Komentarai

D. Pūraitė-Andrikienė. Individualus konstitucinis skundas Lietuvoje: pirmųjų metų patirtis ir iššūkiai

2019 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo[1]. Taigi nuo pat Lietuvos konstitucinės justicijos modelio kūrimo pradžios vykusios diskusijos šio instituto įvedimo klausimu pagaliau „davė vaisių“ (nors ir po keleto nesėkmingų bandymų). 2019 m. rugsėjo mėn. taip pat įsigaliojo Konstitucinio Teismo įstatymo ir Konstitucinio Teismo reglamento pakeitimai[2], kuriais detalizuota individualaus konstitucinio skundo pateikimo tvarka, taip pat papildomą proceso atnaujinimo pagrindą įtvirtinantys Civilinio proceso kodekso[3], Baudžiamojo proceso kodekso[4], Administracinių nusižengimų kodekso[5] ir Administracinių bylų teisenos įstatymo[6] pakeitimai.

Šio instituto įtvirtinimas nacionalinėje teisės sistemoje atspindi bendras Europines tendencijas[7], taip pat  Lietuvos siekį sustiprinti konstitucinę žmogaus teisių apsaugą, Konstitucijos viršenybės principo įgyvendinimą ir asmenų įtraukimą į valstybės valdymo procesus.  Konstitucinis skundas taip pat gali būti pripažintas paskutine privaloma vidaus teisinės gynybos priemone, kurią asmuo turi išnaudoti prieš kreipiantis į EŽTT, todėl leidžia valstybei ištaisyti galimus žmogaus teisių pažeidimus prieš kreipiantis į EŽTT ir padeda įveikti šio Teismo perkrovimo problemą. Taigi minėti 2019 m. įsigalioję Konstitucijos ir ordinarinės teisės pakeitimai laikytini vienais svarbiausių pastarųjų metų Lietuvos teisinės sistemos pokyčių, o konstituciniams skundams keliami reikalavimai – vienas aktualiausių klausimų ne tik potencialiems pareiškėjams, bet ir teisininkų bendruomenei.

Nuo individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje praėjo tik mažiau nei treji metai, todėl dar anksti užtikrintai apibendrinti, kad visuomenės ir teisinės bendruomenės lūkesčiai dėl veiksmingo konstitucinių žmogaus teisių gynimo instrumento visiškai pasiteisino. Tačiau jau dabar galima konstatuoti, kad įteisinus konstitucinio skundo institutą buvo žengtas reikšmingas žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje. Pirmieji šio instituto veikimo metai atskleidžia, kad baimės dėl kurių taip ilgai buvo delsiama įtvirtinti šį institutą nepasitvirtino: nors Konstitucinio Teismo darbo krūvis padidėjo, tačiau tikrai nėra pagrindo tvirtinti, kad Konstitucinis Teismas yra pernelyg apkrautas konstitucinių skundų nagrinėjimu; įprasta Teismo veikla nesutriko, konstitucinės justicijos bylos ir toliau nagrinėjamos įprastu ritmu, o vidutinės skundų išnagrinėjimo trukmės kol kas tikrai negalima pavadinti pernelyg ilga (2019-2021 m. vidutinė konstitucinio skundo išnagrinėjimo trukmė nuo jo priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme yra apytiksliai 9 mėn.[8]). Konstitucinis Teismas yra išnagrinėjęs dar pakankamai nedaug konstitucinių skundų: 2019-2021 m. priimti 10 nutarimų konstituciniais skundais inicijuotose bylose[9]. Tačiau tai, kad 4-iuose iš šių nutarimų pripažintas teisės aktų (ar jų dalių) prieštaravimas Konstitucijai[10] rodo, kad šio instrumento pagalba yra apginamos tam tikrų asmenų konstitucinės teises, o kartu iš teisės sistemos pašalinamos ir kitiems asmenims aktualios Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos. Konstitucinio skundo institutas taip pat atveria daugiau perspektyvų aiškinti Konstitucijos nuostatas, prisideda prie oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtros, leidžia atskleisti naujus asmens konstitucinių teisių ar laisvių turinio elementus.

Vis dėlto, kaip ir kitose Europos valstybėse,  Lietuvoje konstitucinio skundo institutas susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. Šie iššūkiai atskleidžia tiek kai kurias šį institutą reglamentuojančio teisinio reguliavimo, tiek kitokias (pvz., visuomenės teisinio išprusimo stokos) problemas.  Viena pagrindinių problemų, keliančių abejonių dėl šio instituto veiksmingumo – itin žemas konstitucinių skundų priimtinumo procentas. 2019 m. Konstituciniame Teisme gauti 94 konstituciniai skundai, tais pačiais metais išspręstas 53 konstitucinių skundų priimtinumo klausimas:  atsisakyta nagrinėti – 50, grąžinta pareiškėjams – 3 ir priimtas nagrinėti tik 1 konstitucinis skundas[11]. 2020 m. gautas 231 konstitucinis skundas, tais pačiais metais išspręstas 181 skundo priimtinumo klausimas: atsisakyta nagrinėti – 151, visa apimtimi grąžinta pareiškėjams – 17, iš dalies grąžinta pareiškėjams, iš dalies atsisakė nagrinėti – 7, priimti nagrinėti tik 5 konstituciniai skundai[12]. 2021 m. gauti 150 konstitucinių skundų, tais pačiais metais išspęstas 127 konstitucinių skundų priimtinumo klausimas, Konstitucinis Teismas 110 konstitucinių skundų visa apimtimi atsisakė nagrinėti, 5 konstitucinius skundus visa apimtimi grąžino pareiškėjams, taip pat 5 konstitucinius skundus iš dalies grąžino pareiškėjams, iš dalies atsisakė nagrinėti, priimti nagrinėti 7 konstituciniai skundai[13].

Žemą konstitucinių skundų priimtinumo procentą gali lemti skirtingos priežastys: pareiškėjai nežino/nesupranta skundo pateikimo sąlygų arba kartais piktnaudžiauja šia savo teise; taip pat ir Lietuvoje įtvirtinta pakankamai siaura konstitucinio skundo koncepcija. Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į tai, kad konstitucinio skundo institutas dar visai naujas. Tikėtina, kad laikui bėgant Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinių skundų priimtinumo praktika turėtų būti vis labiau žinoma ir suprantama pareiškėjams, todėl palaipsniui gaunamų skundų (ypač akivaizdžiai nepriimtinų) kiekis mažės. Taigi prie klausimo, ar sprendžiant žemą konstitucinių skundų priimtinumo procento problemą reikalingos konstitucinio skundo institutą reglamentuojančio reguliavimo korekcijos, reikėtų grįžti po kelerių metų.

Lietuvoje įtvirtintą konstitucinio skundo modelį apibūdina šie pagrindiniai požymiai: 1) asmuo individualų konstitucinį skundą gali pateikti dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Respublikos Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui, jeigu jų pagrindų priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves; 2) konstitucinį skundą gali pateikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės ir kt.; 3) nustatytos trys pagrindinės konstitucinio skundo pateikimo sąlygos (reikalavimas, kad pareiškėjo, bet ne trečiojo asmens, teisės ir laisvės būtų pažeidžiamos (galimai) Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu;  reikalavimas išnaudoti visas kitas teisines gynybos priemones (4 mėnesių skundo padavimo terminas); 4) konstituciniu skundu inicijuotoje byloje priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas atnaujinti procesą dėl to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo; 5) Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinti tam tikri specifiniai procesiniai institutai, kurie taikomi tik nagrinėjant individualius konstitucinius skundus (prašymų trūkumų pašalinimo institutas, teismo spendimo vykdymo sustabdymo institutas, specifinis dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas, prašymo pateikimo termino atnaujinimo institutas ir kt.).

Europos valstybėse dominuoja du konstitucinio skundo modeliai: plataus dalyko (arba „pilno“) konstitucinio skundo modelis ir siauro dalyko norminis konstitucinis skundas. Norminio konstitucinio skundo modelio atveju konstitucinis skundas gali būti paduodamas tik dėl teisės normos, kuri yra konkretaus sprendimo pagrindas, konstitucingumo, o „pilno“ konstitucinio skundo atveju, skundas gali būti paduodamas ne tik dėl teisės normos, bet ir dėl to, kaip teisminės ar kitos valstybės valdžios institucijos šią teisės normą taiko. Lietuvoje pasirinkta siauresnė – norminio konstitucinio skundo – koncepcija[14]. Šį pasirinkimą nulėmė ne tik tradiciniai šio konstitucinio skundo modelio šalininkų argumentai dėl įtampos tarp bendrosios kompetencijos teismų ir Konstitucinio Teismo išvengimo, taip pat dėl per didelio Teismo apkrovimo prašymais grėsmės, bet ir visuminis konstitucinis reguliavimas, jau susiformavusi konstitucinės kontrolės tradicija bei kaimyninių valstybių patirtis dėl aptariamo instituto modelio pasirinkimo. Šių aplinkybių kontekste norminio konstitucinio skundo modelio pasirinkimas atrodo pagrįstas. Vis dėlto, pasirinkus siauresnę norminio konstitucinio skundo koncepciją, turėtų būti kreipiamas dėmesys į tai, kad kiti konstitucinio skundo modelį apibūdinantys elementai dar labiau nesusiaurintų asmens galimybių apginti savo galimai pažeistas teises Konstituciniame Teisme.

Didžioji dalis nacionalinio konstitucinio skundo modelio elementų visuminio konstitucinio reguliavimo, platesnių žmogaus teisų apsaugos galimybių, europinių tendencijų kontekste iš esmės vertintini pozityviai. Kaip antai: neapibrėžtas konstitucinių skundų galimų ginčyti teisių ratas; konstitucinių skundų objektų spektras; subjektų, galinčių kreiptis su konstituciniais skundais, ratas; visos pagrindinės konstitucinio skundo pateikimo sąlygos; konstitucinio skundo išnagrinėjimo padariniai; prašymų trūkumų pašalinimo institutas; teismo sprendimo vykdymo sustabdymo institutas; teisminio posėdžio forma, pareiškėjo patirtų išlaidų apmokėjimo institutas ir kt. Pirmoji konstitucinių skundų priimtinumo ir nagrinėjimo praktika bent kol kas neatskleidė ir tam tikrų Lietuvoje neįtvirtintų konstitucinio skundų modelio elementų poreikio: reikalavimo, kad konstitucinį skundą surašytų advokatas; kreipimosi apmokestinimo; galimybės skundų priimtinumo klausimus spręsti teisėjų kolegijose; griežtų konstitucinių skundų išnagrinėjimo terminų. Apie galimybę įvesti kai kurias iš šių priemonių galima būtų išsamiau diskutuoti, jei ateityje Teismas būtų pernelyg užkrautas konstituciniais skundais ir jei dėl to itin išaugtų konstitucinių skundų bei kitų prašymų išnagrinėjimo trukmė, tačiau kol kas tokios tendencijos nėra matomos.

Vis dėlto kai kurie nacionalinio konstitucinio skundo modelio trūkumai matomi jau dabar. Todėl siekiant, kad Lietuvoje įtvirtintas konstitucinis skundas būtų veiksmingesnis žmogaus teisių apsaugos įrankis, t. y. labiau atitiktų Lietuvos visuomenės ir teisinės bendruomenės lūkesčius, teisinės sistemos galimybes, Europos valstybių tendencijas, kai kurie nacionalinio konstitucinio skundo modelio aspektai galėtų būti tobulinami keičiant teisinį reguliavimą, o kai kuriais atvejais ir plėtojant (ar koreguojant) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.

Pavyzdžiui,  nacionalinio konstitucinio skundo modelio trūkumu gali būti įvardytas išimčių iš visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo taisyklės neįtvirtinimas.  Pagal dabartinį Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo turi teisę paduoti prašymą ištirti teisės aktų konstitucingumą tik pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ir laisvių priemonėmis, ir tik tuo atveju kai yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatsako į klausimą, ką daryti kai individualaus konstitucinio skundo objektas (ginčijamas teisės aktas) ir konstitucinio skundo pagrindas (sprendimas, kuriuo pažeistos konstitucinės asmens teisės ir laisvės) sutampa? Taip pat ar galimas kreipimasis su konstituciniu skundu be „sprendimo“? Ši problema itin aktuali į teisės aktų konstitucingumo patikros objektų sąrašą patenkančių individualaus pobūdžio Seimo priimtų poįstatyminių aktų kontekste. Su tuo susijusias jau ne tik teorines, bet ir praktines problemas atskleidė EŽTT sprendimas byloje Romuva prieš Lietuvą[15]. Ir ką daryti tais atvejais kai teisinės gynybos priemonių nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta?  Taigi reikėtų pagalvoti apie Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto reguliavimo pakeitimus, kurie numatytų visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo taisyklės išimtis (inter alia kai konstitucinio skundo objektas ir pagrindas sutampa ir teisės aktai nenumato kitų teisinės gynybos priemonių, nes neįmanoma išnaudoti to ko nėra) arba Konstituciniam Teismui atitinkamai išplėtoti (ar net pakoreguoti) šiuo klausimu suformuluotą konstitucinę doktriną.

Lietuvoje įtvirtinto norminio konstitucinio skundo modelio ribotumą pažeistų teisių gynybos atžvilgiu bent iš dalies būtų kompensavęs individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo derinimas su kitų subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, rato išplėtimu. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos požiūriu aktualiausias būtų individualaus konstitucinio skundo instituto derinimams su ombudsmenų institucijų galimybėmis kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstituciniu skundu inicijuotoje byloje priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kaip pagrindas atnaujinti procesą dėl to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo išimtinais atvejais galėtų būtų taikomas plačiau (ne tik konstitucinio skundo autoriaus bylai). Ypač tai pasakytina apie baudžiamąsias ir administracines bylas, nes jos susijusios su taikytos normos negaliojimu kaip pagrindu sumažinti sankciją arba panaikinti ar apriboti atsakomybę. Kai kuriais aspektais tikslintinas ir šį proceso atnaujinimo pagrindą reglamentuojantis procesiniuose įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas.

Teisės akto galiojimo sustabdymo galimybė būtų svarbi laikinoji apsaugos priemonė ir konstituciniais skundais inicijuotose bylose. Konstitucijoje ir KTĮ įtvirtintas teisės akto galiojimo sustabdymo institutas galėtų būti modifikuojamas taip, kad kriterijus, lemiantis teisės akto galiojimo sustabdymą, būtų tam tikros neigiamos pasekmės, kurios grėstų ir toliau taikant atitinkamą teisės aktą, bet ne subjektai kurie padavė prašymą dėl teisės akto konstitucingumo. Taip pat Konstituciniam Teismui turėtų būti palikta diskrecijos laisvę nuspręsti, kada teisės akto galiojimo sustabdymo panaudojimas yra reikalingas.

Dr. Dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė yra VU Tesės fakulteto podoktorantūros stažuotoja ir Viešosios teisės katedros asistentė

Šis mokslo populiarinimo straipsnis yra Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgyvendinamo projekto „Individualus konstitucinis skundas Lietuvoje: naujasis konstitucinis institutas kaip efektyvus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įrankis“ (Nr. 0.9.3.3-LMT-K-712-19-008) dalis.  Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr.09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Išsamiau Lietuvos konstitucinio skundo modelio efektyvumas ir kiti šiame straipsnyje paliesti aspektai bus aptarti šio straipsnio autorės baigiamoje rengti monografijoje, kurioje visi Lietuvos konstitucinio skundo modelio elementai analizuojami kompleksiškai, sistemiškai analizuojant visa modelį: nuosekliai aptariant konstitucinio skundo pagrindą, konstitucinio skundo objektą, konstitucinių skundų nagrinėjimo subjektus, konstitucinių skundų pateikimo sąlygas (filtrus), konstitucinio skundo išnagrinėjimo teisinius padarinius bei specifinius procesinius konstitucinio skundo elementus.


[1] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas. TAR, 2019-04-02, Nr. 5330.

[2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymas. TAR, 2019- 07-26, Nr. 12391; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 17B-3 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento pakeitimo ir papildymo. TAR, 2019-09-06, Nr. 14273.

[3] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymas. TAR, 2019-07-26, Nr. 12370.

[4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymas. TAR, 2019-07-26, Nr. 12371.

[5] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymas. TAR, 2019-07-26, Nr. 12373.

[6] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymas. TAR, 2019-07-26, Nr. 12376.

[7] Individualaus konstitucinio skundo institutas veikia daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Nuo 2019 m. šį institutą įtvirtinus Lietuvos konstitucinės justicijos modelyje, galimybės tiesiogiai kreiptis į konstitucinės justicijos institucijas Europos Sąjungoje neturi tik Bulgarijos ir Italijos gyventojai.

[8] Pirmasis konstitucinis skundas buvo išnagrinėtas per 5 mėn., kiti devyni per apytiksliai 7, 13, 10, 10, 10, 8, 11, 7, 8mėn.

[9] Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas. TAR, 2020, Nr. 5659; Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas. TAR, 2020, Nr. 19129; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 4528; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 5546; Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 7723; Konstitucinio Teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 16058; Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 20273; Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 23240; Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas. TAR, 2021-12-22, Nr. 26640; Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas. TAR, 2021-12-30, Nr. 27683.

[10] Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas. TAR, 2020, Nr. 19129; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 5546; Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas. TAR, 2021, Nr. 7723; Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas. TAR, 2021-12-22, Nr. 26640.

[11]Konstitucinio Teismo 2019 m. metinis veiklos pranešimas. Prieiga per internetą: metinis-2019-web.pdf (lrkt.lt).

[12] Konstitucinio Teismo  2020 m. metinis veiklos pranešimas. Prieiga per internetą: metinis-2020-web_.pdf (lrkt.lt).

[13] Konstitucinio Teismo  2021 m. metinis veiklos pranešimas. Prieiga per internetą: metinis-2021-web__.pdf (lrkt.lt).

[14] Lietuvos konstitucinio skundo modelio kontekste terminas „norminis konstitucinis skundas“ yra sąlyginis, nes Konstitucijos 105 str. 1 ir 2 d. nurodyti aktai Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suprantami kaip visi Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės priimami teisės aktai: tiek norminiai, tiek individualūs aktai. Sąvoka „norminis konstitucinis skundas“  čia vartojama atsižvelgiant į jos įsitvirtinimą konstitucinio skundo tematikai skirtoje literatūroje.  Taip pat dėl tos aplinkybės, kad Lietuvoje konstitucinio skundo objektu (kitaip nei „pilną“ konstitucinį skundą pasirinkusiose valstybėse) gali būti tik įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios priimti aktai, bet ne bendrosios kompetencijos ar administracinių teismų sprendimai.

[15]Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimas byloje  Romuva prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 48329/19.

Back to top button