S. Vilčinskaitė. EŽTT sprendimai: valstybės turi dėti daugiau pastangų kovodamos su neigiamais klimato kaitos padariniais
Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija priėmė ilgai lauktus sprendimus trijose su klimato kaita susijusiose Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prieš Šveicariją (Peticijos Nr. 53600/20[1]), Carême prieš Prancūziją (Peticijos Nr. 7189/21[2]) beiDuarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitą valstybę (Peticijos Nr. 39371/20[3]) bylose.[4]
Verein Klimaseniorinnes Schweiz ir kt. prieš Šveicariją byloje EŽTT teismas pirmą kartą nustatė valstybėms-EŽTT konvencijos narėms įpareigojimą įgyvendinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones. Teismas nusprendė, kad Žmogaus Teisių Konvencijos (Konvencijos) 8 str. apima asmenų teisę į veiksmingą valstybės institucijų apsaugą nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei.
EŽTT sprendimu taip pat suteikė savarankišką teisę (locus standi) nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su klimato kaita, teikti peticijas EŽTT dėl valstybių įsipareigojimų pagal Konvenciją pažeidimo.
Atrodytų, kad žmogaus teisių gynėjai ir su klimato kaita kovojantys entuziastai turėtų džiaugtis. Visgi verta atkreipti dėmesį, kad visose trijose bylose Pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, individualios peticijos buvo pripažintos nepriimtinomis, EŽTT konstatavus, kad jie arba netenkina aukos statuso pagal Konvenciją, arba nėra pagrindo išplėsti valstybių jurisdikciją už jos ribų, taip pat ir dėl to, kad Pareiškėjai neišnaudojo visų nacionalinės gynybos priemonių[5].
Vieni komentatoriai EŽTT sprendimus vertina kaip pernelyg konservatyvius bei formalius, kiti kaip pernelyg drąsius.[6] Vienas iš EŽTT teisėjų Šveicarijos byloje, nors ir pabrėždamas poreikį skubiai kovoti su antropogenine klimato kaita, priėmė atskirąją nuomonę, teigdamas, jog Teismas viršijo savo kompetencijos ribas (pslp. 233-258), peržengdamas tai, kas yra legitimu ir leidžiama EŽTT pagal Konvenciją bei tokiu būdu galimai sukeldamas priešingą efektą, nei yra siekiama (para. 70).
Kaip šie EŽTT sprendimai vertinami teisės ekspertų akimis? Kodėl fizinių asmenų peticijos buvo pripažintos nepriimtinomis?
Pirma, šie sprendimai dalyse dėl individualių skundų nepriimtinumo iš tiesų nestebina. Pagal bendrą taisyklę, į EŽTT kreiptis su abstrakčiu klausimu (actio popularis kreipimasis), kaip pvz. dėl teisinio reguliavimo pakankamumo ar valstybės veiksmų potencialaus poveikio asmens teisėms, negalima, nebent asmuo pateikia pagrįstus ir įtikinamus įrodymus dėl tikimybės, kad jį asmeniškai paveiksiantis pažeidimas įvyks. Taigi, Teismo praktika dėl aukos statuso paprastai remiasi prielaida, kad ginčijamas veiksmas ar neveikimas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui arba yra reali jo rizika.
Kaip ir buvo prognozuojama, klimato kaitos bylose EŽTT vieningai nusprendė, kad nėra pakankamai argumentų konstatuoti, jog Pareiškėjai atitinka nukentėjusiojo – aukos statusą pagal Konvencijoje nustatytus reikalavimus.
EŽTT pripažino, kad yra įtikinamų mokslinių įrodymų, jog klimato kaita jau prisidėjo prie žmonių sergamumo ir mirtingumo padidėjimo, ir kad ji iš tikrųjų sukelia tokio masto neigiamą poveikį, jog valstybėms nesiėmus ryžtingų veiksmų, kyla realus pavojus, kad pasekmės bus negrįžtamos ir pražūtingos. Valstybės tarptautiniu lygiu iš esmės jau yra tai pripažinusios ir tam tikra apimtimi įsipareigojusios bendrai, nors diferencijuotai, atsižvelgiant į individualius pajėgumus, imtis būtinų veiksmų klimato kaitos padariniams šalinti. Todėl gali egzistuoti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp valstybės veiksmų ar neveikimo (sukeliančių klimato kaitą arba nesugebėjus jas spręsti) ir žalos asmenims.
Kita vertus, dėl su klimato kaita susijusių klausimų sudėtingumo ir kompleksiškumo, teismo sprendimas tokioje byloje turėtų pasekmes ne tik konkretiems asmenims ar asmenų grupėms, bet žymiai platesniam žmonijos ratui ir būtų reikšmingas ateičiai. Atsižvelgiant į tai, kad į EŽTT draudžiama kreiptis su abstrakčiais klausimais (actio popularis), EŽTT šioje byloje kilo klausimas, kaip ir kokia apimtimi tokios peticijos, susiję su valstybės veiksmais ir (arba) neveikimu klimato kaitos kontekste, gali būti nagrinėjamos nepažeidžiant actio popularis draudimo. Kadangi, kaip minėta, klimato kaitos kontekste kiekvienas asmuo gali būti tiesiogiai paveiktas ar kiekvienam gali kilti rizika būti tiesiogiai paveiktu, potencialus aukų ratas gali būti labai platus. Tokiu būdu gali būti sudarytos sąlygos pernelyg plačiam ir nekontroliuojamam bylinėjimuisi teismuose, pažeidžiant tiek valdžių padalijimo principą, tiek sukeliant grėsmę subsidiarumu tarp EŽTT ir Valstybių narių grindžiamai žmogaus teisių apsaugos sistemai.
Siekdamas užkirsti kelią minėtoms rizikoms, EŽTT sprendė, kad tokiose bylose būtina nustatyti ne tik tiesioginį didelį neigiamą poveikį pareiškėjams, bet ir neatidėliotiną – primygtinį poreikį užtikrinti individualią pareiškėjo teisių apsaugą, nesant kitų pagrįstų ir prieinamų priemonių žalai sumažinti ar jų nepakankant (para. 427–430). Taigi įrodinėjimo kartelė yra labai aukšta.
Antra, Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitą valstybę byloje kilo klausimas dėl teismo ekstra-teritorinės jurisdikcijos. Ar gali valstybės atsakyti už padarytus veiksmus ar pasekmes, kilusias už jos teritorijos ribų?
Bendra taisykle, EŽTT valstybės atsakomybė grindžiama teritorialumo principu, t. y. valstybės atsako už veiksmus ar neįveikimą savo teritorijos ribose ir garantuoja savo teritorijoje esantiems asmenims žmogaus teisių apsaugą. Kita vertus, išimtinais atvejais EŽTT yra prižadinęs valstybės jurisdikciją ir už jos teritorijos ribų, pvz. pritaikydamas ir išvystydamas veiksmingos kontrolės koncepciją bylose susijusiose su žmogaus teisių pažeidimais karinių konfliktų metu, pvz., Sakartvelas v. Rusija byloje (Nr. 38263/08) ir Ukraina bei Nyderlandai v. Rusija bylose (Nr. 8019/16, 43800/14 ir 28525/20). Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai.
Šioje byloje EŽTT atmetė Pareiškėjų argumentus, grindžiamus klimato kaitos ieškinių prigimtimi bei specifika, bei nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindo išplėsti jurisdikciją už valstybės teritorijos ribų.
Nors EŽTT ir pripažino, kad klimato kaita yra egzistencinė problema, ir kad valstybės iš esmės gali kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas savo teritorijoje, t.p., kad šios dujų emisijos gali turėti neigiamą poveikį už jos ribų, teismas vis tik įžvelgė riziką, kad Pareiškėjų argumentais išplėtus jurisdikciją kiltų neapibrėžtumo grėsmė, sudaranti sąlygas neribotai Valstybių narių ektra-teritorinei jurisdikcijai ir atsakomybei bet kuriam žmogui visame pasaulyje. Tai prieštarautų fundamentaliam subsidiarumo principui, kuriuo grindžiama Konvencijoje įtvirtinta žmogaus teisių apsaugos sistema, nes padarytų Konvencija globalia aplinkosaugos ir klimato kaitos konvencija. Taigi, Pareiškėjų argumentai nesudaro naujo pagrindo jurisdikcijai išplėsti.
Trečia, nestebina ir tai, kad EŽTT atmetė Pareiškėjų reikalavimus Portugalijos byloje ir dėl reikalavimo, susijusio su vidaus teisės gynybos priemonių išnaudojimu, išpildymo. Nors išimtinais atvejais, jei nacionalinės gynybos priemonės neveiksmingos, EŽTT leidžia Pareiškėjams kreiptis tiesiai į teismą, šioje byloje Pareiškėjų argumentais teismas nerado pagrindų išimčiai, pripažinęs kad Portugalijos teisės sistemoje iš esmės yra nuostatų ir teisių gynimo priemonių, įskaitant konstitucines nuostatas dėl teisės į aplinką gynimo, kurios gali būti realiai įgyvendintos tiek individualiais, tiek kolektyviniais ieškiniais. EŽTT sprendime pabrėžė, kad atsižvelgiant į subsidiarumo principą bei vertinimo laisvės (angl. margin of appreciation) doktriną, reikalavimo išnaudoti vidaus teisės gynimo priemones tikslas yra tas, kad šie procesai sudarytų sąlygas nacionaliniams teismams, turintiems geriausiais tam galimybes, patiems įvertinti šalies teisinio reguliavimo ypatumus bei individualias situacijos aplinkybes, taip prisidedant prie galimybės vėlesniame etape EŽTT nustatyti vidaus teisės sistemos veiksmingumą.
Kodėl EŽTT leido teikti peticijas su klimato kaita kovojančioms nevyriausybinėms organizacijoms?
Atmetęs Pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, individualias peticijas, EŽTT Šveicarijos byloje palaikė nevyriausybinės organizacijos, vienijančios vyresnio amžiaus moteris bei ginančios jų teises, Peticiją. Toks EŽTT sprendimas taip pat logiškas ir paaiškinamas. Taip iš esmės buvo siekta surasti pusiausvyrą tarp poreikio pripažinti su klimato kaita susijusius neigiamus pokyčius ir būtinybę šioje srityje užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apaugą bei EŽTT teisių apsaugos sistemos, grindžiamos pagarba valdžių padalijimo principui ir valstybių narių diskrecijos (veikimo) laisve tokiose jautriose srityse, kaip viešos politikos formavimas bei priemonių su klimato kaita pasirinkimas ir įgyvendinimas, t.p. subsidiarumo principui, neleidžiančiam abstrakčių kreipimųsi į teismą (actio populiaris).
Remdamasis aplinkosaugos srityje priimtais ir pripažintais tarptautinės teisės šaltiniais, ypač Orhuso konvencija (1998 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais), EŽTT pripažino, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus teisių gynimas per nevyriausybines organizacijas su klimato kaita susijusiose bylose yra pripažinta ir dažnai vienintelė veiksminga priemonė apginti žmogaus teises.
Vadovaudamasis gerąja tarptautine praktika, EŽTT leido su klimato kaita kovojančios organizacijos teikti Peticijas nuketėjusių žmonių vardu netgi, jei jie Konvencijos prasme ir netenkina aukos statuso tose bylose, kai valstybės nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti asmenis nuo neigiamo klimato kaitos poveikio žmonių gyvybei ir sveikatai. Tokią teisę turi tos nevyriausybinės organizacijos, kurios atitinka šias sąlygas: a) nevyriausybinė organizacija turi būti įsteigta atitinkamoje jurisdikcijoje ir turėti teisę joje veikti; b) ji pajėgi parodyti, kad siekia jai skirto tikslo ginti klimato kaitos paveiktų savo narių ar kitų pavienių asmenų teises atitinkamoje jurisdikcijoje; c) ji gali parodyti, jog yra kompetetinga ir pajėgi atstovauti savo jurisdikcijoje esančių narių ar kitų pavienių asmenų, paveiktų ar kuriems kyla konkreti grėsmė dėl neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvybei, sveikatai ar gyvenimo kokybei, vardu.
Kodėl teismas pripažino pozityvias pareigas valstybėms įgyvendinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones?
EŽTT sprendime konstatavo, jog negalima ignoruoti mokslu patvirtintos realybės, jog klimato kaita yra viena iš aktualiausių šio laikmečio problemų ir kad ji turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kylančios neigiamos pasekmės gamtai ir žmonėms, viena vertus, yra sudėtingos ir daugialypės, keliančios naštos pasidalijimo tarp žmonijos kartų klausimą, kita vertus, jos daro didžiausią neigiamą poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurioms reikia ypatingos valdžios apsaugos.
EŽTT pripažino, jog Teismas šioje srityje gali veikti tik savo kompetencijos, nustatytos Konvencijos 19 str., ribose. Ši kompetencija yra ribota ir todėl teismų vaidmuo dėl valdžių padalijimo principo gali būti tik subsidiarus. Teismų intervencija negali pakeisti tų veiksmų, kurių turi imtis įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos. Tačiau ir šios valdžios institucijos turi paisyti teisinės valstybės reikalavimų. Vadovaudamasis 2001 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių projektu, Teismas konstatavo, kad valstybės negali išvengti atsakomybės už savo neveikimą ar netinkamą veikimą dėl klausimų, susijusių su klimato kaita, sudėtingumo ir kompleksiškumo ar dėl to, kad tai yra pasaulinis reiškinys, kurį valstybių bendruomenė turi spręsti bendrai. Kiekviena valstybė turi prisiimti savo atsakomybės dalį kovodama su klimato kaita, atsižvelgiant tiek į savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tiek į savo pačios veiksmus (neveikimą) bei galimybes.
Taigi, vadovaudamasis Konvencijos 8 str., EŽTT konstatavo, šis straipsnis apima asmenų teisę į veiksmingą valstybės valdžios institucijų apsaugą nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvybei, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, todėl valstybės turi pozityvią pareigą priimti atitinkamą teisinį reguliavimą ir sukurti administracinę sistemą, skirtą veiksmingai žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugai užtikrinti. Valstybės taip pat privalo veiksmingai taikyti šią sistemą praktikoje.
Kita vertus, vertindamas, ar valstybės konkrečiu atveju įvykdė savo pozityvius įsipareigojimus, Teismas turi išanalizuoti ar, priimdama ir (arba) įgyvendindama atitinkamas priemones, valstybė veikė savo veikimo laisvės ribose (angl. margin of appreciation). Teismas pripažino, kad bylose, susijusiose su aplinkosaugos problemomis, valstybei paprastai suteikiama plati veikimo laisvė.
Atsižvelgiat į su klimato kaita susijusių neigiamų pasekmių mastą, skubumą bei svarbą visai žmonijai, Teismas konstatavo, jog reikia atskirti valstybių veikimo laisvės ribas dėl pačių įsipareigojimų kovoti su klimato kaitos neigiamais padariniais prisiėmimo bei tikslų tam tikslui pasiekti nustatymo nuo konkrečių priemonių šiems tikslams pasiekti pasirinkimo.
Jei dėl pačių valstybių įsipareigojimų kovoti su klimato kaitos padariniais jų veikimo laisvė yra siaura, tai konkrečių priemonių kovai su klimato kaita mažinti pasirinkimas iš principo patenka į gana plačią valstybės veikimo / diskrecijos laisvę. Institucijoms negalima uždėti neįmanomos ar neproporcingos naštos, ypač už konkrečius sprendimus, kuriuos jos turi priimti, įvertindamos individualius valstybės prioritetus bei turimus išteklius. Taigi, Teismas negali nustatyti, kokios konkrečiai priemonės tinkamiausios, bet gali įvertinti, ar valdžios institucijos priėmė sprendimus, veikdamos pakankamai rūpestingai ir ar tinkamai atsižvelgė į visus konkuruojančius interesus bei ar valstybės suteikė pakankamą prieigą visuomenei prie esminės informacijos, leidžiančios asmenims įvertinti riziką jų sveikatai ir gyvybei ir pan.
Taigi, Teismas sprendime pripažino, kad valstybė turi prisiimti įsipareigojimus kovoje su neigiamais klimato kovos padariniais bei nustatė teisiškai reikšmingus kokybinius kriterijus (para. 550), pagal kuriuos turi būti vertinama, ar valstybės tinkamai šiuos įsipareigojimus įvykdė, t.y. ar: a) priimtos konkrečios nacionalinės priemonės paremtos teisiškai privalomomis normomis ir valstybės prisiimtais įsipareigojimais; b) ar jos tinkamai ir veiksmingai įgyvendindamos; c) ar jos nustato tinkamus anglies dioksido kieko mažinimo tikslus, tinkamus terminus, tarpinius tikslus, atitinkamus tikslus atskiriems sektoriams ir pan. Valstybė turi įrodyti savo pažangą siekdama šių tikslų ir juos atnaujinti, remdamasi geriausiais turimais/prieinamais įrodymais. Jos turi veikti tinkamai, laiku ir nuosekliai. Visais atvejais, svarbu laikytis ir procedūrinių garantijų, kurios suteiktų galimybes visuomenei žinoti su klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimu susijusią informaciją, kuri turi būti prieinama viešai, sudarant galimybes, priimant konkrečius sprendimus, atsižvelgti į visuomenės nuomonę, ypač į tų grupių, kurios labiausia paveiktos ar rizika dėl neigiamo poveikio joms gali būti didžiausia.
Atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, konkrečioje byloje Teismas padarė išvadą, kad Šveicarija neįvykdė savo įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad Šveicarijos teisinėje sistemoje būta reikšmingų spragų, susijusių su tinkamu vidaus teisinio reguliavimo sistemos sukūrimu, įskaitant nesugebėjimą kiekybiškai įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio bei kiekio apribojimų. Be to, nustatyta, jog Šveicarija yra neįvykdžiusi ir ankstesnių savo dujų emisijos mažinimo tikslų.
Ar kitoms valstybėms po šio sprendimo yra ko nerimauti? Konkreti Šveicarijos valstybės situacija kai kurių komentatorių vertinimu yra specifinė, nes joje veiksmingos vidaus teisinės sistemos trūkumas atsirado dėl šalies referendumų, atmetusių ambicingus taršos mažinimo įsipareigojimus. Daugelyje kitų Europos valstybių šios situacijos nėra, nes bent jau ES valstybėse narės jau kurį laiką saistomos ES klimato teisinio reglamentavimo[7], nustatančio privalomus taršos mažinimo įsipareigojimus.[8]
Apibendrinant, reiktų pripažinti, kad šiose klimato kaitos bylose EŽTT teko nelengva užduotis ir Teismas tikrai atlikto sudėtingą darbą, siekdamas suderinti, rodos, nesuderinamus dalykus, ieškodamas pusiausvyros tarp tradicinio ir konservatyvaus žmogaus teisių gynimo modelio bei tarp vieno iš aktualiausių šiuolaikinių visuomenės iššūkių – poreikio užtikrinti žmogaus teisių veiksmingumą klimato kaitos, kuri neišvengiamai daro neigiamą įtaką Konvencijos saugomoms teisėms, kontekste. Perskaičius Teismo sprendimus, galima daryti išvadą, kad EŽTT Didžioji kolegija šią pusiausvyrą išlaikė, remdamasi tiek jau nusistovėjusia savo praktika ir doktrina aplinkos apsaugos srityje, tiek akivaizdžiai išplėsdama šią doktriną pagal šios dienos realijas bei akivaizdų poreikį imtis kuo skubiau veiksmingų priemonių klimato kaitos neigiamiems padariniams mažinti. Tokiu būdu Valstybių – Konvencijos narių politikos formuotojams ir nacionaliniams teismams buvo iškelti nauji tikslai bei iššūkiai, nes po šių sprendimų jau akivaizdu, jog valstybėms išvengti teisinės atsakomybės visuomenei dėl nepakankamų veiksmų kovojant su neigiamais klimato kaitos padariniais nepavyks.
Prof. dr. Solveiga Vilčinskaitė yra advokatė, „TGS Baltic“ partnerė
[1] VEREIN KLIMASENIORINNEN SCHWEIZ AND OTHERS v. SWITZERLAND (coe.int)
[2] CARÊME v. FRANCE (coe.int)
[3] MATOS DUARTE v. PORTUGAL (coe.int)
[4] Žr. plačiau: Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija viešame posėdyje nagrinėja bylą prieš 32 valstybes dėl klimato kaitos » DĖMESIO! Informacija šioje interneto svetainėje nuo 2024 m. kovo 1 d. nėra atnaujinama. Aktualią informaciją apie atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme rasite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. (lrv-atstovas-eztt.lt); Aplinkosaugos byla Europos Žmogaus Teisių Teisme: kuo tai gresia Lietuvai, nesiimant reikiamų priemonių stabdyti neigiamus klimato kaitos padarinius? – Teisė profesionaliai (teise.pro)
[5] Primintina, kad Carême prieš Prancūziją byloje Pareiškėjas – buvęs Prancūzijos miesto Grande-Synthe meras. Šis miestas yra vietovėje, kuri laikoma ypač didelės rizikos dėl galimo klimato kaitos poveikio. Pareiškėjas, kaip meras ir kaip privatus asmuo, kreipėsi į Valstybės tarybą, prašydamas panaikinti vyriausybės atsisakymą imtis papildomų priemonių, skirtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslą sumažinti emisijas 40 proc. iki 2030 metų. Nesiėmus šių priemonių, pasak Pareiškėjo, jo namas gali būti nuplautas.
KlimaSeniorinnen prieš Šveicariją byloje pareiškėjais buvo grupė vyresnio amžiaus moterų bei jas vienijanti nevyriausybinė organizacija, kurie skunde nurodė, kad Šveicarijos vyriausybės nepakankami veiksmai, įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, pažeidė EŽTK 2 ir 8 straipsnius. Anot Pareiškėjų, karščio bangos neigiamai veikia pagyvenusių moterų sveikatą, todėl Valstybė privalo imtis veiksmų švelninat klimato kaitos padarinius.
Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitą valstybę byloje 11–24-erių metų Portugalijos piliečiai kėlė 33 valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atsakomybės už neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. Šioje byloje Pareiškėjai teigė, kad valstybių nesugebėjimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidino klimato kaitos neigiamus padarinius ir taip paveikė jų gyvenimo sąlygas bei sveikatą. Dėl klimato kaitos vasaros metu kyla daug miškų gaisrų, keliančių pavojų Pareiškėjų sveikatai. Jie kenčia nuo alergijų, kvėpavimo ir miego sutrikimų bei patiria nerimą dėl ateities. Žiemą klimato kaita sukelia labai stiprias audras, o tai gali padaryti žalą netoli jūros esantiems jų namams. Pareiškėjai savo skunduose taip pat nurodė, kad visuotinis atšilimas daro ypač didelį poveikį jų kartai ir kad, atsižvelgiant į jų amžių, jų teisių apribojimas yra didesnis nei vyresniųjų kartų atveju.
[6] Climate Change and the ECHR: The Results Are In – EJIL: Talk! (ejiltalk.org); A Quick Take on the European Court’s Climate Change Judgments – EJIL: Talk! (ejiltalk.org)
[7] European Climate Law – European Commission (europa.eu)
[8] Climate Change and the ECHR: The Results Are In – EJIL: Talk! (ejiltalk.org)
