G. Bartkus. „MG grupės“ byla: trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus

„MG grupės“ bylos baigtis visuomenėje sulaukė nemažai dvejonių, iškėlė klausimų.  Į juos pasistengsiu atsakyti šiame tekste. Savaime suprantama, kad kitas teismas gali kitaip įvertinti įvairias „MG grupės“ bylos aplinkybes, bet svarbu, kad tai darytų nepriklausomas, neįtakojamas ir nešališkas teismas. Šių atsakymų į klausimus tikslas – padėti skaitytojams suprasti teismo sprendimą.

Ar teismui „MG grupės“ byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį „dangus sugriuvo“?

Ne, dangus tikrai nesugriuvo. Teismo procesas grindžiamas rungtyniškumu. Procese prokuroras kaltina, advokatai gina, o teismas, išklausęs visų bylos dalyvių, priima sprendimą. Sovietmečiu išteisinamųjų nuosprendžių beveik nebūdavo. Europos Sąjungos valstybėse narėse išteisinamųjų nuosprendžių vidurkis svyruoja nuo 3 iki 15 proc. Svarbu užtikrinti, kad teismas būtų nešališkas, neįtakojamas jokių išorės veiksnių ir vertintų tik byloje pateiktus įrodymus ir argumentus. Nors Lietuvoje nėra prisiekusiųjų teismo, tai, kaip užtikrinamas įrodymų vertinimo objektyvumas, gerai iliustruoja JAV baudžiamasis procesas, pagal kurį, pvz., prisiekusiesiems viso proceso metu draudžiama žiūrėti televizijos laidas ar internetinius žiniasklaidos portalus, kad juose pateikiamos nuomonės nedarytų įtakos įrodymų vertinimui.

Ar teismas kaltas dėl „kovos su korupcija žlugdymo“?

Ne, teismas tikrai nėra kaltas. Teismas nėra kovos su korupcija įrankis. Teismo užduotis –patikrinti surinktų įrodymų teisėtumą ir tuos įrodymus įvertini, o juos įvertinus priimti sprendimą – išteisinti ar nuteisti asmenį, kaltinamą padarius nusikaltimą. Teismai yra trečioji valdžia – nepriklausomas arbitras, kuris patikrina, ar vykdomoji valdžia (taip pat ir prokuroras) veikia vadovaudamasi teise, ar nepažeidžia įstatymų renkant įrodymus, kaltinant asmenį ir pan.  Teismų nepriklausomumas – garantija, kurią mums, Lietuvos piliečiams, suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Ar teismas gali nuteisti asmenį, jei visuomenei yra „akivaizdu“, kad padarytas nusikaltimas?

Ne, teismas negali nuteisti asmens, nors visuomenei ir yra „akivaizdu“, kad padarytas nusikaltimas. Asmuo yra nekaltas, kol nėra įrodyta jo kaltė. Įrodymai yra byloje ir tik byloje, o ne socialinių tinklų komentaruose, postuose ir pan. Teismas įrodymus vertina vadovaudamasis principu „in dubio pro rero“. Tai reiškia, kad bet kokia abejonė turi būti vertinama kaltinamojo naudai. Taigi, „MG grupės“ byloje nepakanka suabejoti, ar buvo paskola, ar paskolos nebuvo, bet būtina įrodyti, kad perduotos lėšos buvo kyšis.

Norint kovoti su korupcija reikia nuteisti kuo daugiau asmenų?

Ne, korupcijos mažėjimas  nepriklauso (arba beveik nepriklauso) nuo nuteistų asmenų skaičiaus. Kriminologai teigia, kad nusikalstamas elgesys yra būtina ir neišvengiama bet kurios visuomenės sudėtinė dalis. Todėl korupcija, kaip ir bet koks kitas nusikaltimas, egzistuoja ir egzistuos, bet ją galima mažinti, mažinant korupcijos paskatas. Korupcijos reiškinio tyrėjai teigia, kad korupcijos paskatos egzistuoja dėl to, kad valstybės pareigūnai turi teisę skirstyti ribotą naudą ir uždėti varginančias išlaidas. Taigi, korupcijos paskatas mažina: valstybės nustatytų ribojimų atisakymas ir panaikinimas, neteisėtos veiklos legalizavimas, privatizavimas, valdymo (administravimo) reformos įgyvendinimas, viešųjų pirkimų pertvarkymas. Baudžiamoji teisė yra „ultima ratio“ (kraštutinė priemonė). Lietuvos Respublikoje turėtų būti užtikrinamas visuomenės interesas turėti ne bet kokį, o kokybišką ir veiksmingą baudžiamąjį įstatymą. Deja, paskutinio laikotarpio šios srities iniciatyvos pasižymi sankcijų griežtinimu, veikų kriminalizavimu ir klaidingu tikėjimu, kad baudžiamosios teisės priemonėmis galima išspręsti beveik visas žmonijos problemas.

Ar „MG grupės“ grupės byla prisidėjo prie politinių sprendimų priėmimo skaidrumo? 

Gal taip, o gal ir ne. Tam, kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, reikia susitarti, kas tai yra sprendimų priėmimo skaidrumas ir kaip jis matuojamas. Tada reikia jį pamatuoti prieš „MG grupės“ bylos pradžią ir po jos pabaigos. Politinių sprendimų išraiška yra priimami teisės aktai. Teisės aktų priėmimas turi vykti vadovaujantis teisėkūros principais. Taigi, svarbus ne sprendimų priėmimo skaidrumas, o tinkamas teisėkūros procesas.

Ar turi būti pažeminta įrodinėjimo kartelė korupciniuose nusikaltimuose?

Ne. Pirma, universalaus ir vienodo standarto įtvirtinimas visose baudžiamosiose bylose jau savaime yra didelė vertybė. Vienodas standartas ne tik užtikrina teisinį tikrumą bylos šalims ir teisėjams, bet ir nesudaro sąlygų teismui ar šalims piktnaudžiauti įrodinėjimo procesu, koreguojant standartą pagal konkrečios bylos poreikius. Antra, įrodinėjimo standarto pažeminimas keltų daug klausimų, į kuriuos nerastume paprastų atsakymų. Pvz., ar  įrodinėjimo standartas turėtų būti pažemintas ir įrodinėjant kitas – dar pavojingesnes – nusikalstamas veikas? Koks tas pažemintas standartas turėtų būti? Vienodas ir pakankamai aukštas įrodinėjimo standartas baudžiamoje byloje atlieka svarbią funkciją – subalansuoja plačias ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuratūros teises ir ribotas gynybos galimybes. Kitaip sakant, kaltinimą rengia ir įrodymus renka ne vienas pareigūnas, o jų grupė, dažnai  pasitelkusi įvairias technines priemones, vykdydama kriminalinę žvalgybą, parinkdama ir taikydama įvairias procesines prievartos priemones. Kaltinamasis neretai teturi tik vieną jį ginantį advokatą, kurio paslaugas privalo apmokėti iš savo lėšų. Trečia, teisės aktai nesuteikia galimybės koreguoti įrodinėjimo standarto. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis nustato visoms byloms taikomą vienodą įrodinėjimo standartą, t. y. teisėjo vidinį įsitikinimą: „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.“ Ketvirta, įrodinėjimo standarto sumažinimas iš esmės prieštarauja kontinentinės Europos teisės tradicijai, pasižyminčiai vienodo, o ne skirtingo standarto taikymo įrodinėjimo procese.

Ar „MG grupės“ byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos valstybė pralaimėjo?

Ne, Lietuvos valstybė nepralaimėjo, bet atvirkščiai – laimėjo. Prokurorų užduotis yra palaikyti kaltinimą baudžiamajame procese. Lietuvos valstybė – tai ne tik prokurorai ir pareigūnai, bet ir teismai, advokatai ir kiti teisingumo proceso dalyviai. Lietuvos valstybė yra teisinė valstybė, užtikrinanti, kad kiekvienas šios sistemos dalyvis atliktų jiems skirtą vaidmenį, nes tik tokiu būdu užtikrinama visų mūsų teisė į teisingumą (teisingą teismą). Teismas, priimdamas išteisinamąjį sprendimą, aiškiai pademonstravo tai, kad teismas klauso tik įstatymo, ir išorės spaudimas sprendimų priėmimui neturi įtakos.

Kodėl subliuško „MG grupės“ rezonansinė byla?

„MG grupės“ byla subliuško ne todėl, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, bet todėl, kad lūkesčiai šioje byloje buvo sukelti nepaprastai aukštai. Tai atsitinka dėl trijų priežasčių. Pirma, rezonansinės bylos prasideda skambiai – rytiniais sulaikymais, kratomis, antrankiais, kaukėtais pareigūnais, garsiomis antraštėmis. Sukuriamas vaizdas, kad pagautas, neabejotinai, didžiausias šių laikų nusikaltėlis.  Besidžiaugiantys „sėkminga operacija“ pamiršta priminti, kad asmuo nekaltas, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme. Antra, tam tikri įvykiai yra „pritempiami“ prie vienos ar kitos Baudžiamojo kodekso normos. Ši veiksmą mokslininkai vadina „dirbtine kriminalizacija“.  Trečia, nereikia atmesti ir politinės korupcijos (politinio užsakymo) versijos. Norint pašalinti politinės kovos konkurentą, nereikia idėjų kovos, pakanka, kad jam būtų pareikšti įtarimai, o ypač – jei byla truks 6 ir daugiau metų.

Ar prokurorai kalti, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ byloje?

Ir taip, ir ne.Išteisinamasis nuosprendis per se (pats savaime) jokiais būdais nerodo prokurorų darbo broko. Tačiau, kai kurios teismo išvados, ypač susijusios su Š. Gustainio, V. Gapšio ir G. Steponavičiaus „epizodais“, leidžia jau dabar daryti prielaidas, kad prokurorai (arba ikiteisminio tyrimo pareigūnai) tinkamai savo darbo neatliko. Pvz., teismas teigia, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą – prasmę. Tokiu būdu buvo pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, kuri draudžia baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę grįsti prielaidomis. Teismas taip pat akcentavo, kad nepakanka pateikti kelių pokalbių nuotrupų, kad kaltinamieji teiginiai deklaratyvūs, kad paramos suteikimas viešajai įstaigai nėra nusikalstamos veikos padarymas ir pan.

Kas geriau žino „MG grupės“ byloje esančius įrodymus: teismas, nagrinėjęs bylą, ar socialinių tinklų komentatorius?  

Teismas surengė beveik 300 posėdžių, apklausė per 100 liudytojų. Akivaizdu, kad teisėjai, išklausę visus garso ir vaizdo įrašus, ištyrę kitus įrodymus, susipažinę su ekspertų, specialistų nuomonėmis bei išvadomis, apklausę liudytojus, turi pilnesnį ir išsamesnį bylos vaizdą. Įrodymų tyrimui skiriamas atskiras proceso etapas. Kiekviena proceso šalis turi galimybę pateikti savo įrodymų vertinimą, kuriam teismas gali pritarti, o gali ir nepritarti. Pvz., „MG grupės“ byloje teismas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad piniginės lėšos buvo gautos iš R. Kurlianskio, taip pat byloje nėra duomenų, kad E. Masiulis pinigus ėmė ne sau, o kitiems asmenims (pvz., politinei partijai). Kaip Jums atrodo, kiek laiko sugaišo socialinių tinklų komentatorius nagrinėdamas byloje esančius įrodymus?

Ar gali Seimo narys komentuoti „MG grupės“ byloje teismo priimtus sprendimus?

Nors tai nėra tiesiogiai uždrausta, bet teismo sprendimų Seimo nariai neturėtų komentuoti ar tuo labiau vertinti. Reikia sutikti su Prezidentu, siūlančiu politikams nekomentuoti teismo priimtų sprendimų. Politikų komentavimas yra žinoma ir pasikartojanti problema, ir Lietuva jau ne kartą buvo neigiamai linksniuota Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Politikai negali komentuoti teismo sprendimų todėl, kad jie neturi tam reikiamos teisinės kompetencijos. Tokia kompetencija įgyjama teisės studijų dėka.

Teismo sprendimas yra teisinis, sudėtingas dokumentas. Tai, aišku, nedraudžia politikams remtis teisės mokslininkų, teisininkų nuomonėmis, straipsniais ir studijomis. Bet svarbiausia, Seimo nariai ir Prezidentas negali vertinti neįsiteisėjusių teismo sprendimų todėl, kad neįsiteisėjusius teismo sprendimus tikrina aukštesnės instancijos teismai, kuriuos šie politikai ir formuoja. Seimo nario pasisakymas, kad teismas priėmė netinkamą sprendimą, reikštų, kad teisėjui, priėmusiam tokį sprendimą, karjeros galimybės užsidaro. Seimo narys tarsi pasako: „priėmei blogą sprendimą, tai ir nesitikėk, kad aš tavo kandidatūrą kada nors paremsiu“, arba tarsi siunčia žinią aukštesniajam teismui: „jei nori siekti tolimesnės teisėjo karjeros, pataisyk netinkamą žemesnės instancijos teismo sprendimą“.

Ar galėjo Seimo pirmininkė komentuoti „MG grupės“ byloje priimtą teismo sprendimą?

Taip, galėjo, kadangi šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kurios pirmininkė ji yra.

Kodėl nekyla atsakomybė partijai už jos vadovo veiksmus?

Yra keletas aspektų, kuriuos reikia įvertinti kalbant apie baudžiamąja juridinio asmens (politinės partijos, viešosios įstaigos, bendrovės ir pan.) atsakomybę. Pirma, teisės mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ši (baudžiamoji) atsakomybės rūšis yra sunkiai pritaikoma juridiniams asmenims ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kontinentinės teisinės sistemos valstybėse. Taip yra todėl, kad pagal egzistuojančią kaltės baudžiamojoje teisėje sampratą juridinis asmuo negali būti pripažįstamas padaręs nusikaltimą. Mano nuomone, nusikalstamos veiklos subjektu juridinis asmuo negali būti dar ir todėl, kad Lietuvoje pripažįstama sutartinė juridinio asmens prigimtis. Kitaip sakant, nusikaltimą gali padaryti tik fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas, darbuotojai, bet ne pats juridinis asmuo. Antra, „MG grupės“ byloje teismas pastebi, kad nėra duomenų, kad E. Masiulis pinigines lėšas būtų pasiėmęs ne sau, o kitiems asmenimis, taip pat ir partijai. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad tos piniginės lėšos būtų panaudotos trečiųjų asmenų, taip pat ir partijos, naudai.

Ar teismas legalizavo paskolų teikimą politikams? 

Ne, teismas nelegalizavo paskolų teikimo politikams. Politikas, kaip ir bet kuris kitas fizinis asmuo, turi tokias pačias civilines teises ir pareigas (subjektiškumą), t. y. gali skolintis pinigines lėšas ar iš bankų (finansinių institucijų), ar iš kitų fizinių asmenų. Teismas nurodo, kad piniginių lėšų skolinimasis nėra nusikalstama veika. Tačiau teismas pripažįsta, kad tai, kaip tai buvo atlikta „MG grupės“ byloje, yra neetiška ir neatitinka politinės veiklos skaidrumo standartų. Teismas taip pat pastebi, kad net jei ir būtų įrodyta, kad piniginių lėšų tikslas buvo finansuoti E. Masiulio politinę veiklą, tokia veika jos padarymo metu nebuvo nusikalstama.  Atitinkami įstatymo pakeitimai buvo priimti ir įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d., o veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja.

Ar grynų pinigų laikymas degtinės butelio dėžutėje yra nusikaltimas?

Ne, grynųjų pinigų laikymas, degtinės butelio dėžutėje nėra nusikalstama veika. Net grynųjų pinigų laikymas šampano butelio dėžutėje nėra nuskalstama veika, kad ir kaip tai keistai beatrodytų. Nusikaltimas yra kyšininkavimas, kurį reikia įrodyti. Labai apibendrintai ir supaprastintai galima būtų kyšį apibrėžti kaip asmens veiksmą (kyšio priėmimą, pažadą priimti, reikalavimą duoti kyšį, provokavimą) už bent jau apytiksliai apibrėžtą teisėtą ar neteisėtą veikimą (leidimo išdavimą, teisės suteikimą, sprendimo priėmimą, nepriėmimą ir net balsavimą). Taigi, būtina įrodyti dvi svarbias aplinkybes:  kaltinamo asmens veiksmą ir aplinkybes už ką duodamas kyšis (šiame paaiškinime yra specialiai stengiamasi nenaudoti teisinių terminų, nes paaiškinimas skirtas plačiai visuomenei, o ne teisininkams). MG byloje teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad pvz., R. Kurlianskis būtų pasiūlęs, pažadėjęs sumokėti už balsavimą susijusį su kelio Utena-Vilnius statybomis, nėra įrodymų, kad piniginės lėšos buvo gautos iš R. Kurlianskio,  J. Basanavičiaus paminklo statyba rūpinosi ne R. Kurlianskis, o kitas asmuo.

Ar „MG grupės“ byloje padėtas taškas?

Ir taip, ir ne. Išteisinamąjį nuosprendį priėmė pirmos instancijos teismas. Jei jis bus apskųstas, teismo sprendimas neįsigalios ir bus tikrinamas aukštesnės instancijos teismo. Tai gali užtrukti apie 1–2 metus. Apeliacinės instancijos teismas gali priimti visai kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas gali ir kitaip vertinti byloje pateiktus įrodymus. Tačiau jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, galimos tam tikros išvados ir apibendrinimai. Tikėtina, kad „MG grupės“ byloje galutinį sprendimą priims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, galutinio sprendimo „MG grupės“ byloje galima tikėtis po kokių 2–3 metų.

Ar išteisinamasis nuosprendis „MG grupės“ byloje kenkia pasitikėjimui visa politine sistema?

Ir taip, ir ne. Ar galimi atvirkštiniai teiginiai? Pvz., jei teismas būtų pripažinęs asmenis kaltais, tada pasitikėjimas visa politine sistema būtų išaugęs. Arba. Jei teismas nekaltus asmenis būtų pripažinęs kaltais, tada pasitikėjimas visa politinė sistema būtų išaugęs. Arba. Jei teismas nekaltus asmenis būtų pripažinęs kaltais, tada būtų suduotas reikšmingas smūgis korupcijai. Asmenų kaltumą (ar nekaltumą) nustato teismas ir tik teismas. Taigi, sprendimas (koks jis bebūtų) negali kenkti politinei sistemai. Politinei sistemai kenkia nesuvokimas, kaip veikia teisinė sistema, kokį vaidmenį joje atlieka teismai ir kitos institucijos. Politinei sistemai kenkia bandymai nurodyti, kokius sprendimus turėtų priimti teismai. Politinei sistemai kenkia nepagrįstai sukelti lūkesčiai rezonansinėse bylose ir negebėjimas tuos lūkesčius patesinti, t. y. įrodyti nusikaltimus prieš nepriklausomą teismą.

Gintautas Bartkus, advokatas, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas