A. Limantė. Skrydis atšauktas dėl darbuotojų streiko? – Teisė į kompensaciją išlieka
Ne vienas dažnas oro transporto keleivis žino apie galimybę gauti kompensaciją esant ilgesniam laikui atidėtam ar atšauktam skrydžiui arba kai oro bendrovė vežti keleivį atsisako (pvz., dėl to, kad parduota per daug bilietų). Ši teisė numatyta ES reglamente (Nr. 261/2004), kuris nustato bendras kompensavimo ir pagalbos oro transporto keleiviams taisykles.
Teisės į kompensaciją esmė – atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kai tai nėra lemta ypatingų aplinkybių, keleiviai (papildomai prie teisės į apgyvendinimą, rūpinimąsi, pervežimą kitu reisu) turi teisę į piniginę kompensaciją, kuri nustatoma atsižvelgiant į skrydžio atstumą ir svyruoja tarp 250-600 eurų. Todėl, pavyzdžiui, jei skrydis, kurio atstumas iki 1500 km atšaukiamas bendrovės sprendimu, keleivis turi teisę į rūpinimąsi, teisę būti pervežtas kitu reisu, be to jam priklauso 250 eurų piniginė kompensacija iš skrydžių bendrovės.
Tačiau teisė į kompensaciją išnyksta, jei bendrovės sprendimas atšaukti skrydį buvo lemtas ypatingų aplinkybių. “Ypatingomis aplinkybėmis“ laikomos situacijos, kurios dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių̨ nebūdingos įprastai oro transporto bendrovės veiklai ir ši bendrovė negali jų realiai kontroliuoti. Įprastu tokių ypatingų aplinkybių pavyzdžiu galėtų būti prastos meteorologinės sąlygos, realiai trukdančios oro bendrovei saugiai vykdyti skrydį.
Darbuotojams vis dažniau naudojant streikus, kaip darbdavio spaudimo priemones, kilo klausimas, ar esant orlaivių įgulų narių streikui, tai galėtų būti laikoma ypatingomis aplinkybėmis, atleidžiančiomis oro transporto bendroves nuo pareigos mokėti kompensaciją keleiviams.
Ginčas šiuo klausimu kilo 2016 m. Vokietijos oro transporto bendrovė TUIfly 2016 m rugsėjo 30 d netikėtai pranešė savo darbuotojams apie įmonės restruktūrizavimo planą. Nesutikdami su šiuo planu, orlaivių įgulų̨ nariai nepradėjo įprastinio streiko, tačiau apie savaitę neatvykdavo į darbą nurodydami esant laikinam nedarbingumui (tai vadinama “laukiniu” streiku, kadangi nesilaikoma įprastinės streiko eigos). 2016 m. spalio 7 d. TUIfly vadovybė savo darbuotojams pranešė, kad su darbuotojų atstovais buvo pasiektas susitarimas ir šis streikas baigėsi. Vis dėlto, dėl orlaivių įgulų̨ narių neatvykimo į darbą visą savaitę, daug skrydžių buvo atšaukti ar atidėti ilgam laikui. Keleiviams pareiškus reikalavimus, TUIfly atsisakė išmokėti kompensacijas, nurodydama, kad tai lėmė ypatingos aplinkybės – įmonės darbuotojų streikas. Nemažai keleivių pradėjo bylą teisme. Nacionaliniam teismui sudvejojus, koks būtų tinkamas minėto ES reglamento aiškinimas, byla pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. balandžio 17 d priimtame sprendime Helga Krüsemann ir kt. v. TUIfly GmbH konstatavo, kad oro keleiviai visgi turi teisę į žalos atlyginimą ir esant “laukiniam streikui” (spontaniškam neatvykimui į darbą). Teismo nuomone, orlaivių įgulų narių „laukinis streikas“, kilęs po netikėto pranešimo apie įmonės restruktūrizavimą̨, nėra „ypatinga aplinkybė“. Taigi oro transporto bendrovė negali būti atleista nuo pareigos mokėti kompensaciją skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.
Teismas nurodė, kad restruktūrizavimas ir reorganizavimas yra įprastos įmonių valdymo priemonės. Oro transporto bendrovė žinojo, kad dėl tokių priemonių gali kilti nesutarimų ar net konfliktų su jų darbuotojais. Todėl ši rizika turi būti laikoma būdinga įprastai atitinkamos oro transporto bendrovės veiklai. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamą „laukinį streiką“ bendrovė galėjo realiai valdyti – jis kilo dėl bendrovės sprendimo bei buvo nutrauktas sudarius susitarimą su darbuotojų atstovais.
Šis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas patvirtino, kad oro transporto keleivių teisės Europos Sąjungoje užtikrinamos pakankamai griežtai ir tik ribotais atvejais bendrovės gali išvengti ES teisėje numatytų pareigų bei remtis ypatingomis aplinkybėmis kaip atsakomybės išvengimo pagrindu.
Dr. Agnė Limantė
Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja
