A. Doržinkevič. Žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas – ar teismų praktika reikalauja korektūrų?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė kolegija 2024 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 priėmė svarbų išaiškinimą dėl bylinėjimosi išlaidų instituto, tačiau tai iš dalies užgožė pagrindinį byloje spręstą klausimą, susijusį su žalos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių (LAP) taikymo, atlyginimo institutu.
Trumpa faktinė situacija
Ieškovas (lizingo davėjas ir turto savininkas), prašė priteisti nuostolių, patirtų dėl LAP taikymo, atlyginimą, dėl to, kad turtui (gamybinėms patalpoms) buvo taikomos LAP skirtinguose teismo procesuose:
- gamybinių patalpų turto areštas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliekant teisę juo valdyti ir naudotis (pirmasis teismo procesas);
- uždrausta iškeldinti faktinį ginčo patalpų faktinį nuomininką ar imtis kitų veiksmų, kuriais nuomininkui būtų trukdoma gamybinėse patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas (antrasis teismo procesas).
Taigi, buvo taikytos skirtingo pobūdžio priemonės, be to, teismo procesuose skyrėsi ginčo šalys (sutapo tik atsakovas, kuriam jos taikytos). Pirmajame teismo procese buvo ginčijami sandoriai, susiję su lizingo objektu, buvo siekiama taikyti restituciją. Antrajame teismo procese gamybinių patalpų nuomininkas pareiškė prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti turto savininkui jį iškeldinti. Ieškiniai tiek pirmajame, tiek antrajame teismo procesuose buvo atmesti. LAP pirmajame procese galiojo beveik 5 metus, o antrajame – 3 metus.
Kasacinio teismo motyvai
LAT nurodė, kad tiek pirmajame, tiek antrajame teismo procesuose „ieškovų neteisėti veiksmai pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį šioje byloje teismų turėjo būti pripažinti nustatytais ir įrodytais <…> teismai nepagrįstai šioje byloje iš naujo vertino ieškovų veiksmų pagrįstumą“ (75 punktas). Be to, „teismų akcentuotas ieškovo procesinis neaktyvumas kitose civilinėse bylose (ieškovas kitose civilinėse bylose neprašė teismų panaikinti ar pakeisti ginčo patalpoms taikytų LAP; civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų ieškovas neprašė taikyti LAP, uždraudžiant naudotis patalpomis) neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės už žalą“ (76 punktas). Galiausiai, „spręsdami dėl bendrovės buvusio direktoriaus atsakomybės už žalą, galimai ieškovo patirtą dėl kitose civilinėse bylose taikytų LAP, teismai turėjo nustatyti ir įvertinti atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, veiksmų teisėtumą, nes byloje dėl iškeldinimo jis veikė ne kaip savarankiškas asmuo, o kaip bendrovės atstovas“ (77 punktas).
Apibendrinus šiuos motyvus, kasacinis teismas nurodė, kad: 1) konstatavus ieškinio atmetiną pagrindiniame procese, neteisėti veiksmai yra savaime įrodyti ir „nepagrįsta iš naujo juos vertinti“; 2) asmens, kuriam taikytos LAP, veiksmų vertinimas („ieškovo procesinis neaktyvumas“) neturi reikšmės, sprendžiant dėl žalos atlyginimo; 3) bendrovės direktorius, kuris veikė kaip įmonės, prašusios taikyti LAP, atstovas, gali būti atsakomybės subjektas.
Teisinė analizė
Teismas didžiausią dėmesį skyrė tik trečiajam aspektui, susijusiam su bendrovės atstovo atsakomybe. Vis dėlto, verta detaliau išanalizuoti kai kuriuos klausimus bendrus klausimus, kurie liko išsamiau neaptarti.
- Griežtosios atsakomybės modelis
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė (griežtoji) atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Tokio pobūdžio byloje ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis LAP[1].
Taigi, CPK 146 straipsnio 2 dalis grindžiama griežtosios atsakomybės modeliu, iš esmės akcentuojama rizikos teorija. Rizikos teorija yra vienas iš griežtosios atsakomybės teorinių pagrindų. Doktrinoje pažymima, kad „tuo atveju, jeigu asmens veikla kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, o šis asmuo, nors ir suvokdamas egzistuojančią riziką, tačiau jos nepaisydamas, savo veiklos neatsisako, vadinasi, jis prisiima visą atsakomybę už rizikos materializavimąsi, t. y. už žalos atsiradimą. Uždrausti asmeniui užsiimti rizikinga veikla nėra pagrindo, nes ta veikla paprastai yra socialiai naudinga“[2]. Todėl LAP taikymas, kaip ginčo šalims naudinga, tačiau taip pat ir riziką kelianti veikla, gali sukelti žalą, kuri bus atlyginama griežtosios atsakomybės modeliu. Pareiga atlyginti žalą dėl LAP taikymo įtvirtinta ir užsienio valstybių teisės aktuose[3], o griežtosios atsakomybės taikymas pabrėžiamas negriežtosios teisės šaltiniuose (angl. soft-law)[4].
Vis dėlto, nereikėtų suabsoliutinti griežtosios atsakomybės taikymo modelio, kaip vienintelio būdo užtikrinti tinkamą žalos atlyginimą. Pavyzdžiui, Europos sąskaitos blokavimo įsakymo[5] išdavimo atveju, žala atlyginama nustačius kaltę (reglamento 13 straipsnis), kuri preziumuojama keturiais atskirais pagrindais, tačiau kreditoriui suteikiama teisė juos nuginčyti. Be to, kai kurios valstybės numato privaloma užstato pateikimą tam tikros rūšies LAP. Pavyzdžiui, bendrosios teisės tradicijoje, siekiant taikyti turto areštą, privaloma pateikti užstatą[6]. Tuo atveju, jeigu LAP atmetamos, ši žala nėra sutapatinama su žala, atsiradusia iš neteisėto veiksmo. Priešingai, teismai akcentuoja, kad LAP taikymas yra teisėtas veiksmas (angl. a plaintiff who obtains interlocutory relief, commits no wrongful act, no breach of contract or of duty). Panašaus pobūdžio užstato reikalaujama ir prašant taikyti Europos sąskaitos blokavimo įsakymą (reglamento 12 straipsnis), tačiau yra suteikiama diskrecija teismui išimtiniu atveju nereikalauti užstato.
- Žalos atlyginimo vertinimas konkrečiu atveju
Aptarus skirtingus žalos atlyginimo modelius, verta pastebėti, kad griežtoji atsakomybė toli gražu nėra aiški koncepcija. Doktrinoje pastebima, kad tam tikri „kaltės elementai“ gali būti reikšmingi ir griežtosios atsakomybės atveju, todėl sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kalte grįsto žalos atlyginimo modelio ir griežtosios atsakomybės[7].
Aktualu atsižvelgti į ESTT išaiškinimus, pateiktus Bayer Pharma (C-688/17) ir Mylan prieš Gilead (C-473/22) bylose dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (Direktyva) 9 straipsnio 7 dalies aiškinimo[8]. Minėtos nuostatos tik lakoniškai numato pareigą valstybėms numatyti žalos atlyginimo mechanizmą dėl nepagrįstai taikomų LAP, todėl valstybės narės taikos vidaus teisės taisykles, susijusias su žalos atlyginimu.
ESTT 2019 m. Bayer Pharma sprendime, vertindamas Direktyvos nuostatas privertė suabejoti dėl griežtosios atsakomybės modelio taikymo. ESTT nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, turi patikrinti, ar ieškovas nepiktnaudžiavo LAP taikymu bei taip pat turi deramai atsižvelgti į visas objektyvias bylos aplinkybes, įskaitant šalių elgesį (Bayer Pharma sprendimo para. 68-72.). Toks išaiškinimas kai kuriuos užsienio teisės praktikus privertė susimąstyti, ar griežtosios atsakomybės modelis vis dar tinkamas[9]. Dar didesnės abejonės kilo po to, kai ESTT byloje Mylan prieš Gilead Generalinis advokatas pateikė išvadą[10], kurioje nurodė, kad griežtosios atsakomybės modelis nėra suderinamas Direktyvos 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Pasak Generalinio advokato, griežtoji atsakomybė atsiranda be kaltės, t. y. kyla automatiškai ir nepriklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių (para 41). Pasak Generalinio advokato, atsakomybė pagal Direktyvos 9 straipsnio 7 dalį nepriskirtina prie atsakomybės be kaltės sistemos (para 43), o valstybėms narėms draudžiama nustatyti tokį reglamentavimą, kuriuo teismas neturi galimybės atsižvelgti ne tik į LAP taikymo prielaidas, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (para 79-80).
ESTT 2024 m. sausio 11 d. sprendime Mylan prieš Gilead (C-473/22) nedrįso pateikti tokio kategoriško išaiškinimo, kad griežtosios atsakomybės modelis prieštarauja ES teisei. ESTT pasirinko „švelnesnį toną“ nurodant, kad nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose žalos atlyginimo mechanizmas, grindžiamas atsakomybės be kaltės sistema, kai teismas gali koreguoti žalos atlyginimo sumą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įskaitant galimą atsakovo prisidėjimą prie žalos atsiradimo (para 51).
Skaitant naujausią LAT nutartį, panašu, kad Lietuvos teisėje žalos, atsiradusios dėl LAP taikymo, atlyginimas yra priskiriamas griežtosios atsakomybės modelio, kuris artimesnis nurodytai Generalinio advokato pozicijai, kai žalos atlyginimas nepriklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismo nutartyje nurodoma, kad teismai „neturėjo teisės iš naujo vertinti pareiškėjo veiksmų“, nes ieškinių atmetimas savaime konstatuoja neteisėtus veiksmus. Be to, asmens, kuriam taikytos LAP, procesinis neaktyvumas (rūpinimasis dėl jam taikomų suvaržymų) neturi reikšmės (nutarties 76 punktas). Nors tokia pozicija gal ir atitinka teorinį griežtosios atsakomybės modelį, tačiau svarstytina, ar ji nėra per griežta, ypač turint omenyje ESTT išaiškinimus, kuriais ne visai pritarta tokiam griežtam vertinimui. Pagal dabartinę kasacinio teismo praktiką, asmuo, prašęs taikyti LAP ir pralaimėjęs bylą iš esmės, gali ginčyti nebent priežastinį ryšį ir žalos faktą/dydį, bet negali kvestionuoti neteisėtų veiksmų. Tačiau tokia teisė numatoma užsienyje, pavyzdžiui, Šveicarijos CPK 264 straipsnio 2 dalis tiesiogiai numato, kad jeigu pareiškėjas įrodo, kad LAP taikytos sąžiningai, teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimo dydį arba atleisti nuo atsakomybės[11].
Dar daugiau, kasacinio teismo padaryta išimtis, kad reikia vertinti tik asmens atstovo (šiuo atveju įmonės vadovo), kuris prašė taikyti LAP, veiksmus (nutarties 77 punktas), suteikė procesinį pranašumą šaliai, kuriai buvo taikytos LAP. Kyla klausimas, kodėl turi būti vertinamos tik vienos iš ginčo šalių veiksmų teisėtumas, o kitos šalies veiksmai negali būti vertinami? Kasacinėje byloje pasiektas rezultatas, kad reikia atsižvelgti tik į vienos iš šalių veiksmus (o ne į abiejų), manytina, yra nenuoseklus.
Taigi, sprendžiant dėl žalos, atsiradusios dėl LAP taikymo, teismas turėtų įvertinti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pavyzdinį sąrašą pateikė ESTT Generalinis advokatas byloje Mylan prieš Gilead, t. y. teismas turi įvertinti ar prašymas taikyti LAP buvo pagrįstas; atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po prašymo taikyti LAP, jų taikymo ir vykdymo; įvertinti žalos atsiradimo tikimybę; atsižvelgti į piktnaudžiavimo LAP faktą ir kt. (para. 71-79). Be to, svarbu individualizuoti LAP pobūdį[12].
Artur Doržinkevič yra Mykolo Romerio teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doktorantas, lektorius
[1] LAT 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019
[2] Valentinas Mikelėnas, Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai (Vilnius: Justitia, 1995), 228–29.
[3] Vokietijos ZPO 945 straipsnis; Šveicarijos CPK, 264, 374 straipsniai, Austrijos vykdymo įstatymo 394 straipsnis, t.t.
[4] ELI/UNIDROIT modelinių civilinio proceso 190 taisyklė.
[5] 2016 m. spalio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1823, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma Europos sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra tarpvalstybiniam skolų išieškojimui civilinėse ir komercinėse bylose palengvinti, nurodytos formos.
[6] Anglijoje ir Australijoje vartojamas terminas – Undertaking as to damages, Jungtinėse Amerikos Valstijose – Bond.
[7] Cees van Dam, European Tort Law, Second Edition (Oxford, New York: Oxford University Press, 2013), 297, 306.
[8] Direktyvos 9 straipsnio 7 dalis numato, kad kai laikinosios priemonės yra atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo, arba kai po to yra nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo, teismo institucijos turi teisę atsakovo prašymu reikalauti pareiškėjo suteikti atsakovui tinkamą kompensaciją už tomis priemonėmis sukeltus nuostolius.
[9] Pavyzdžiui, https://www.linkedin.com/pulse/strict-liability-still-standing-after-case-c-47322-before-malmstedt-1gnpf?trk=public_post; https://www.taylorwessing.com/en/insights-and-events/insights/2024/01/11-january-2024-cjeu-case ir pan.
[10]https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=277642&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=4747534
[11] https://fedlex.data.admin.ch/filestore/fedlex.data.admin.ch/eli/cc/2010/262/20230101/en/pdf-a/fedlex-data-admin-ch-eli-cc-2010-262-20230101-en-pdf-a-1.pdf
[12] Pavyzdžiui, LAT byloje pirmojo teismo proceso atveju buvo taikytos priemonės, kurios užtikrina ginčo objekto išsaugojimą. Tam tikrais atvejais, tokių priemonių taikymui net nebūtina įrodyti galimo atsakovo nesąžiningumo, todėl tokios priemonės praktikoje taikomos lanksčiau. Tuo tarpu antrojo teismo proceso atveju taikytos sutapo su prevenciniu ieškiniu, o tokia galimybė praktikoje yra išimtinė. Tai reiškia, kad vienos LAP taikomos dažniau, kitos rečiau. Todėl teismas turi atsivežlgti į taikomos priemonės pobūdį, turėdamas omenyje, kad aplinkybė, jog žala atlyginama be kaltės yra atsvara tam, kad pareiškėjas turi teisę pasinaudoti LAP gan lanksčiai.
