T. Kontautas. Revolut ir Islandija. Baubai ir galimybės
Revolut linksniavimas Islandijos kontekste yra dar vienas įrodymas, kad esame linkę matyti daugiau baubų, nei iš tikrųjų yra, ir pamiršti galimybes, kurias nauji dalykai teikia.
Lietuvis artojas nuo seno pro pirkios langą įtariai žiūrėjo į visokio plauko verslininkus – prekybininkus, bankininkus. Ši veikla buvo svetima, nesuprantama, nuodėminga.
Tačiau atsirasdavo tokių, kurie pamatydavo galimybę.
Statyti, kartu su Hitachi, atominę elektrinę, kartu su Chevron – išgauti skalūnų dujas, su Hoegh ir Hyundai Heavy Industries pagalba parsiplukdyti didelį laivą – suskystintų dujų terminalą. Pritraukti investicijas, sukurti darbo vietų, vietiniams verslams – naujų galimybių aptarnaujant šiuos didžiuosius projektus, Lietuvai – galimybę atsirasti tarp progresyvių pasaulio valstybių, taip sukuriant dar daugiau galimybių.
Bet dar nepastatyta atominė elektrinė neginčijamo Fukušimos pavyzdžio pasekmėje tapdavo radioaktyviai pavojinga. Dar neišgavus nei vieno kubinio metro skalūnų dujų iš kranų pasipildavo užsiliepsnojantis vanduo. Suskystintų dujų terminalas buvo ir tebėra linksniuojamas kaip per brangus ir jo sumanytojai verti baudžiamosios atsakomybės.
Kažkas panašaus ir su Revolut. Dar nepaėmęs nei vieno indėlio, ką tik įsteigtas bankas Islandijos pavyzdžiu subankrotino visą Lietuvos indėlių draudimo sistemą. O tautos atstovai, beje, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu (12 str. 7 d.) nustatę, kad prieš licencijos išdavimą kiekvieną investuotoją tikrina Vyriausybės Strateginė komisija kartu su Valstybės saugumo departamentu, Policijos departamentu, Generaline prokuratūra, po licencijos išdavimo dar kartą ten kreipiasi. Nes, neduokdie, blogai patikrinta.
Ir pats licencijavimo procesas nėra jau toks paprastas.
Be minėtojo kreipimosi į Strateginę komisiją, Lietuvos bankui su paraiška dėl licencijos reikia pateikti krūva dokumentų, jų tarpe ir verslo planą. Bankų įstatymo 40 str. 4. nuostata, numatanti, kad minimalus specializuoto banko nuosavas kapitalas yra 1 milijonas eurų dažnai perskaitoma matant tik skaičių, ir praleidžiant žodį „minimalus“. O praktikoje, derinant su Lietuvos banku pirmųjų 3 metų veiklos planą, šis minimumas viršijamas keletą kartų.
Toliau – Lietuvos banko kontaktai su kitų ES valstybių narių finasų priežiūros instititucijomis, tikrinant steigėjų iš kitų ES valstybių pateiktą informaciją.
Sekantis filtras – Europos centrinis bankas, kur be formaliųjų reikalavimų, turinio reikalavimų (veiklos planas gretinamas su panašių, realiai veikiančių bankų veiklos rezultatais), taip žiūrima, ar nėra taip vadinamojo jurisdikcinio arbitražo elemento – ar licencija nėra išduodama jurisdikcijoje, kurioje bankas nevykdys realios veiklos.
Taip, visa kas nauja, ateina su tam tikromis rizikomis. Taip, nėra Europinės indėlių draudimo sistemos (EDIS), ir specializuoto banko indėliams taikomas lietuviškasis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas, kurio 4 str. mumato minimalią 100 000 eurų draudimo sumą. Ir Lietuvos bankas turės užtikrinti veiklos visose ES valstybėse finansinę priežiūrą.
Bet specializuoti bankai ateina ir su galimybėmis. Naujovišku ir inovatyviu požiūriu į paslaugų vartotojui teikimą, segmentų, kuriems sunkiai prieinamos tradicinių bankų paslaugos aptarnavimu. Galimybėmis ne tik sau, bet ir Lietuvai – būti tarp pirmaujančių finansų jurisdikcijų Europoje.
Kaip sakė vienas ūsuotas fizikos genijus – „jei darysi tą, ką darei, turėsi tai, ką turi“. Turėti apsamanojusią pirkią ištuštėjusiam kaime nėra siekiamybė. Galim ir padarysim daugiau!
Dr. Tomas Kontautas, Sorainen Lietuvos biuro vadovaujantis partneris
