A. Bień-Kacała, A. Juškevičiūtė-Vilienė. Teisinis feminizmas: nuo balsavimo teisės iki įtakos 2023 m. Lenkijos rinkimų rezultatams

Savo knygoje Feminizmo teisinė teorija (ang. Feminist Legal Theory ) autoriai N. Levit ir R. M. Verchick nurodo, kad teisinio feminizmo ištakos buvo susijusios ne su moterų socialinių ar ekonominių teisių pažeidimų ar jų diskriminacija šioje srityje, bet  pirmiausiai su reikalavimu turėti balsavimo teisę. Šią teisę moterys skirtingose valstybėse įgijo nevienodai, pavyzdžiui, Suomijoje – 1906 m., Lietuvoje ir Lenkijoje – 1918 m., o Šveicarijoje tik 1971 m., Saudo Arabijoje – 2015 m.

Feministinė politinė veikla prasidėjo žymiai anksčiau nei buvo sukurtos pirmosios feministinės teisinės teorijos. Nuo praeito amžiaus vidurio iki mūsų dienų teisinis feminizmas įgijo įvairių atmainų (pavyzdžiui, vienodo požiūrio teorija (ang. Equal Treatment Therory), ekofeminizmas, kultūrinis feminizmas ir kt.), tačiau visos šios teorijos pripažįsta du bendrus dalykus: 1. mūsų civilizacijoje didesnė galia ir privilegijų dalis atiteko vyrams, nes jie yra viešosios teisės pagrindiniai kūrėjai; 2. nepriklausomai nuo viešosios teisės užuomazgų moterys ir vyrai turi būti politiškai, socialiai ir ekonomiškai lygūs[1]. Viena iš žymiausių moterų teisių ginėjų JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg (tuo metu dar neidama teisėjos pareigų) tokiose žimiose bylose, kaip Reed v. Reed (1971) ar Frontiero v. Richardson (1973) įrodinėjo, kad „moterys nesiskiria nuo vyrų tokiais aspektais, kurie turėtų būti teisiškai svarbūs“, o daugelis skirtumų tarp moterų ir vyrų buvo „socialiai sukonstruoti“[2]. Tačiau daugiau nei 70 metų vystomos teisinio feminizmo idėjos nesutrukdė 2020 m. Lenkijos Konstituciniam Tribunolui ar 2022 m. JAV Aukščiausiajam Teismui  priimti prieštaringus sprendimus, susijusius su moterų reprodukcinių teisių suvaržymu, t.y. teise į abortą. Tačiau šie teismų sprendimai sukėlė didelį ažiotažą visuomenėje, kas galimai net nulėmė 2023 m. Lenkijos parlamento rinkimų rezultatus. Paanalizuokime šį atvejį detaliau:

Apie 80 % lenkų išpažįsta katalikų tikėjimą bei palaiko tradicinę hierarchinę šeimos viziją. Moterys vertinamos labiausiai kaip motinos, įgyvendinančios svarbią prokreacinę funkciją tiek šeimos, tiek ir valstybės labui. Tokia patriarchalinė šeimos vizija dar labiau sustiprėjo priėmus minėtą 2020 m. Konstitucinio Tribunolo sprendimą, kuriuo Lenkijoje buvo beveik visiškai uždrausti abortai. Dažnai moterys traktuojamos, kaip mažų vaikų ir neįgalių šeimos narių slaugytojos – ir tai atsispindi teisėkūroje nurodant, kad moterims reikia nustatyti mažesnį pensinį amžių, nes jos įgyvendina kitas socialines pareigas (!).

Lenkijos moterys, nesutinkančios su ypač griežtu abortų draudimu, ne kartą kreipėsi į EŽTT dėl jų reprodukcinių teisių pažeidimų, pvz. Tysiąc v. Lenkija (2007), R.R. v. Lenkija (2011), P. i S. v. Lenkija (2012). Svarbu paminėti, kad 2023 m. gruodžio 12 d. EŽTT priėmė sprendimą Przybyszewska ir kt. v. Lenkija konstatuodamas, kad Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas, dėl kurio buvo apribota pareiškėjos teisė į nutraukti nėštumą (esant vaisiaus apsigimimui), pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą (EŽTK 8 str.).

Nepaisant Lenkijos visuomenės konservatyvaus požiūrio į moteris vyksta lėtas liberalizavimo procesas moterų teisių srityje. Jaunos moterys, nesutikdamos su valstybės bandymais apriboti aborto procedūrų prieinamumą, 2020 m. išėjo į gatves protestuodamos prieš valstybės institucijų kišimąsi į jų asmeninę laisvę ir autonomiją. Šie protestai truko daugiau nei du mėnesius ir vyko nepaisant įvestų susirinkimų draudimo dėl COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės bei policijai aršiai slopinant šiuos protestus.

Lenkijos moterų visuotinį aktyvumą paskatino ir 2022 m. lapkričio mėn. įvykę JAV vidurio kadencijos rinkimai. Buvo pastebėta, kad 2022 m. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Dobbs v. Jackson Women’s Health Organisation sukėlė didelį rinkėjų (ypatingai išsilavinusių moterų) nepasitenkinimą dėl moterų teisių ribojimų, o tai įtakojo rinkimų rezultatus. Atsižvelgiant į šią JAV patirtį, Lenkijos liberaliosios visuomenės dalis tikėjosi, kad abortų klausimas gali suvaidinti svarbų vaidmenį ir 2023 m. rudenį Lenkijoje vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą, ekonominės ir saugumo problemos tapo Lenkijos rinkėjui svarbesnės nei moterų teisės. Todėl tik 14 proc. rinkėjų šį klausimą laikė svarbiu būsimoje rinkimų kampanijoje. Nepaisant to, esminę reikšmę rinkimų rezultatams turėjo 2023 m. spalio 1 d. opozicinės „Pilietinės platformos” organizuota „Milijono širdžių eisena“, kurioje dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių [3]. Vienas iš pagrindinių šios eisenos tikslų buvo moterų ir jaunimo teisių apsauga bei kvietimas balsuoti ir dalyvauti valstybės valdyme.

2023 m. rudenį Lenkijos parlamento rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 74 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų. Tai buvo didžiausias rinkėjų skaičius, dalyvavęs Lenkijoje balsavime po komunizmo žlugimo. Jaunos moterys dažniausiai rinkosi liberalias ir progresyvias partijas. Vis dėlto vyresni nei 50 metų žmonės lėmė dabartinės politinės stovyklos, kuri laikosi konservatyvaus požiūrio į moterų teises sėkmę. Daugiausiai balsų gavo valdančioji partija “Įstatymas ir teisingumas” (PiS), bet negali suformuoti vyriausybės nei pati viena, nei koalicijoje. Taigi konstatuotina, kad socialiniai pokyčiai Lenkijos visuomenėje jau prasidėjo ir po truputį įsibėgėja.

Dr. hab. Agnieszka Bień-Kacała yra Ščecino universiteto profesorė, Dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė

[1] N. Levit, R. M. Verchick (2016). Feminist Legal Theory. Second Edition. NYU Press, p. 11-12.

[2] R. Bader Ginsburg (2022). Mano žodžiai. Alma littera, p. 190.

[3] Bernardinai.lt. Varšuvoje maždaug milijonas žmonių susirinko protestuoti prieš vyriausybę. Žiūr. plačiau: https://www.bernardinai.lt/varsuvoje-mazdaug-milijonas-zmoniu-susirinko-protestuoti-pries-vyriausybe/.