Lietuvoje pagaliau startuoja JANGIS – duomenų bazė tikrųjų naudos gavėjų registracijai
Nors jau 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai[1], kuriais įgyvendinta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos[2], Lietuvoje praktiškai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas pradėta tik dabar.
Atitinkamai 2019 m. vasario 8 d. Teisingumo ministro įsakymu pakeistos Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatos, papildant jas reikalingos informacijos sąrašu, susijusiu su informacijos apie tikruosius naudos gavėjus (angl. ultimate beneficial owners) kaupimu. Šie duomenys bus registruojami JADIS posistemyje – Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinėje sistemoje arba sutrumpintai – JANGIS.
Latviai pirmieji iš Pabaltijo valstybių rato įdiegė tikrųjų naudos gavėjų registrą. Kaip sekėsi mūsų kaimyninėms šalims – Latvijai ir Estijai – dalijasi ILAW LEXTAL kolegos LEXTAL partneris Ants Karu (Estija) bei RER LEXTAL vyresnioji teisininkė Liene Pommere (Latvija).
Latvijoje iki 2019 m. vasario mėnesio maždaug 96 % įmonių buvo atskleidusios tikruosius savo naudos gavėjus ir tik 4 % įmonių to nepadarė. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Latvijoje, nepateikus informacijos apie tikruosius naudos gavėjus, neįmanoma registruoti naujos įmonės. Dar daugiau – įmonės, kurios savo naudos gavėjų neatskleidė iki 2019 m. rugpjūčio mėn., buvo pradėtos likviduoti.
2021 m. kovo mėn., likus dviem mėnesiams iki įsipareigojimo skelbti galutinių tikrųjų savininkų duomenų bazę, Estija tokios duomenų bazės net nebuvo pradėjusi kurti. Buvo manoma, kad norint sukurti tinkamai veikiančią duomenų bazę, reikia pridėti pusantrų metų.[3] 2022 metais valstybės informacinės sistemos valdymo sistemos puslapyje rašoma, kad duomenų bazė dar tik kuriama.[4]
Etapai
Informacija JANGIS bus teikiama etapais:
- Nuo 2022 m. sausio 3 d. – visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus), kurių naudos gavėjai yra tik fiziniai asmenys;
- Nuo 2022 m. gegužės 1 d. – visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus) apie naudos gavėjus fizinius ir kitus juridinius asmenis;
- Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – visi juridiniai asmenys apie naudos gavėjus fizinius ir juridinius asmenis.
Šiuo metu startavo tik pirmasis etapas, kai duomenis pateikia tikrieji naudos gavėjai – fiziniai asmenys.
Duomenys į JANGIS teikiami tik elektronine forma, prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, o šių duomenų pagrindu suformuoti naudos gavėjų sąrašai pasirašomi elektroniniu parašu.
Remiantis LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi, Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (tame tarpe auditoriai, antstoliai, notarai, advokatai ir advokatų padėjėjai), nustatydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai privalės naudotis JANGIS, iš kurios turės gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turės teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.
Iki šių metų pabaigos duomenis iš JANGIS turintiems teisę ją gauti subjektams bus teikiama neatlygintinai, o nuo 2023 m. sausio 1 d. už šią informaciją reikės susimokėti visiems, išskyrus valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir žurnalistams.
Kas yra tikrasis naudos gavėjas?
- fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens savininku ir turėdamas daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų, gauna iš jo naudą;
- fizinis asmuo, kuris kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti juridinio asmens vadovą, priimti strateginio pobūdžio sprendimus, patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu, teisę vetuoti juridinio asmens valdymo organų sprendimus; taip pat turi kitus būdus kontroliuoti juridinį asmenį per artimus giminystės, kitus asmeninius ar verslo ryšius, turi galimybę naudotis ar gauti kitokią naudą iš juridiniam asmeniui priklausančio turto ir (ar) veiklos;
- fizinis asmuo, kuris kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus organo pirmininkas ar narys.
Kas privalo pateikti informaciją?
Duomenis apie naudos gavėjus teikia ir už teikiamų duomenų teisingumą ir tikslumą įstatymų numatyta tvarka atsako:
- juridinio asmens valdymo organas (vadovas), arba
- juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis fizinis asmuo.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai[5], pagal kuriuos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (pvz., notarai, antstoliai, advokatai ir advokatų padėjėjai, buhalteriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, nekilnojamojo turto agentai, patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai), nustatę savo turimų ir JANGIS paskelbtų duomenų neatitiktį, privalės pranešti apie tai klientui ir pasiūlyti pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus. Tiems patiems subjektams bus draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus iš viso nėra pateikta JANGIS arba neatitinka jų turimos informacijos.
Manytina, kad finansų įstaigų ir kitų aukščiau paminėtų įpareigotųjų subjektų tarpininkavimas su viešaisiais registrais bus labai reikšmingas, skatinant juridinius asmenis pateikti tikslią ir teisingą informaciją JANGIS.
Kokie duomenys bus kaupiami?
Be kitų duomenų apie naudos gavėją fizinį asmenį JANGIS reikės nurodyti ne tik gyvenamąją vietą bei pilietybę, bet ir rezidavimo valstybės (valstybių) mokesčių tikslais pavadinimą (pavadinimus).
Jeigu akcinės bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, pateikiami tik reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama akcinės bendrovės akcijomis, pavadinimas ir duomenys apie savo vyresnįjį vadovą.
Atsakomybė
Nurodytų reikalavimų nesilaikymas ir informacijos neatskleidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą asmenims užtraukia atsakomybę nuo 500 iki 2 400 eurų, juridinių asmenų vadovams nuo 2 100 iki 6 000 eurų. Pakartotinai padaryti pažeidimai gresia baudomis asmenims nuo 1 500 iki 5 200 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 iki 5 800 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. (Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) nustatyta, kad tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Parengė Džiuginta Balčiūnė, M.LL.P., advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.41300?faces-redirect=true;
[2] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L141, p.73);
[3] https://www.err.ee/1608142351/kahe-kuu-parast-noutud-kasusaajate-andmekogu-pole-veel-ehitama-hakatud;
[4] https://www.riha.ee/Infos%C3%BCsteemid/Vaata/TEKSA;
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5daa40b37a9411ecb2fe9975f8a9e52e.
