Dominuoti galima, piktnaudžiauti – ne: ką verslui reiškia naujos Europos Komisijos gairės?
Kur baigiasi konkurencinis pranašumas ir prasideda piktnaudžiavimas rinkos galia? Europos Komisijos priimtos naujos gairės turėtų padėti įmonėms aiškiau įvertinti šią ribą. Tačiau kartu jos kelia klausimų, kiek vertinant verslo veiksmus bus remiamasi teisės taisyklėmis ir kiek dėmesio liks realiam poveikiui konkurencijai bei vartotojams.
Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė, Simona Liuimienė sako, kad gairės aktualios tiek rinkoje dominuojančioms įmonėms, tiek verslams, susiduriantiems su galimu jų piktnaudžiavimu. Pirmosioms gali tekti daugiau dėmesio skirti savo sprendimų pagrindimui, o antrosioms svarbu, ar naujas vertinimo pagrindas padės veiksmingiau ginti savo interesus.
Dominuoti rinkoje galima. Svarbu, kaip naudojama rinkos galia.
Vien dominuojanti padėtis rinkoje nėra pažeidimas. Tačiau tokią padėtį užimančios įmonės turi įvertinti, ar jų elgesys neperžengia teisėtos konkurencijos ribų.
Vienas teigiamų gairių aspektų, pasak S. Liuimienės, – aiškiau paaiškinama „konkurencijos pranašumais“ sąvoka. Ji padeda atskirti konkurenciją, grindžiamą įmonės pasiūlymo pranašumais, nuo veiksmų, kuriais dominuojanti įmonė savo padėtį išnaudoja nesąžiningai.
„Verslui ši sąvoka iki šiol galėjo atrodyti gana abstrakti. Gairės suteikia daugiau orientyrų, padedančių suprasti, kada įmonė konkuruoja savo pranašumais, o kada įmonė nesąžiningai naudojasi turima rinkos galia. Tai svarbu vertinant tiek esamus, tiek planuojamus verslo sprendimus“, – teigia S. Liuimienė.
Kokie įmonių veiksmai gali lemti piktnaudžiavimą?
Gairėse daugiausia dėmesio skiriama vadinamajam išstumiamajam piktnaudžiavimui. Tai dominuojančios įmonės elgesys, galintis riboti esamų konkurentų veiklą arba potencialių konkurentų patekimą į rinką.
Aptariamos įvairios tokio elgesio formos: grobuoniška kainodara, išimtinumo sąlygos, produktų ar paslaugų susiejimas, prieigos apribojimai ir atsisakymas tiekti.
Tiesiogiai vartotojus išnaudojantis piktnaudžiavimas, pavyzdžiui, pernelyg didelės kainos, šiose gairėse išsamiai nenagrinėjamas. Vis dėlto kai kurie bendrieji principai, susiję su dominavimo vertinimu ir objektyviu elgesio pateisinimu, aktualūs ir tokiems atvejams.
„Gairių kryptis rodo dėmesį rinkos atvirumui ir galimybėms joje veiksmingai konkuruoti. Didesnis konkurentų rinkoje skaičius garantuoja ne tik daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, bet ir skatina inovacijas, konkurenciją kainomis ir paslaugų kokybe“, – komentuoja teisininkė.
Ar įmonėms teks labiau pagrįsti savo sprendimus?
Nors gairėmis siekiama aiškumo, jų praktinis taikymas kelia ir nuogąstavimų. S. Liuimienės teigimu, vienas svarbiausių klausimų ar piktnaudžiavimo vertinimas netaps pernelyg formalus.
„Nerimą kelia rizika, kad daugiau reikšmės bus teikiama teisės taisyklėms, o mažiau – konkretaus elgesio poveikiui rinkai, konkurencijai ir vartotojams. Dominuojančioms įmonėms tai gali reikšti daugiau išteklių, reikalingų pagrįsti, kodėl jų veiksmai yra konkurencija pranašumais, o ne piktnaudžiavimas“, – sako teisininkė.
Tai nereiškia, kad visa pažeidimo įrodinėjimo pareiga perkeliama įmonei. Tačiau praktikoje jai gali tekti aktyviau pateikti duomenis ir argumentus, paneigiančius konkrečiam elgesiui taikomas teisės taisykles arba pagrindžiančius jo pateisinimą.
Todėl rinkoje stiprią padėtį užimantiems verslams aktualu įvertinti savo kainodarą, išimtinumo susitarimus, tiekimo ir prieigos sąlygas bei turėti pagrindimą, jog toks elgesys nelems konkurentų išstūmimo iš rinkos.
Ką gairės gali pakeisti Lietuvoje?
Lietuvoje, pasak teisininkės, svarbu stebėti, ar gairės turės įtakos tiek nukentėjusių verslų galimybėms inicijuoti tyrimus, tiek Konkurencijos tarybos praktikai.
„Nuo galimo piktnaudžiavimo nukentėjusiems verslams praktinis iššūkis buvo pateikti įrodymų, kuriuos Konkurencijos taryba laikytų pakankamais tyrimui pradėti. Bus įdomu matyti, ar gairės padės šį barjerą įveikti ir ar institucija dažniau imsis tokių tyrimų“, – pažymi S. Liuimienė.
Teisininkės vertinimu, gairių reikšmę geriausiai atskleis konkretūs jų taikymo atvejai. Dominuojančioms įmonėms jos suteikia pagrindą peržiūrėti savo elgesį, o su galimais konkurencijos ribojimais susiduriantiems verslams – aiškiau įvertinti, kokie argumentai gali būti svarbūs ginant savo interesus.
