ESTT: nacionalinė valdžios institucija, atsakinga už kovą su internete padarytais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, gali susipažinti su IP adresu susietais tapatybės duomenimis
Siekiant apsaugoti kūrinius, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga, nuo internete padarytų nusikalstamų veikų Prancūzijos dekretu buvo įtvirtintos dvi asmens duomenų tvarkymo operacijos. Pirmoji – kai autoriams atstovaujančios organizacijos renka IP adresus, kurie, kaip matyti, buvo naudojami lygiarangėse svetainėse darant tokias nusikalstamas veikas, ir juos perduoda Haute Autorité pour la diffusion des œuvres et la protection des droits sur internet (Vyriausioji kūrinių platinimo ir teisių apsaugos internete valdyba, toliau – Hadopi). Antroji – kai Hadopi prašymu interneto paslaugų teikėjai sugretina IP adresą su jo turėtojo civilinės tapatybės duomenimis. Šios tvarkymo operacijos suteikia galimybę šiai institucijai pradėti procedūrą ir taikyti mokomąsias ir represines priemones prieš nustatytus asmenis, o sunkiausiais atvejais gali būti kreipiamasi į prokurorą.
Keturios teisių ir laisvių internete apsaugos asociacijos kreipėsi į Prancūzijos Conseil d’État (Valstybės Taryba), prašydamos panaikinti nagrinėjamą dekretą. Tas teismas klausė Teisingumo Teismo, ar minėtos duomenų tvarkymo operacijos suderinamos su Sąjungos teise.
Teisingumo Teismas, nagrinėjantis bylą plenarinėje sesijoje, nusprendė, kad bendras ir nediferencijuotas IP adresų saugojimas nebūtinai yra didelis pagrindinių teisių suvaržymas. Toks saugojimas leidžiamas, kai nacionalinės teisės aktuose nustatyti saugojimo būdai, užtikrinantys skirtingų kategorijų asmens duomenų veiksmingą atskyrimą ir neleidžiantys daryti tikslių išvadų dėl duomenų subjekto privataus gyvenimo.
Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Sąjungos teisei neprieštarauja nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos kompetentingai valdžios institucijai leidžiama tik siekiant nustatyti asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, tapatybę, susipažinti su IP adresą atitinkančiais civilinės tapatybės duomenimis, kuriuos interneto prieigos paslaugų teikėjai saugo veiksmingai atskirtus nuo kitų duomenų. Vis dėlto valstybės narės turi užtikrinti, kad dėl tokios prieigos nebūtų galima daryti tikslių išvadų apie atitinkamų IP adresų turėtojų privatų gyvenimą. Tai reiškia, kad tokią prieigą turintiems tarnautojams turi būti draudžiama atskleisti informaciją apie peržiūrėtų inkmenų turinį, sekti naršymo kelius pagal IP adresus ir naudoti šiuos adresus kitais tikslais, išskyrus jų savininkų identifikavimą, siekiant imtis tam tikrų priemonių.
Kai prieiga prie duomenų, susijusių su elektroninių ryšių priemonių naudotojų civiline tapatybe, suteikiama tik tam, kad būtų galima nustatyti atitinkamo naudotojo tapatybę, nereikalaujama, kad tokiai prieigai būtų taikoma išankstinė teismo arba nepriklausomos administracinės institucijos atliekama kontrolė, jei tokia prieiga sukelia pagrindinių teisių suvaržymą, kuris negali būti laikomas dideliu. Tačiau tokia kontrolė turi būti numatyta tais atvejais, kai dėl tokią prieigą reglamentuojančios nacionalinės procedūros ypatumų, susiejant įvairiuose tos procedūros etapuose surinktus duomenis ir informaciją, galima daryti tikslias išvadas apie duomenų subjekto privatų gyvenimą ir dėl to tokia prieiga gali būti laikoma dideliu pagrindinių teisių suvaržymu. Tokiu atveju teismas ar nepriklausoma administracinė institucija turi atlikti kontrolę prieš susiejant tokius duomenis ir informaciją, kartu išsaugant minėtos procedūros veiksmingumą, visų pirma suteikiant galimybę nustatyti atvejus, kai gali pasikartoti atitinkamas nusikalstamas elgesys.
ES Teisingumo Teismo informacija
