N. Bruskina. LAT ir LVAT praktika atnaujinant procesą bylose, panašiose į bylas, kuriose nustatytas Konvencijos pažeidimas

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 46 straipsnio 1 ir 2 dalį valstybės, kurių atžvilgiu įsigaliojo Konvencija ir (ar) jos protokolai, įsipareigoja vykdyti galutinį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT ar Teismas) sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra. Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri EŽTT sprendimų vykdymą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad siekdama tinkamai įvykdyti EŽTT sprendimą, kuriuo EŽTT nustatė Konvencijos ir (ar) Konvencijos protokolo pažeidimą, valstybė atsakovė privalo, prižiūrint Europos Tarybos Ministrų Komitetui, pasirinkti individualiąsias ir (ar) bendrąsias priemones siekiant nutraukti padarytą pažeidimą ir kiek įmanoma atitaisyti jo padarinius (žr. EŽTT. [DK], Broniowski prieš Lenkiją, Nr. 31443/96, 2004 m. birželio 22 d., § 192; EŽTT. [DK], Ramos Nunes de Carvalho e Sá prieš Portugaliją, Nr. 55391/13, 57728/13, 74041/13, 2018 m. lapkričio 6 d., § 222). Valstybės individualiosiomis priemonėmis siekiama atkurti konkretaus pareiškėjo, Teisme laimėjusio bylą prieš valstybę atsakovę, padėtį, kuri buvo iki jo / jos teisių pažeidimo, o valstybės bendrųjų priemonių tikslas yra užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje ir (ar) nutraukti tebetrunkančius pažeidimus. Jeigu iš EŽTT sprendimo matyti, kad kyla abejonių dėl nacionalinio teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo paprastai yra būtina valstybės individualioji priemonė – nacionalinio teismo proceso atnaujinimas.

Straipsnyje, publikuotame žurnale VU mokslo darbai. Teisė (plačiau žr. Bruskina. N. Proceso atnaujinimas po EŽTT sprendimų bylose prieš Lietuvą, Teisė, 113, p. 27-49) nagrinėjau naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką atnaujinant procesą baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvenciją ir (ar) jos protokolus. Parengus šį mokslinį straipsnį, Lietuvos teismų praktikoje kyla naujų įdomių klausimų, susijusių su proceso atnaujinimu po EŽTT sprendimo. Toliau norėčiau aptarti LAT ir LVAT praktiką atnaujinant procesą bylose, panašiose į bylas, kuriose EŽTT konstatavo Konvencijos ir (ar) Konvencijos protokolo pažeidimą.

LAT praktika

Iš LAT praktikos matyti, kad procesas gali būti atnaujinamas toje pačioje civilinėje ar baudžiamojoje byloje, kurioje EŽTT nustatė pažeidimą. Nagrinėjant LAT praktiką civilinėse bylose galima pastebėti, kad tam tikrais atvejais LAT atnaujina procesą ne tik toje pačioje civilinėje byloje, kurioje EŽTT nustatė pažeidimą, bet ir panašioje civilinėje byloje, jeigu tarp galutinio nacionalinio teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir EŽTT nustatytų pažeidimų kitoje civilinėje byloje yra priežastinis ryšys (žr. LAT. 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-701/2017, 21 punktas; LAT. 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 31 punktas).

Tai, kad asmenys gali prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje, remdamiesi EŽTT sprendimu panašioje byloje, kurioje jie nebuvo pareiškėjai, su sąlyga, kad tarp šių dviejų bylų yra glaudi sąsaja, parodo LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis. LAT paaiškino, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu „gali būti atnaujintas procesas ir nesusijusioje civilinėje byloje, jeigu po procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo EŽTT pateikia naujus išaiškinimus dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems šioje civilinėje byloje, jeigu naujos EŽTT praktikos taikymas gali lemti kitokį sprendimą dėl bylos esmės, o proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą“. LAT pridūrė, kad „procesas gali būti atnaujintas tik byloje, kurios faktinės aplinkybės ir teisės klausimai yra analogiški arba jei ši byla labai panaši į bylą, kurioje nustatytas Konvencijos pažeidimas ir kurioje pateiktas teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime dėl tos kitos bylos padarytomis išvadomis, ir kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuotas Konvencijos pažeidimas pagrindžia pakankamai rimtą Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimą, aiškiai nusveriantį poreikį išlaikyti teisinių santykių stabilumą“ (LAT. 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 31 punktas). Taigi LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 atnaujino procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą (proceso atnaujinimas, kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika), nes nustatė priežastinį ryšį tarp po pareiškėjo J. I. byloje skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo priimto EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimo byloje Tumeliai prieš Lietuvą (Nr. 25545/14) ir pareiškėjo J.I. civilinės bylos, kurioje taip pat kilo klausimas dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. LAT teisėjų kolegija grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai ir nustatyti veiksnius, pažymėtus EŽTT sprendime panašioje byloje Tumeliai prieš Lietuvą – nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. LAT pabrėžia, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje atsižvelgiant į EŽTT priimtą sprendimą panašioje byloje „leidžia imtis veiksmingų procesinių teisinių priemonių tam, kad būtų pašalinti galimi Konvencijos pažeidimai nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinta asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo pusiausvyra“ (LAT. 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 32 punktas).

Ankstesnė LVAT praktika

Klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, EŽTT priėmus sprendimą kitoje byloje, teko nagrinėti ir LVAT (LVAT. 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018). Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Robala“, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punktu (proceso atnaujinimas, kai EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos teismo sprendimas prieštarauja Konvencijai ir jos papildomiems protokolams) ir remdamasis EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą (Nr. 25545/14), pateikė LVAT prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje 2016 m. sausio 20 d. buvo priimtas galutinis LVAT sprendimas. „Robala“ manymu, EŽTT sprendimas byloje Tumeliai turi reikšmės jo administracinėje byloje nagrinėtam ginčui išspręsti (EŽTT išnagrinėta byla ir joje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos prašomoje atnaujinti byloje, o joje yra padaryti tie patys pažeidimai kaip ir EŽTT nagrinėtoje byloje). Tačiau šioje administracinėje byloje LVAT neatnaujino proceso. LVAT pažymėjęs, kad „ABTĮ nėra tiesiogiai pasakyta, jog EŽTT sprendimas turi būti priimtas konkrečiai dėl tos bylos, kurią prašoma atnaujinti“, tačiau remdamasis savo ir ankstesne LAT praktika, nusprendė, kad „EŽTT sprendimas, kuriame pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Konvencijai ir jos papildomiems protokolams, turi būti priimtas būtent toje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą“. Taigi LVAT neatnaujino proceso šioje administracinėje byloje, nes EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą  (Nr. 25545/14) priimtas ne UAB „Robala“ administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, t. y. dėl kitų ginčo šalių ir kitų nekilnojamojo turto objektų. Šiame kontekste reiktų pažymėti, kad LVAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis priimta prieš pirmiau minėtą LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį, kuria LAT atnaujino procesą panašioje civilinėje byloje.

Taigi galime daryti išvadą, kad ankstesnėje praktikoje LVAT siejo proceso atnaujinimo institutą EŽTT sprendimo pagrindu ne su faktinių aplinkybių ir teisės klausimų panašumu, bet su ginčo šalių ir ginčo objekto tapatumu byloje, kurią vertindamas EŽTT nustatė pažeidimą, ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Tokią išvadą LVAT grindė, be kita ko, tuo metu egzistuojančia LAT praktika. Buvo įdomu, ar atsižvelgiant į LAT praktikos naujoves, pasikeis ir LVAT praktika sprendžiant dėl proceso atnaujinimo panašiose bylose.

Naujausia LVAT praktika: LAT praktikos įtaka

Iš neseniai priimtos LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutarties matyti, kad laikui bėgant tiek LAT, tiek LVAT praktika vienodinama atnaujinant procesą atitinkamai civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose nagrinėjami į EŽTT išnagrinėtus labai panašūs teisės ir fakto klausimai. Konkrečiai, pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R., be kita ko, prašė LVAT atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir rėmėsi EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą  (Nr. 25545/14). Pareiškėjai taip pat rėmėsi pirmiau minėta LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, kurioje konstatuota, jog atskirais atvejais EŽTT pripažinus Konvencijos pažeidimą vienoje byloje gali būti atnaujintas procesas ir kitoje panašioje išnagrinėtoje civilinėje byloje. LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje. Svarbu pažymėti, kad LVAT atsisakymo motyvas buvo jau ne tik tai, kad EŽTT sprendimas, kuriuo rėmėsi pareiškėjai prašydami atnaujinti procesą, priimtas ne jų administracinėje byloje. LVAT, pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė ir teismas nenustatė, kad tarp EŽTT nustatytų pažeidimų byloje Tumeliai prieš Lietuvą (Nr. 25545/14) ir teismo nutarties pareiškėjų administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, egzistuotų glaudžios sąsajos, priežastinis ryšys, šių bylų faktinės aplinkybės ir teisės klausimai nėra analogiški. Be to, EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (Nr. 25545/14) buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, taigi pareiškėjai argumentus, susijusius su EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, galėjo pateikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-14-415/2020, 66-71 punktai).

Kelios išvados

1. Proceso atnaujinimas “panašioje” civilinėje byloje po EŽTT sprendimo, kuriuo nustatytas pažeidimas, kai proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą, parodo LAT siekį užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu. LAT praktikoje proceso atnaujinimo “panašiose” baudžiamosiose bylose pavyzdžių kol kas nenustatyta.
2. LVAT praktikoje remiamasi LAT praktika proceso atnaujinimo klausimais. LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, kuria LAT atnaujino procesą civilinėje byloje, “panašioje” į EŽTT išnagrinėtąją, turėjo įtakos vėlesniam LVAT praktikos vystymuisi bei LVAT argumentavimui sprendžiant, ar gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje remiantis EŽTT sprendimu, priimtu kitoje byloje. Anksčiau LVAT, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje ir besiremiant ankstesne LAT praktika, svarbiausia buvo ginčo šalių ir ginčo objekto tapatumas nacionalinėje administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir EŽTT byloje, kurioje EŽTT nustatė pažeidimą. Vėlesnė LVAT praktika rodo, kad, panašiai kaip LAT praktikoje, nagrinėjamas priežastinis ryšys tarp bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir EŽTT Konvencijos ir (ar) Konvencijos protokolo nustatyto pažeidimo kitoje byloje.
3. Iš LAT ir LVAT praktikos aišku, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ne EŽTT išnagrinėtoje byloje, bet panašioje byloje, reikšmingi šie veiksniai:

a. turi būti nustatyta, kad esminės faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, lėmę Konvencijos ir (ar) Konvencijos protokolo pažeidimą EŽTT byloje, yra tapatūs / labai panašūs į faktines aplinkybes ir teisės klausimus, esančius byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Pvz., galima būtų teigti, kad faktinės aplinkybės nebūtų panašios, jeigu EŽTT byloje pareiškėjai buvo sąžiningi ir tai, be kita ko, turėjo įtakos EŽTT nustatant pažeidimą, o byloje, kurioje vėliau remiantis tuo EŽTT sprendimu prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjas nesąžiningas.

b. nacionalinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pateiktas teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinamas su EŽTT sprendime dėl kitos bylos padarytomis išvadomis.

c. proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai padarytą žmogaus teisių pažeidimą.

d. EŽTT nauji išaiškinimai dėl klausimų, kurie yra tapatūs spręstiems nacionalinėje byloje ir kurie lemia kitokį sprendimą dėl bylos esmės, turi būti pateikiami po procesinio sprendimo nacionalinėje byloje įsiteisėjimo, Kitaip tariant, svarbi EŽTT sprendimo, kuriuo remdamasis asmuo prašo atnaujinti procesą savo byloje, data. Jeigu EŽTT sprendimas buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas galutinis nacionalinio teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir pareiškėjai argumentus, susijusius su šiuo EŽTT sprendimu galėjo pateikti bylą nagrinėjant bylą nacionaliniame teisme ir tokiu būdu apginti savo teises – procesas neatnaujinamas.

Dr. Nika Bruskina yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė