E. Markevičius. Mažos vertės pirkimų tvarkos pakeitimai – mažesnė biurokratinė našta perkančiosioms organizacijoms?
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 2023 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė[1] Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (Aprašo) pakeitimą. VPT nurodo, kad Aprašo nuostatos patikslintos atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus bei problemas, su kuriomis susiduria pirkimų vykdytojai, taip pat šiais pakeitimais siekta supaprastinti kai kurias pirkimo procedūras.
Nors atrodytų, kad mažos vertės pirkimai yra mažai reikšmingi, tačiau praktikoje jų vykdymas ir Aprašo nuostatų taikymas turi itin didelę reikšmę. VPT duomenimis[2], mažos vertės pirkimų yra atliekama net ~90 kartų daugiau nei tarptautinių ir supaprastintų pirkimų.
Geros žinios perkančiosioms organizacijoms
Nemažai Apraše atliktų pakeitimų palengvins gyvenimą perkančiosioms organizacijoms. Pavyzdžiui:
- Numatyta galimybė atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl draudžiamo susitarimo su konkurentais sudarymo, nesąžiningos konkurencijos apraiškų (pvz. klaidinančios informacijos pateikimo, mėginimo gauti konfidencialią informaciją), interesų konflikto situacijos;
- Įtvirtinta galimybė vertinti ne visus pirkime gautus pasiūlymus, o tik vieną -galimo laimėtojo – pasiūlymą.
Tikėtina, kad kai kurie VPT atlikti Aprašo pakeitimai yra kvalifikuotų specialistų darbo rezultatas prioritetą skiriant formuojamos teismų praktikos analizei ir teismų išaiškinimų perkėlimui į Tarnybos teisėkūros procesus.
Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas[3] konstatavo, kad neįtvirtindamos pašalinimo pagrindų mažos vertės pirkime, perkančiosios organizacijos neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Todėl sprendimas pirkimo sąlygose nenustatyti pašalinimo pagrindų turi būti motyvuotas objektyviais kriterijais ir tik įvertinus viešųjų pirkimų principus bei tikslus.
Aprašo pakeitimas suteikia perkančiosioms organizacijoms teisę atmesti tiekėjų pasiūlymus, nors su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu susiję pašalinimo pagrindai nėra įtvirtinti vykdomo mažos vertės pirkimo dokumentuose. Taigi, šis reguliavimo pokytis, tikėtina, gimęs atsižvelgiant į teismų išaiškinimus ginčuose dėl Aprašo taikymo, yra išties sveikintinas.
Vis dėlto, VPT atliktas Aprašo pakeitimas teismo sprendime identifikuotą problemą sprendžia tik iš dalies. Nors teismas iš esmės nurodė, kad pašalinimo pagrindų netaikymas mažos vertės pirkimuose galimas tik išimtiniais atvejais, tačiau Apraše nėra jokių indikacijų apie pašalinimo pagrindu netaikymo atvejus ir perkančiosioms organizacijoms šiuo klausimu palikta absoliuti diskrecija, nepaisant to, kad būtent toks reguliavimas ir buvo kritikuojamas Lietuvos apeliacinio teismo.
Ši situacija galėtų būti sprendžiama pačiame Apraše numatant rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl pašalinimo pagrindų (ne)taikymo atvejų. Toks reguliavimo modelis sėkmingai naudojamas VPT patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, kuomet iš esmės prie kiekvieno kvalifikacijos reikalavimo pateikiamos rekomendacijos ir pavyzdžiai, kaip konkretų kvalifikacinį reikalavimą formuoti ir kada jį taikyti.
Todėl, manytina, perkančiosioms organizacijoms galėtų būti nustatytos rekomendacijos įvertinti pašalinimo pagrindų netaikymo poreikį konkrečiame pirkime ar pateikiami pavyzdžiai, kuomet pašalinimo pagrindų netaikymas būtų teisėtas, o kuomet – ne. Pavyzdžiui, kai mažos vertės pirkimas yra vykdomas žodžiu; pirkime pasiūlymą pateikti yra kviečiami užsienio subjektai, manytina, kad pašalinimo pagrindų taikymas neproporcingai užvilkins pirkimo procedūrą ir tokiu atveju pašalinimo pagrindų netaikymas turėtų būti laikomas pagrįstu.
Formalūs pakeitimai tiekėjams
Aprašo pakeitime taip pat numatoma papildoma pažeistų teisių įgyvendinimo sąlyga tiekėjams – teisė susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, kuria jie gali pasinaudoti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą dienos.
Deja, ši naujai įtvirtinama tiekėjų teisė, panašu, kad neužtikrins efektyvesnės teisių gynybos, nes sutarties sudarymo termino atidėjimo institutas mažos vertės pirkimuose nėra taikomas.
Todėl tiekėjams savo teises apginti pasiseks tik tuo atveju, jei susipažinę su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, perkančiajai organizacijai operatyviai pateiks pretenziją, kol ji nebus spėjusi sudaryti pirkimo sutarties, nes pretenzijų, gautų po pirkimo sutarties sudarymo, neprivaloma nagrinėti. Priešingu atveju, tiekėjai galės kreiptis tik į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo jos sudarymo dienos.
Pašalinimo pagrindai – taikyti ar netaikyti?
Didžiausias klausimas atnaujintame Apraše kyla dėl pašalinimo pagrindų (VPĮ 46 str.) taikymo. Ir taip yra ne tik dėl Aprašo santykio su aukščiau analizuotais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais konkrečioje byloje.
Viena vertus, Apraše aiškiai nurodoma, kad pašalinimo pagrindų taikymas yra galimas perkančiosios organizacijos nuožiūra – tiek vykdant skelbiamą apklausą (Aprašo 24.3.3.6 p.), tiek neskelbiamą apklausą (24.3.1 p.). T. y. darytina aiški išvada, kad jų taikymas vykdant mažos vertės pirkimus bet kokiu būdu nėra privalomas ir galima taikyti tiek visus pašalinimo pagrindus, tiek dalį jų, tiek jų išvis netaikyti.
Kita vertus, Apraše taip pat įtvirtinta nauja pareiga – laimėjusiu pasiūlymu nustatyti tik tokį pasiūlymą, kuris atitinka VPĮ 45 str. 1 d. įtvirtintas sąlygas (Aprašo 24.3.9.2 p., 24.3.14 p.). Tuo tarpu VPĮ 45 str. 1 d. viena iš privalomų pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu sąlygų yra įtvirtinta patikra pašalinimo pagrindų nebuvimo (VPĮ 45 str. 1 d. 2 p.).
Todėl neabejotina, kad, pirmiausiai, perkančiosios organizacijos, praktikoje susidurs su problema – ar jos gali nustatyti vykdomo mažos vertės pirkimo laimėtoją, neįvykdžiusios Aprašo 24.3.9.2 p. (arba 24.3.14 p.) pareigos ir neįsitikinusios, kad pasiūlymas atitinka VPĮ 45 str. 1 d. 2 p., t. y. ar tiekėjas netenkina bet kurio pašalinimo pagrindo sąlygos.
Aprašo pakeitimai rodo, kad VPT labiau pasitiki perkančiosiomis organizacijomis ir siekia joms sumažinti biurokratinę naštą.
Dr. Edgaras Markevičius yra teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovas
[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e7ce3e003ce311ee9de9e7e0fd363afc
[2] https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Vie%C5%A1%C5%B3j%C5%B3%20pirkim%C5%B3%20tarnybos%202022%20met%C5%B3%20veiklos%20ataskaita.pdf
[3] Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1076-553/2021.
