V. Mizaras, J. Drakšas. Kūrinių atgaminimas asmeniniais tikslais debesijoje: ES Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje „Austro-Mechana v. Strato“

2022 m. kovo 24 d. ES Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą byloje C‑433/20, Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH prieš Strato AG. Tai reikšmingas sprendimas autorių teisių srityje, susijęs su autorių teisių apribojimų pritaikymu skaitmeninėje aplinkoje bei debesijos paslaugas teikiančių subjektų pareiga kompensuoti autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų praradimus dėl įstatymuose numatytų jų teisių apribojimų pritaikymo.

Prieš pereidami prie šio sprendimo analizės, jo kontekstui trumpai galima priminti, kad pagal bendrą taisyklę autorių teisių bei gretutinių teisių turėtojai gali uždrausti jų kūrinių ar atitinkamai gretutinių teisių objektų naudotojams atlikti su šiais objektais susijusius veiksmus, kai jie patenka į autorių teisių bei gretutinių teisių turėtojų išimtinių teisių apimtį. Nepaisant to, įstatymų leidėjas yra numatęs tam tikrus apribojimus, kurių sąlygas išpildžius, būtų laikoma kad kūrinių (kitų objektų) naudojimas yra teisėtas ir jam nereikia gauti teisių turėtojų sutikimo.

Vienas iš tokių apribojimų – tai Informacinės visuomenės direktyvos 2001/29/EB 5 str. 2 d. b punkte numatyta asmeninio naudojimo išimtis, kai kūrinių (bei gretutinių teisių objektų) naudotojams be teisių turėtojų leidimo šiuos kūrinius (kitus objektus) leidžiama atgaminti asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.

Būtent šio apribojimo apimtis ir buvo nagrinėta prejudiciniame sprendime, Oberlandesgericht Wien (Vienos Aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) ES Teisingumo Teismui pateikus prejudicinius klausimus, susijusius su tuo, ar sąvoka „bet kurioje laikmenoje“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima ir serverius, priklausančius tretiesiems asmenims, kurie šiuose serveriuose fiziniams asmenims (klientams) privačiai naudoti (nei tiesioginiais, nei netiesioginiais komerciniais pagrindais) suteikia duomenų saugojimo vietą, kurią klientai naudoja turiniui atgaminti jį išsaugant („debesija“).

Atsakius į šį klausimą teigiamai, Oberlandesgericht Wien taip pat siekė sužinoti, ar pagal šią nuostatą draudžiama, kad nacionalinėse teisės normose, kuriomis įgyvendinama minėtoje direktyvos nuostatoje nurodyta kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis, būtų numatyta, kad duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikėjas neprivalo mokėti teisingos kompensacijos teisių turėtojams už jo klientų atliekamus į nurodyto apribojimo apimtį patenkančius veiksmus.

Faktinės aplinkybės

Austro‑Mechana (Austrijos autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrovė) kreipėsi į Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija) su ieškiniu, kuriuo prašė leisti išrašyti sąskaitas ir įpareigoti sumokėti atlyginimą už „bet kokios rūšies įrašymo laikmenas“, motyvuodama tuo, kad Strato teikia savo verslo ir privatiems klientams paslaugą, žinomą kaip „HiDrive“, kuria suteikiama galimybė naudotis duomenų saugojimo vieta debesijoje (anglų k. cloud computing).

Minėtas teismas atmetė tokį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad Strato neperduoda įrašymo laikmenų savo klientams, bet teikia jiems duomenų saugojimo internete paslaugą.

Austro-Mechana dėl tokio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Oberlandesgericht Wien, kuris pažymėjo, kad klausimas, ar Informacinės visuomenės direktyvos 5 str. 2 d. b punktas taikomas turinio saugojimui debesijoje, nėra visiškai aiškus.

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Wien nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti minėtą nuostatą.

ES Teisingumo Teismo pozicija

ES Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakė teigiamai, pripažindamas, kad sąvoka „bet kuri laikmena“ apima serverį, kuriame debesijos paslaugos teikėjas suteikia naudotojui duomenų saugojimo vietą.

Šią poziciją ESTT grindė keliais argumentais.

Pirma, aiškindamas aktualią Informacinės direktyvos nuostatą lingvistiškai, ESTT pažymėjo, kad šios nuostatos formuluotėje visiškai nenurodyti įrenginių, kuriuos naudojant daromos asmeniniam naudojimui skirtos kopijos arba kurie padeda padaryti tokias kopijas, ypatumai, todėl, manytina, kad ES teisės aktų leidėjas laikė, jog šie ypatumai nėra svarbūs atsižvelgiant į tikslą, kurio jis siekė nurodyta direktyva.

Antra, priešingai nei Informacinės visuomenės direktyvos 5 str. 2 d. b punkte, kuriame ir nurodyta nagrinėta išimtis, šios direktyvos 5 str. 2 d. a punkte (atgaminimas popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) yra tiksliai įvardintos laikmenos, kuriose atgaminant kūrinius ar gretutinių teisių objektus nėra reikalingas teisių turėtojų sutikimas. Atitinkamai, šias nuostatas aiškinant sistemiškai, galima daryti išvadą, kad teisės aktų leidėjas tik 5 str. 2 d. a atveju jo pritaikymą apribojo specifinių laikmenų atžvilgiu, analogiško apribojimo nenustatydamas 5 str. 2 d. b punktui.

Trečia, ESTT pažymėjo, kad, kiek tai susiję su nurodytos direktyvos tikslais, iš jos 2 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, kad šia direktyva siekiama sukurti bendrą ir lanksčią sistemą ES lygmeniu siekiant skatinti informacinės visuomenės plėtrą ir pritaikyti bei papildyti autorių teisių ir gretutinių teisių srityje galiojančias taisykles, atsižvelgiant į technologijų plėtrą, dėl kurios atsirado naujų saugomų kūrinių naudojimo formų.

Todėl funkciniu požiūriu situacijos, kai saugomas kūrinys atgaminamas serveryje, kuriame debesijos paslaugos teikėjas naudotojui suteikia duomenų saugojimo vietą, nereikia atskirti nuo situacijos, kai tas kūrinys atgaminamas šiam naudotojui priklausančioje fizinėje (dar galima sakyti nešiojamoje) laikmenoje.

Dėl šios aplinkybės atgaminimas debesijoje patenka į minėto apribojimo apimtį.

Atitinkamai, ESTT taip pat pasisakė ir dėl antrojo jam užduoto prejudicinio klausimo. Šiuo atžvilgiu ESTT iš esmės nurodė, kad nacionaliniai įstatymų leidėjai gali pasirinkti, kokį teisingo kompensavimo mechanizmą jie nustatys dėl minėto apribojimo taikymo.

Tai gali būti įpareigojimas tiek debesijos paslaugų turėtojams, tiek galutiniams naudotojams (kai toks kompensavimo mechanizmas įmanomas efektyvumo prasme), tačiau svarbiausia, kad teisių turėtojams už nagrinėjamos išimties pritaikymą būtų teisingai kompensuota.

Šiuo požiūriu ESTT paaiškino, kad Informacinės visuomenės direktyvos 35 ir 38 konstatuojamosios dalys, šios direktyvos 5 str. 2 d. b punktas rodo ES teisės aktų leidėjo norą įtvirtinti specialią kompensacijos sistemą, kuri pradeda veikti tada, kai teisių turėtojams padaroma žalos, iš principo sukeliančios pareigą jiems „atlyginti“ arba „kompensuoti“ tą žalą.

Šiame kontekste fizinio asmens, kuris veikia kaip privatus asmuo, atliekamas kopijavimas turi būti laikomas veiksmu, galinčiu sukelti žalos išimtinės saugomo kūrinio atgaminimo teisių turėtojui, jeigu toks kopijavimas atliekamas iš anksto negavus to teisių turėtojo leidimo.

Todėl asmuo, padaręs kopiją asmeniniam naudojimui, iš esmės turi atlyginti su šiuo atgaminimu susijusią žalą ir finansuoti kompensaciją, kuri bus sumokėta šiam autorių teisių turėtojui. Taigi, kiek tai susiję su duomenų saugojimo debesijoje paslaugų teikimu, būtent šių paslaugų naudotojas turi finansuoti šiam teisių turėtojui mokamą kompensaciją.

Vis dėlto, ESTT taip pat nurodė, kad atsižvelgdamos į praktinius sunkumus, kylančius nustatant privačius naudotojus ir įpareigojant juos kompensuoti teisių turėtojams sukeliamą žalą, taip pat turėdamos omenyje tai, kad, atskirai vertinant, iš kiekvieno asmeninio naudojimo galinti kilti žala gali pasirodyti minimali ir dėl to nesukelti mokėjimo pareigos, valstybės narės, siekdamos, kad būtų finansuota teisinga kompensacija, gali įtvirtinti atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų ne atitinkami privatūs asmenys, o subjektai, disponuojantys skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis ir teisiškai ar faktiškai suteikiantys juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikiantys jiems atgaminimo paslaugą. Esant tokiai sistemai, atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi mokėti minėta atgaminimo įranga, aparatais ir laikmenomis disponuojantys asmenys.

Kadangi tokia sistema leidžia atlyginimo mokėtojams atgauti šiam atlyginimui skirtas išlaidas už kopijavimą asmeniniam naudojimui per aptariamos atgaminimo įrangos, aparatų ar laikmenų suteikimo kainą arba per suteiktos atgaminimo paslaugos kainą, galiausiai tokio atlyginimo našta tenka šią kainą mokančiam privačiam naudotojui, o tai atitinka Informacinės visuomenės direktyvoje numatytą „deramą pusiausvyrą“, kuri turi būti užtikrinta tarp išimtinės atgaminimo teisės turėtojų ir saugomų objektų naudotojų interesų.

Vertinimas

Nurodytas sprendimas turėtų turėti poveikį tiek teisių turėtojams, tiek debesijos paslaugas teikiantiems subjektams bei šių paslaugų naudotojams.

Pirmiausia, galima pastebėti, kad nurodytu sprendimu išplėtus asmeninio atgaminimo apribojimą ir debesijos paslaugoms, atitinkamai tol, kol nėra numatyta debesijos paslaugas teikiantiems subjektams kompensacinio atlyginimo mokėjimo pareigos, bus pabloginta teisių turėtojų padėtis, šiems nebegalint tikėtis, jog jų išimtinė atgaminimo teisė apims ir atvejus, kai atgaminimas (nors ir asmeniniais tikslais) bus atliekamas skaitmeninėje aplinkoje (debesyje).

Tiesa, šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad, kaip ir nurodė Teisingumo Teismas, jeigu naudojantis debesijos paslaugomis atgaminami kūriniai (kiti objektai) bus taip pat ir paskelbiami (pasidalijami) su kitais asmenimis, tokie veiksmai pateks ir į viešojo paskelbimo sferą, kurioje teisių turėtojai vis dar išlaiko išimtinę teisę tokius veiksmus uždrausti ar, taip pasirinkus, už jų atlikimą reikalauti atitinkamo atlyginimo.

Todėl iš esmės ir toliau lieka užkirstas kelias debesijos paslaugų pagalba padarytų kopijų dalijimuisi, kuris savo ruožtu taip pat pažeistų teisių turėtojų interesus.

Antra, nors tokio kompensavimo mechanizmo nustatymui reikėtų papildomo įstatymų leidėjo įsikišimo, galima tikėtis, kad dėl jo efektyvumo būtent debesijos paslaugų teikėjams atsiras pareiga kompensuoti teisių turėtojų patiriamą „žalą“ dėl kūrinių ir gretutinių teisių objektų, į kuriuos jiems priklausančios turtinės teisės, atgaminimo. Lietuvos įstatymų leidėjas, o taip pat ir Vyriausybė, atsižvelgdama į aptariamą Teisingumo Teismo sprendimą, turėtų keisti dabar galiojantį kompensavimo už atgaminimą asmeniniais tikslais reguliavimą, nes jame kol kas nėra numatyta kompensacinio atlyginimo mokėjimo pareigos debesijos paslaugas teikiantiems subjektams. Galima sunkiai įsivaizduoti kaip analogiško pobūdžio įpareigojimas galėtų būti įgyvendinamas, jei jis būtų nustatomas tiesiogiai kūrinių bei kitų objektų naudotojams, kadangi, kaip ir minėta sprendime, toks modelis galėtų būti visiškai neefektyvus vien dėl masiško atgaminimo veiksmų skaičiaus, kai kopijas į „debesį“ įkelia daugybė skirtingų subjektų, kurių atliekami atgaminimo veiksmai dažnai apskritai galėtų būti ir nenustatyti.

Dabartinį kompensavimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais  reikėtų tobulinti, nes dabar galiojančio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 str. 5 d. numatyta, kad kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už minėto įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas. Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas Lietuvos Respublikoje. Taigi, matome, kad nurodytoje ATGTĮ normoje ir atitinkamai ją įgyvendinančiame Vyriausybės poįstatyminiame akte kompensacinio atlyginimo mokėjimo pareiga numatyta už fizinius įrenginius ir tuščias laikmenas, kas orientuoja į fizinius materialius daiktus, kuriuose galima analgine ar skaitmenine forma atgaminti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Atitinkamai ir mokėjimo pareigos skolininkai yra minėtų įrenginių ir laikmenų gamintojai ir pardavėjai.

Vytautas Mizaras yra LR Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius; Justinas Drakšas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas, jaunesnysis asistentas