A. Grumulaitis. Dirbtinio intelekto reguliavimo kryžkelė: tarp saugumo, inovacijų ir geopolitinės konkurencijos

Sparti dirbtinio intelekto (DI) plėtra ir su ja susijusios rizikos skatina vis aktyvesnes teisines diskusijas, kaip ir kokiu mastu ši technologija turėtų būti reguliuojama. Nuo 2022 m. lapkritį pasirodžiusio „ChatGPT“, kuris generatyvinį DI pavertė masiškai naudojama technologija, skirtingos jurisdikcijos ieško būdų, kaip suderinti sparčią technologinę pažangą su jos keliamų rizikų valdymu. Tačiau teisinis reguliavimas beveik neišvengiamai reiškia ir tam tikrus ribojimus reguliuojamam verslui. Finansų, telekomunikacijų, farmacijos ar kituose didelės rizikos sektoriuose veikiančioms įmonėms yra taikomi papildomi saugumo, priežiūros, skaidrumo ar atitikties reikalavimai, kurie didina veiklos sąnaudas ir apriboja veikimo laisvę. Todėl technologijų bendrovės paprastai yra suinteresuotos ne griežtesniu, bet lankstesniu teisiniu reguliavimu (ar net savireguliacija), ypač tokioje sparčiai besivystančioje ir konkurencingoje srityje kaip DI.

JAV išlieka viena liberaliausių jurisdikcijų DI reguliavimo srityje, kurioje, priešingai nei ES, federaliniu lygmeniu iki šiol nėra sukurta bendra DI reguliavimo sistema. Būtent dėl šios priežasties pastarųjų dienų didžiausių pasaulio DI bendrovių pranešimai apie griežtesnio šio sektoriaus reguliavimo poreikį JAV sukėlė DI investuotojų nerimą bei akcijų kainų kritimą.  „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai prabilo apie būtinybę reguliuoti pažangiausių DI modelių vystymo tempą, stiprinti jų kontrolę, nustatyti bendrus saugumo standartus ir kurti veiksmingesnius reguliavimo mechanizmus [1]. Šie raginimai pasigirdo augant susirūpinimui, kad DI sistemų gebėjimai vystosi greičiau nei priemonės, leidžiančios patikimai stebėti ir kontroliuoti jų veikimą. Dario Amodei teigimu, “jei šis procesas nebus kontroliuojamas, jis gali pranokti mūsų gebėjimą suprasti ir kontroliuoti šias sistemas, todėl tokios pažangos turi būti siekiama labai atsargiai, jei jos apskritai turėtų būti siekiama“ [2].Apgalvotam DI vystymo tempui (angl. deliberate pacing) pritarė ir „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella, o „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis tai pavadino „ėjimu teisinga kryptimi“ [3].

Taigi, susidarė išties paradoksali situacija, kai ne JAV administracija, o pačios technologijų bendrovės pradeda kelti klausimą dėl DI reguliavimo, siūlydamos konkrečias kontrolės priemones ir sutikdamos išorės auditoriams suteikti „darbuotojui prilygstančią prieigą“ (angl. employee-like access) DI sistemų priežiūrai. Tokią DI stebėseną, pasak Dario Amodei, galėtų atlikti ne pelno siekiančios organizacijos, tokios kaip METR, FAR.AI, AVERI ar Apolo Research [4].

Augantis didžiųjų DI bendrovių nerimas yra suprantamas, ypač prisiminus 2026 m. liepą įvykusį kibernetinio saugumo incidentą, kai „OpenAI“ autonominiai DI agentai ištrūko iš izoliuotos testavimo aplinkos ir pasinaudodami saugumo spragomis bei koordinuodami savo veiksmus tarpusavyje, įsilaužė į kompanijos „Hugging Face“ serverius, nors tokios užduoties iš savo kūrėjų nebuvo gavę [5].Ir nors po šio incidento „OpenAI išplatino pranešimą apie papildomų saugumo priemonių įvedimą (griežtesnę stebėseną, testavimo aplinkos kontrolę, nuolatinę žmogaus priežiūrą) [6], incidentai kartojasi. Dienraščio Financial Times duomenimis, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „OpenAI“ agentas įsilaužė į Australijos visuomenės sveikatos centro svetainę ir pasiekė viešus bei neviešus duomenis, o keliolika „OpenAI partnerių buvo informuoti apie galimus šios bendrovės DI agentų įsilaužimus, galėjusius sutrikdyti interneto svetainių darbą ar paslaugų teikimo procesus [7]. Tyrimų kompanijos Schellman atliktas DI valdysenos tyrimas JAV atskleidė, kad tik apie pusė apklausoje dalyvavusių bendrovių yra parengusios aiškias DI agentų keliamų rizikų valdymo priemones ir jas nuosekliai taiko [8]. Augant DI agentų panaudojimui ir jų autonomiškumui, kartu didėja jų keliamos rizikos, tačiau bendrovėms vis dar trūksta aiškių taisyklių, apibrėžiančių tokių technologijų kūrimo, testavimo ir naudojimo ribas.

Tad šiandieninė situacija kelia pagrįstą klausimą – ar DI technologija išties artėja prie ribos, kai ji tampa nebesaugi ir reikalauja griežtesnio teisinio reguliavimo? Kokius atsakymus į šį klausimą siūlo JAV, Kinija ir Europos Sąjunga?

JAV: tarp inovacijų skatinimo ir griežtesnės technologijų kontrolės

JAV atsakas į vis garsiau reiškiamą susirūpinimą dėl pažangiausių DI sistemų saugumo kol kas išlieka orientuotas į inovacijų skatinimą, o ne į griežtesnių reguliavimo taisyklių nustatymą. Prezidento Donaldo Trumpo administracijos formuojama DI politika grindžiama prielaida, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali sulėtinti technologinę pažangą ir susilpninti JAV pozicijas pasaulinėje konkurencinėje kovoje, pirmiausia – su Kinija. 2025 m. liepą paskelbtame JAV DI veiksmų plane (angl. America’s AI Action Plan) vienu pagrindinių tikslų yra įvardytas DI inovacijų spartinimas, kartu numatant šalinti reguliacines kliūtis, kurios, administracijos vertinimu, nepagrįstai apsunkina DI kūrimą ir diegimą [9]. Ši kryptis buvo tęsiama siekiant sukurti kuo mažesnę reguliacinę naštą nustatančią federalinę DI politiką ir kartu riboti fragmentišką ir griežtesnį DI reguliavimą atskirų valstijų lygmeniu. Todėl pastarieji didžiausių DI bendrovių vadovų raginimai stiprinti pažangiausių DI modelių kontrolę sulaukė griežtos prezidento Donaldo Trumpo kritikos. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pabrėžė: „kalbant apie DI, kada verslo istorijoje kas nors yra matęs industrijos lyderius, raginančius nustatyti reguliavimą, kuris, jeigu būtų griežtai įgyvendintas, nuvestų juos į užmarštį ir bankrotą?“ [10]. Taigi, tiek prezidentas, tiek JAV administracija papildomą DI reguliavimą vertina per jų poveikį inovacijoms ir geopolitiniam konkurencingumui. Iki šiol politinė valdžia vengė nustatyti griežtesnį DI reguliavimą, siekdama apsaugoti JAV technologijų konkurencingumą pasauliniu mastu ir ragino pačias bendroves diegti vidinius saugos ir priežiūros mechanizmus, o ne prašyti vyriausybės tai daryti už juos.  

Vis dėlto, atsiradusi priešprieša nėra vien pasirinkimas tarp reguliavimo ir dereguliavimo. JAV administracija pripažįsta tam tikrų federalinių taisyklių poreikį, tačiau siekia, kad jos būtų vienodos ir kuo mažiau apsunkintų inovacijas. Todėl, esminis JAV diskusijos klausimas yra ne ar apskritai reikia reguliuoti DI, bet kokio masto naujasis DI reguliavimas JAV turėtų būti, kad nelėtintų DI pažangos, ir ar pati technologijų industrija gali patikimai nustatyti šią ribą. Atsakymas į šį klausimą beveik neišvengiamai siejamas su Kinija, nes būtent konkurencija dėl pasaulinės lyderystės DI srityje yra vienas pagrindinių Donaldo Trumpo argumentų prieš griežtesnį DI reguliavimą JAV.

Tad neatsitiktinai DI saugumo klausimas praėjusią savaitę buvo aptartas JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimo Vašingtone metu. Xi Jinpingas pabrėžė abiejų valstybių atsakomybę užtikrinti, kad DI plėtra išliktų kontroliuojama žmogaus, o šalys sutarė tęsti dialogą dėl DI teikiamos naudos ir keliamų rizikų. Šis dialogas greičiausiai bus pratęstas ir Donaldo Trumpo vizito Kinijoje metu šių metų lapkritį, kur vyks APEC vadovų susitikimas, bei G20 aukščiausiojo lygio vadovų susitikime gruodį Majamyje (JAV), ir galbūt paskatins JAV prezidentą apsvarstyti griežtesnį DI reguliavimo modelį JAV, neprarandant geopolitinio konkurencingumo.

Kinija: reguliavimas nestabdant technologijų plėtros

Ar griežtesnis DI reguliavimas JAV iš tiesų reikštų besąlyginį konkurencinio pranašumo perleidimą Kinijai? Toks įspūdis galėtų susidaryti, jei klaidingai manysime, kad Kinijos DI sektorius yra vystomas be reikšmingų reguliacinių apribojimų. Iš tiesų Kinija jau kelerius metus nuosekliai kuria DI valdymo sistemą, apimančią tiek DI modelių apmokymui skirtų duomenų skaidrumą, tiek DI sugeneruotų rezultatų teisėtą panaudojimą. Dar 2023 m. liepą Kinija paskelbė gaires dėl generatyvinio DI naudojimo, [11] kuriose paslaugų teikėjams nustatė konkrečius reikalavimus dėl naudotojų ir jų asmens duomenų apsaugos, DI sugeneruoto turinio žymėjimo, neteisėto turinio kontrolės bei teikiamų paslaugų saugumo ir stabilumo  Gairėse taip pat yra numatyta valstybinė generatyvinio DI priežiūra, įskaitant saugumo vertinimą, DI modelių registravimą ir paslaugų teikėjų pareigą priežiūros institucijoms pateikti informaciją apie mokymo duomenis, modelius ir algoritmų veikimo mechanizmus. Gairių 16 straipsnyje pabrėžiama, kad DI reguliavimo metodai turi būti suderinami su inovacijomis ir plėtra, o reguliavimo taisyklės ar gairės turi būti rengiamos atsižvelgiant į DI sistemų tipą ir rizikos lygį.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Kinijoje taip pat taikomi reikalavimai aiškiai žymėti DI sugeneruotą turinį. Šiais reikalavimais siekiama „skatinti sveiką dirbtinio intelekto plėtrą, suvienodinti dirbtinio intelekto sukurto arba susintetinto turinio identifikavimo tvarką, apsaugoti teisėtas piliečių, juridinių asmenų bei kitų organizacijų teises ir interesus, taip pat užtikrinti viešąjį interesą“ [12].Svarbu pažymėti, kad šis reguliavimas nėra vien deklaratyvus. 2026 m. balandį Kinijos kibernetinės erdvės  administracija (angl. Cyberspace Administration of China, CAC) pradėjo specialią kampaniją, skirtą „išvalyti“ internetinę erdvę nuo netinkamo DI panaudojimo [13]. Pirmasis etapas apėmė tipinių pažeidimų, susijusių su privalomu didžiųjų DI modelių registravimu, jų saugumo vertinimu, algoritmų apmokymui skirtais duomenimis ar sugeneruoto turinio žymėjimu, nagrinėjimą. Antrasis etapas apėmė su giluminių klastočių (angl. deepfake) ir kito draudžiamo turinio generavimu ir platinimu susijusius pažeidimus, traukiant atsakomybėn tiek pavienius asmenis, tiek internetines platformas.

Šių metų liepą institucija paskelbė, kad per pirmąjį kampanijos etapą buvo imtasi veiksmų dėl daugiau kaip 14 tūkst. reikalavimų neatitinkančių DI produktų (įskaitant interneto svetaines, programėles ir DI agentus), daugiau nei 26000 paskyrų buvo pritaikytos sankcijos, o iš apyvartos išimta daugiau kaip 1300 reikalavimų neatitinkančių DI produktų [14].

Nepaisant minėtų reguliavimo ypatumų, vis tik Kinijos DI reguliavimo modelio nereikėtų tapatinti su europietiškuoju. Reguliavimas Kinijoje glaudžiai siejamas ne tik su technologijų saugumu ar asmenų teisių apsauga, bet ir su valstybine informacijos turinio kontrole, kibernetiniu bei nacionaliniu saugumu ir valstybės nustatomais viešojo intereso reikalavimais. Todėl Kinijos DI strategiją tiksliau būtų galima apibūdinti kaip siekį skatinti DI plėtrą valstybės nustatytose reguliacinėse ribose.

Be to, Kinijos DI strategija išsiskiria ir siekiu didinti vietinių modelių prieinamumą bei naudojimą už šalies ribų. Tokios bendrovės kaip „DeepSeek“, „Alibaba“ ar „Z.AI“ siūlo atvirųjų svorių (angl. open-weight) modelius, kuriuos naudotojai gali nemokamai atsisiųsti, modifikuoti ir diegti savo infrastruktūroje. Pavyzdžiui, „Qwen“ šeimos modeliai, kurios kuria ir vysto “Alibaba” 2026 m. vien per “Hugging Face” buvo atsisiųsti jau daugiau kaip 2 mlrd. kartų [15]. Taigi, Kinijos konkurencinė strategija DI srityje grindžiama ne reguliavimo atsisakymu, bet valstybinio reguliavimo derinimu su atviro svorio modelių prieinamumu ir pasauline sklaida. Todėl DI reguliavimas ir technologinė ekspansija Kinijoje nėra laikomi nesuderinamais tikslais.  

Europos Sąjunga: rizika grindžiamas DI reguliavimo modelis

Europos Sąjunga pasirinko kitokią DI reguliavimo kryptį nei JAV ar Kinija. 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas) sukūrė horizontalią, rizika grindžiamą reguliavimo sistemą, kurioje DI nustatomų reikalavimų intensyvumas priklauso nuo DI sistemos ar modelio keliamos rizikos [16]. Pagal DI aktą, nepriimtinos rizikos sistemos yra draudžiamos, o didelės rizikos DI sprendimai gali būti taikomi tik laikantis griežtų skaidrumo ir priežiūros reikalavimų. DI aktas numato tiek priežiūros mechanizmą, tiek sankcijas už nustatytų reikalavimų nevykdymą. DI akto nuostatos įsigaliojo palaipsniui. Dar 2025 m. vasario 2 d. pradėjo galioti nuostatos, reglamentuojančios DI sistemų tiekėjų ir diegėjų pareigą užtikrinti su DI dirbančių asmenų raštingumo lygį (4 straipsnis), taip pat nuostatos dėl draudžiamų naudoti DI sistemų diegimo ir naudojimo (5 straipsnis) bei reikalavimai bendrosios paskirties DI modelių (angl. General-Purpose AI models, GPAI) tiekėjams dėl techninės dokumentacijos parengimo (V skyrius). 2026 m. rugpjūčio 2 d. DI aktas turėjo įsigalioti pilna apimtimi, įskaitant ir reikalavimus ženklinti DI sugeneruotą turinį kompiuterio skaitomu formatu (angl. machine-readable format).

Tačiau 2025 m. viduryje kilęs didelės dalies technologijų bendruomenės atstovų nerimas dėl per griežto ir sudėtingo DI reguliavimo masto, galinčio ženkliai apriboti ES konkurencingumą globaliu mastu, privertė ES politikus nuodugniai persvarstyti svarbiausių DI akto nuostatų įsigaliojimo terminus ir supaprastinti kai kuriuos atitikties reikalavimus. 2025 m. lapkričio 19 d. Europos Komisija pateikė „Digital Omnibus on AI“ pasiūlymą COM(2025) 836, kuris Europos Parlamente buvo patvirtintas 2026 m. birželio 16 d. [17]. Šis dokumentas įtvirtino pereinamąjį laikotarpį (iki 2026 m. gruodžio 2 d.) DI sugeneruoto turinio ženklinimui toms DI sistemoms, kurios rinkoje yra pateiktos iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. (50 straipsnio 2 dalis), taip pat išplėtė DI akto 5 straipsnį, nustatydamas draudimus dviem itin žalingoms generatyvinio DI kategorijoms: generuojamam intymaus pobūdžio turiniui bei vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagai. Šios nuostatos taip pat įsigalios 2026 m. gruodžio 2 d. Reikalavimai savarankiškoms aukštos rizikos DI sistemoms (pavyzdžiui, DI sprendimams naudojamiems personalo atrankai, paskolų išdavimo vertinimui, švietimo sistemoje ar teisėsaugoje) bus pradėti taikyti nuo 2027 m. gruodžio 2 d., o aukštos rizikos DI sistemoms, kurios yra integruotos kaip saugos komponentai į gaminius (pavyzdžiui, medicinos prietaisus, pramoninius įrenginius, žaislus, aviacijos įrangą) – tik nuo 2028 m. gruodžio 2 d.

Galima teigti, kad toks pakoreguotas ES DI reguliavimo modelis iš dalies jau įtvirtina tai, apie ką šiuo metu diskutuoja JAV DI industrijos lyderiai – tai yra tam griežtas saugumo taisykles ir reikalavimus bendrosios paskirties DI modeliams bei didelės rizikos DI sistemoms. Skirtingai nuo JAV, kur saugumo priemonių taikymas yra paliekamas vien pačių bendrovių apsisprendimui. Svarbu paminėti, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos DI biuras (angl. EU AI Office) gali aktyviai vykdyti jam suteiktas DI modelių priežiūros, vertinimo ir sankcijų skyrimo funkcijas, taip sukuriant sąlygas efektyviam DI akto nuostatų įgyvendinimui.

Taigi ir ES DI reguliavimo raida rodo, kad pasirinkimas nebūtinai yra tik DI reguliavimas arba dereguliavimas. Technologijų reguliavimui būdinga nuolatinė transformacija. Aktualu yra rasti tokį reguliavimo intensyvumą, kuris leistų kontroliuoti pažangiausių DI sistemų keliamas rizikas, tačiau kartu nesukurtų neproporcingos administracinės naštos ir nestabdytų inovacijų.

Apibendrinant galima teigti, kad pastarųjų savaičių diskusijos JAV rodo tam tikrą požiūrio į DI reguliavimą lūžį. Raginimai reguliuoti pažangiausių DI modelių vystymo tempą, stiprinti jų kontrolę, nustatyti bendrus saugumo standartus kyla ne iš politikų, priežiūros institucijų ar akademinės bendruomenės, bet iš pačių didžiausių DI bendrovių – „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tai ypač netikėta ir paradoksalu JAV, kur federalinė politika išlieka orientuota į inovacijų skatinimą ir reguliacinės naštos mažinimą, o technologinė konkurencija su Kinija naudojama kaip vienas pagrindinių argumentų prieš griežtesnius ribojimus.

Tačiau JAV, Kinijos ir ES patirtis DI reguliavimo srityje rodo, kad pasirinkimas tarp reguliavimo ir inovacijų nėra toks paprastas ir lengvas. Kiekviena jurisdikcija siekia dominuoti DI srityje pasaulyje ir rasti sau labiausiai tinkantį reguliavimo modelį. Kinija pakankamai intensyvų valstybės reguliavimą derina su sparčia DI technologijų plėtra ir vis didesne savo modelių sklaida tarptautiniu mastu. ES savo ruožtu pasirinko rizika grindžiamą privalomo reguliavimo modelį, tačiau kartu jau ieško būdų jį paprastinti, taip mažindama administracinę naštą. JAV greičiausiai neišvengs tam tikrų saugumo standartų DI įvedimo ir intensyvesnės priežiūros. Todėl esminis klausimas šiandien, ko gero, yra ne tai, ar DI turėtų būti reguliuojamas, bet kaip ir kokiu intensyvumu tai reikėtų daryti. Tobulėjant DI sistemoms, reguliavimas turės būti pakankamai lankstus, kad neatsiliktų nuo technologinių pokyčių, tačiau kartu proporcingas, kad saugumo užtikrinimas netaptų nepagrįsta kliūtimi inovacijoms.

Artūras Grumulaitis yra Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantas

______________________________

1. Nikol-Schwarz K. OpenAI boss Sam Altman spells out how and why the AI industry wants to slow down: ‘We could lose control’, CNBC, 2026 m. rugsėjo 14 d. Prieiga per internetą: https://www.cnbc.com/2026/09/14/sam-altman-ai-slowdown-anthropic-amodei-musk.html
2. ibidem
3. Kolodny L., Vanian J. Trump’s opposition to AI rules undercuts industry’s calls for a slowdown, CNBC, 2026 m. rugsėjo 15 d. Prieiga per internetą: https://www.cnbc.com/2026/09/15/trump-opposition-to-ai-rules-undercuts-industrys-calls-for-a-slowdown.html
4. ibidem
5. OpenAI and Hugging Face partner to address security incident during model evaluation. OpenAI, 2026 m. liepos 21 d. Prieiga per internetą: https://openai.com/lt-LT/index/hugging-face-model-evaluation-security-incident/
6. Pacing model development in an era of cyber-critical capabilities. OpenAI, 2026 m. rugpjūčio 18 d. Prieiga per internetą: https://openai.com/index/pacing-model-development-cyber-capabilities/
7. Hammond G. OpenAI says governments among ‘dozens’ of organisations hacked by its agents. Financial Times, 2026 m. rugsėjo 26 d. Prieiga per internetą: https://www.ft.com/content/651024b1-d1ce-40c1-acae-a92c3505d3f1?syn-25a6b1a6=1
8. Research Report: 2026 State of AI Governance. Bridging The Gap Between AI Governance Confidence and AI Governance Maturity, P 6. Prieiga per internetą: https://www.schellman.com/whitepaper/2026-state-of-ai-governance
9. Winning the Race: America’s AI Action Plan. July 2026. P. 3-4. Prieiga per internetą: https://www.whitehouse.gov/wp-content/uploads/2025/07/Americas-AI-Action-Plan.pdf
10. Supra note 3.
11. Interim Measures for the Management of Generative Artificial Intelligence Services. China Law Translate. 2023 m. liepos 13 d. Prieiga per internetą: https://www.chinalawtranslate.com/en/generative-ai-interim/
12. Measures for the Labelling of AI-generated synthetic Content. Office of the Central Cyberspace Affairs Commission, Cyberspace Administration of China. Vertimas iš originalo kalbos atliktas pasitelkiant Google Translator. 2025 m. kovo 14 d. Prieiga per internetą: https://www.cac.gov.cn/2025-03/14/c_1743654685899683.htm
13. The Cyberspace Administration of China launches a special campaign to “clean up the cyberspace”. Office of the Central Cyberspace Affairs Commission, Cyberspace Administration of China. Vertimas iš originalo kalbos atliktas pasitelkiant Google Translator. 2026 m. balandžio 30 d. Prieiga per internetą: https://www.cac.gov.cn/2026-04/30/c_1779289298718765.htm
14. The Cyberspace Administration of China is advancing the first phase of the “Qinglang” (Clear and Bright) special campaign. Office of the Central Cyberspace Affairs Commission, Cyberspace Administration of China. Vertimas iš originalo kalbos atliktas pasitelkiant Google Translator. 2026 m. liepos 6 d. Prieiga per internetą: https://www.cac.gov.cn/2026-07/06/c_1785081384384987.htm
15. State of Open Models: Summer 2026 Observations. Hugging Face. August 2026. Prieiga per internetą: https://github.com/huggingface/blog/blob/main/state-of-open-models-summer-2026.md
16. Europos Parlamento ir Tarybos 2024 m. birželio 13 d. reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 bei direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas). OL L 1689, 2024, p. 1–137.
17. Europos Komisija (2025-11-19). Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl suderintų dirbtinio intelekto taisyklių įgyvendinimo supaprastinimo iš dalies keičiami Reglamentai (ES) 2024/1689 ir (ES) 2018/1139, (Bendrasis skaitmeninės srities dokumentų rinkinys dėl dirbtinio intelekto), COM(2025) 836 final. Prieiga per internetą: https://eurlex.europa.eu/legalcontent/LT/TXT/?uri=CELEX:52025PC0836.