LAT: nutraukus statybos rangos sutartį, užsakovo teisė sulaikyti mokėjimus nėra panaikinama
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė (bylos Nr. e3K-3-120-1075/2026) dėl užsakovo teisės sulaikyti mokėjimus, kaip rangovo prievolių pagal statybos rangos sutartį užtikrinimo priemonės, galiojimo, kai sutartis nutraukiama prieš terminą.
Byloje ieškovė (rangovė) prašė priteisti skolą ir delspinigius už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, kurią atsakovė (užsakovė) nutraukė prieš terminą. Atsakovė gynėsi, be kita ko, remdamasi sutartyje nustatyta savo teise sulaikyti dalį mokėjimų, kol rangovė pateiks garantinį ar laidavimo draudimo raštą arba pasibaigs pirmų trejų metų statinio garantinis terminas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovė nepateikė atsakovei garantinio ar laidavimo draudimo rašto, o statinio garantinis terminas nėra prasidėjęs, nes objektas iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti. Tačiau teismai nusprendė, jog atsakovės sulaikymo teisė pasibaigė, nes atsakovė su savo užsakove susitarė dėl kokybiškai atliktų darbų perdavimo, o pastaroji darbams užbaigti pasamdė kitus rangovus. Teismai atsižvelgė į tai, kad po minėto susitarimo sudarymo atsakovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, be to, ieškovei po sutarties nutraukimo iškelta bankroto byla.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad sulaikymo teisė – sutarties pagrindu atsirandantis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, įgyvendinamas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties šalys pačios sprendžia, ar įtvirtinti tokią teisę sutartyje ir kokiomis sąlygomis ir tvarka ji bus įgyvendinama. Sutarties šalims aiškiai neapibrėžus, kaip (kokiomis sąlygomis) turėtų būti įgyvendinama užsakovės teisė sulaikyti mokėtinas sumas sutartį nutraukus prieš terminą, sutarties spragą užpildo teismas. Teismas sutarties spragą šalina atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.195 straipsnis).
Kasacinis teismas išaiškino, kad sutartimi sulygtos sulaikymo teisės tikslas ‒ užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų. Net ir nutraukus rangos sutartį, išlieka rangovo pareiga atsakyti už perduotų darbų trūkumus, o perduotam iki sutarties nutraukimo atliktų darbų rezultatui taip pat taikomi garantiniai terminai. Atsižvelgiant į sulaikymo teisės tikslą, tai reiškia, kad užsakovas neabejotinai turi interesą pasinaudoti sulaikymo teise ne tik tada, kai sutartis yra užbaigiama ją visiškai įvykdžius, bet ir tuomet, kai sutartis nutraukiama nepasibaigus jos terminui. Šis užsakovo interesas nepasibaigia perdavus net ir kokybiškai atliktus darbus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad užsakovo sulaikymo teisės pagal sutartį įgyvendinimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo perduotų darbų rezultato garantinio termino pradžios, kuri siejama su darbų rezultato perdavimo momentu.
Kadangi nagrinėjamu atveju sulaikymo teisė turėtų būti įgyvendinama ne ilgiau kaip iki perduotų darbų pirmų trejų metų garantinio termino pabaigos, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į galimą vėliausią darbų perdavimo iš ieškovės atsakovei momentą pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog sulaikymo teisės įgyvendinimo terminas šios nutarties priėmimo metu jau yra pasibaigęs. Dėl to byloje priimtų teismų sprendimų keisti sulaikymo teisės įgyvendinimo termino aspektu nėra pagrindo, nes toks pakeitimas nebesukeltų teisinių padarinių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs kitus atsakovės kasacinio skundo argumentus, nusprendė skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
