Nuomonės formuotojų reguliavimas: teisiniai iššūkiai ir atsakomybė
Šiandien, kai socialinių tinklų platformos neabejotinai tapusios vienu pagrindinių informacijos sklaidos kanalų, nuomonės formuotojų įtaka vartotojams ir prekių ženklams nepaliaujamai auga. Į tai reaguodamos nacionalinės vartotojus ginančios institucijos vis aktyviau įsitraukia į nuomonės formuotojų veiklos stebėseną socialinių tinklų platformose. Tokio stebėjimo tikslas – užtikrinti, kad nuomonės formuotojų veikla bei skelbiamas turinys būtų suderintas su vartotojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, siekdama suteikti daugiau teisinio aiškumo nuomonės formuotojams, Europos Komisija 2023 m. spalio mėnesį įkūrė „Influencer Legal Hub“ – platformą, orientuotą į nuomonės formuotojų švietimą teisiniais klausimais, susijusiais su jų veikla.
Visgi atlikti tyrimai rodo, kad vis dar susiduriama su nuomonės formuotojų aplaidžiu požiūriu į tinkamai atskleistos reklamos ir kitus reikalavimus, kylančius iš įvairių teisės aktų. Pavyzdžiui, remiantis neseniai atliktu bendro Europos Komisijos ir 22 valstybių narių, taip pat Norvegijos ir Islandijos nacionalinių vartotojų apsaugos institucijų tyrimo duomenimis, tik kas penktas nuomonės formuotojas laikosi reklamos žymėjimo reikalavimo.
Taip gali būti todėl, kad iki pat dabar Europos vartotojų teisė neturi aiškios teisinės apibrėžties nei nuomonės formuotojams, nei tuo labiau nuomonės formuotojų rinkodarai. Tačiau Europos Komisija svarsto galimybę aiškiau apibrėžti įstatymus, taikomus konkrečioms komercinėms praktikoms, kas, neabejojama, turėtų įtakos ir nuomonės formuotojų veiklai. Visgi šiandien pripažinta, jog Europos Sąjungos direktyvos, tokios kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (2005/29), Vartotojų apsaugos direktyva (2011/83/EU) bei Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (93/13/EEC), yra visapusiškai taikomos ir nuomonės formuotojų veiklai. Be minėtų direktyvų, nuomonės formuotojų veiklai tam tikrais atvejais paraleliai taikomi ir tokie teisės aktai kaip Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (EU) 2018/1808, Elektroninės komercijos direktyva 2000/31/EC, Skaitmeninių paslaugų aktas (EU) 2022/2065 ir kiti.
Taigi tai reiškia, kad į valstybių narių nacionalinę teisę (įstatymus) perkeltos direktyvų nuostatos galioja ir nuomonės formuotojų veiklai. Be viso to, Europos Sąjungos kai kurių valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, nacionalinės vartotojų teisių apsaugos institucijos papildomai yra išleidusios gaires, kuriomis nuomonės formuotojai turėtų vadovautis, užsiimdami komercine veikla socialinių tinklų platformose.
Kalbant apie teisinius reikalavimus, kylančius nuomonės formuotojams, reikia paminėti, jog ne tik reklamos fakto atskleidimas ir tinkamas jos žymėjimas teisine prasme yra aktualus nuomonės formuotojų veikloje. Kaip nurodoma Influencers Legal Hub, nesvarbu, ar nuomonės formuotojas reguliariai užsiima tik reklamos paslaugomis, ar parduoda prekes pats, ar atlieka abi funkcijas socialiniuose tinkluose, – pagal Europos Sąjungos teisę visais minėtais atvejais jis pripažįstamas komercinės veiklos subjektu. Tais atvejais, kai nuomonės formuotojas, kuris laikomas komercinės veiklos subjektu, parduoda prekes ar paslaugas tiesiogiai, taikomų teisės aktų ratas išsiplečia ir svarbūs tampa ne tik reklamos atskleidimo bei tinkamo jos žymėjimo reikalavimai, bet ir kitos taisyklės, tokios kaip pagrindinių prekių ar paslaugų savybių nurodymas, adreso nurodymas, vartotojų informavimas apie jų teises, pavyzdžiui, teisė grąžinti prekę per 14 dienų nuo prekių ar paslaugų suteikimo, ir pan.
Be to, naujasis Skaitmeninių paslaugų aktas prekiautojams, kurie sudaro sutartis (t. y. parduoda prekes ar paslaugas) su vartotojais per skaitmenines platformas (t. y. nuotoliniu būdu), nustatė ir papildomas pareigas. Pavyzdžiui, jei nuomonės formuotojas prekiauja savo prekėmis socialinėse platformose, platformai, per kurią teikia paslaugas kaip prekiautojas, papildomai turi pateikti Skaitmeninių paslaugų akto 30 straipsnyje nurodytus duomenis: a) prekiautojo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį ir e. pašto adresą; b) prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopiją ar bet kokį kitą elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentą; c) prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenis; d) jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registrą, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numerį ar lygiavertę atpažinties priemonę tame registre; e) paties prekiautojo patvirtinimą, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Europos Sąjungos teisės nustatytas taisykles.
Nors Europos Sąjungoje dar vis tebetrūksta aiškumo nuomonės formuotojų teisiniame reguliavime, vis dėlto vartotojus ginančios institucijos gali ir turi imtis atitinkamų priemonių prieš nuomonės formuotojus, kurie nesilaiko įstatymuose numatytų reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų leidžiamose gairėse. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos įstatymais, tinkamai neatskleista reklama gali būti prilyginama paslėptai reklamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, paslėpta reklama laikomi atvejai, kai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Paslėpta reklama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra draudžiama ir tokios reklamos skleidimas nuomonės formuotojui gali užtraukti administracinę atsakomybę ir baudą iki 560 EUR arba jei toks pažeidimas yra pakartotinis – iki 3000 EUR. Ir nors Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išleistos gairės nuomonės formuotojų veiklai socialiniuose tinkluose yra tik rekomendacinio pobūdžio, VVTAT, nagrinėdama galimą Reklamos įstatymo 8 straipsnio pažeidimą dėl galimai paslėptos reklamos skleidimo, gali vadovautis išleistomis gairėmis nuomonės formuotojo ir (ar) komercinės veiklos subjekto skleidžiamai informacijai vertinti.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Gabrielė Šapkauskaitė
