Straipsnyje nagrinėjamos blokų grandinės technologijos pagrindu vykdomų veiklų, tokių kaip kriptovaliutos, išmaniosios sutartys, decentralizuotos autonominės organizacijos (DAO), decentralizuota finansų sistema (DeFi) ir nepakeičiamieji žetonai (NFT), keliamos didžiausios grėsmės ir susiję teisiniai iššūkiai. Praktinių įžvalgų fone analizuojamos naujos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir MiCA reglamento nuostatos. Prieinama prie išvados, kad naujasis nacionalinis reguliavimas turėtų veiksmingai prisidėti prie kibernetinių nusikalstamų veikų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų pažeidimo prevencijos. Vis dėlto daugelis kitų kriptvaliutų rinkai bei kitoms blokų grandinės technologijos panaudojimo formoms būdingų problemų lieka nesprendžiamos. Šias spragas iš dalies užpildys MiCA reglamentas, tačiau ir jis nesukurs reikalingos apimties teisinio aiškumo kitoms nei kriptovaliutos technologijos panaudojimo formoms. Šių išvadų pagrindu straipsnyje pateikiama pasiūlymų dėl tolesnio blokų grandinės technologijos pagrindu vykdomų veiklų reguliavimo plėtojimo.