V. Vėbraitė. Ar dar ilgai džiaugsimės ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis?
Šią savaitę Europos Komisija paviešino naujausią ES teisingumo rezultatų suvestinę (angl. EU Justice Scoreboard). Joje ir vėl Lietuva atrodo puikiai, todėl galime pasidžiaugti, kad pas mus civilinės ir komercinės bylos yra nagrinėjamos sparčiai. Suvestinėje patvirtinta, kad Lietuva ES dalinasi antra – trečia vieta su Liuksemburgu pagal bylų nagrinėjimo greitį pirmojoje instancijoje. Praėjusiais metais vėl vidutiniškai ginčo civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta trumpiau nei per 100 dienų. Kaip ir paprastai, ilgiausiai civilinės ir komercinės bylos buvo nagrinėjamos Italijoje ir Graikijoje.
Kadangi beveik visos bylos Lietuvos teismuose išnagrinėjamos tais pačiais metais, tai bendroje lentelėje esame trečiojoje vietoje pagal turimą mažiausią neišnagrinėtų bylų skaičių. Iš kitos pusės, suvestinės duomenys patvirtina, kad į teismus Lietuvoje patenka daug civilinių bylų ir šimtui gyventojų tenka daugiau nei keturios bylos. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje šimtui gyventojų tenka apie vieną civilinę bylą, Latvijoje – dvi.
Taip pat rezultatų suvestinė tik patvirtino, kad informacinės technologijos yra smarkiai įsiskverbusios į teisminį procesą ir esame antrojoje vietoje visoje ES pagal jų panaudojimą teismuose. Pažymima, kad tiek advokatai, tiek ir ginčo šalys gali komunikuoti su teismu informacinių technologijų pagalba, yra prieinama daug informacijos apie teismus, teisminį procesą, teisinę pagalbą internete, be to, teismai daug informacijos pateikia ir socialiniuose tinkluose. Iš kitos pusės duomenys parodo, kad finansavimas teismų sistemos Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje ES ir tik Rumunijoje bei Kipre yra skiriama dar mažiau lėšų.
Be to, suvestinėje teigiama, kad Lietuvoje jau yra priimti teisės aktai dėl civilinio proceso reformos ar alternatyvių ginčų sprendimo būdų skatinimo ir jokia reforma šiuo metu nevyksta. Galima sutikti, kad didelis paketas Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimų yra jau priimtas ir įsigaliojo 2017 m. liepos 1 dieną; priimtas Mediacijos įstatymas ir jo didžioji dalis įsigalios 2019 metais.
Tačiau, jei pažiūrėtume elektroninį teisės aktų registrą, pamatytume, kad yra registruota daug įvairių pasiūlymų dėl CPK pakeitimo ir dalis jų jau svarstomi Seimo posėdžiuose. Yra pateikti siūlymai nuo apeliacijos proceso iki vykdymo proceso pakeitimų ar atskirų bylų išnagrinėjimo terminų nustatymo atskiroms bylų kategorijoms. Iki šiol CPK buvo keistas 58 kartus. Tad tikrai negalime teigti, jog CPK yra stabilus teisės aktas ir yra keičiamas tik po diskusijų ir įsigilinus į visą civilinio proceso sistemą.
Jei tokia tendencija tęsis, vargu, ar ilgai dar bus galima džiaugtis, kad Lietuvos civilinių bylų nagrinėjimo statistika teismuose bus tokia pavyzdinė ES lygmeniu, be to, atskiri ir nesisteminiai pakeitimai tikrai nereikš, kad civilinių bylų nagrinėjimas teismuose padės tinkamai nustatyti materialiąją tiesą ginčuose.
