Straipsnyje aptariamas kaltės fenomenas viešosios ir privatinės teisės požiūriu. Pažymėtina, kad kaltė yra pagrįsta priežastiniu ryšiu. Remiantis teisės mokslu kaltė yra žmogaus, padariusio pažeidimą, psichologinio padarinių suvokimo rezultatas. Kaltė visada yra lokalizuota tarp tyčios, neatsargumo ir padarytos žalos. Kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) yra požymis, leidžiantis atskirti privatinės teisės ir viešosios teisės sritis. Taigi civilinės atsakomybės pagrindas yra kaltė kaip priežastis, o viešosios teisės srityje kaltė yra suvokiama kaip psichinis požiūris į veiką ir jos padarinius.