Komentarai

K. Skotnicki, A. Juškevičiūtė-Vilienė. Lenkijos Respublikos prezidento rinkimų teisėtumas

1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Respublikos prezidentą renka Tauta visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose rinkimuose ir slaptu balsavimu. Rinkimų teisinius santykius detaliau reglamentuoja 2011 m. sausio 5 d. pakeistas Rinkimų kodeksas. Šiais metais gegužės mėnesį baigiasi dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos kadencija. Rinkimai kai kuriose pasaulio valstybėse dėl kilusios COVID-19 pandemijos yra atkeliami, tačiau Lenkijos valdančioji konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) bet kokiais būdais siekia, kad rinkimai įvyktų, nes, pasak politologų, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus, atidėjus rinkimų datą, gali vėliau gerokai nukristi.

Kilus koronaviruso epidemijai, numatytus prezidento rinkimus organizuoti vadovaujantis galiojančiomis Lenkijos rinkimų teisės normomis būtų mediciniškai pavojinga, kadangi atsirastų tikimybė virusu užsikrėsti daugeliui žmonių. Pažymėtina, kad Lenkijos valdantieji konservatoriai šiuo laikotarpiu nepriėmė sprendimo įvesti stichinės nelaimės ar nepaprastosios padėties, kuri leistų atidėti šiuos prezidento rinkimus vėlesniam laikui, tačiau stengiasi juos surengti gegužę, įvesdami ženklių pakeitimų rinkimų tvarkoje

Šiuo tikslu 2020 m. balandžio 6 d. Lenkijos Seimas, kontroliuojamas valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nusprendė pakeisti galiojančią prezidento rinkimų tvarką ir priimti įstatymą „Dėl konkrečių taisyklių, susijusių su visuotiniais Lenkijos Respublikos prezidento rinkimais 2020 metais“ (lenk. „Ustawa o szczególnych zasadach przeprowadzania wyborów powszechnych na Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej zarządzonych w 2020 r.“), kuriame nustatoma, kad gegužės 10 d. planuojami prezidento rinkimai šalyje tęsiantis koronaviruso epidemijai įvyks balsuojant paštu. Taigi balsavimas paštu tampa ne alternatyvi, o privaloma rinkimų forma. Lenkijos valdžia ketina surengti rinkimus pristatydama rinkimų biuletenius maždaug 30 milijonų žmonėms į jų pašto dėžutes, o po to juos vėl surinkdama ir suskaičiuodama balsus rinkimų apylinkėse. Toks valdžios sprendimas kelia daug abejonių ne tik teisininkams, politikams, bet ir nemažai visuomenės daliai, kuri priešinasi prezidento rinkimams pandemijos metu.

Vadovaujantis Lenkijos Respublikos Konstitucija, įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas ir Senatas, todėl 2020 m. balandžio 6 d. Seimo priimtą teisės aktą dar turi patvirtinti Senatas. Dauguma Senato narių prieštarauja naujam rinkimų reglamentavimui ir prognozuojama, kad Senatas atmes šį įstatymą. Tačiau sunku numatyti, ar Seimas negalės absoliučia balsų dauguma atmesti Senato pozicijos ir prezidento rinkimai įvyks visuomenę įpareigojant balsuoti tik paštu už savo pasirinktus kandidatus.

Naujoje tvarkoje siūlomi prezidento rinkimų sprendimai kritikuojami ne tik dėl jų įvykdymo netikslumo, bet ir dėl tokių rinkimų principų, kaip  visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo, pažeidimo. Rinkimų principų pažeidimai gali pasireikšti tokia veika, kaip: pašto dėžutėse gavę balsavimo biuletenius regos negalią turintys asmenys negalės tinkamai juos užpildyti; asmenys gyvenantys, kitoje vietoje nei jų registruota gyvenamoji vieta, balsavimo teisės neįgyvendins, nes biuleteniai bus siunčiami tik pagal gyventojų registruotą gyvenamąją vietą; asmenys, gali negauti savo rinkimų biuletenių, nes jie bus paprasčiausiai pavogti iš pašto dėžučių; asmenys dėl baimės užsikrėsti virusu neįgyvendins savo aktyviosios rinkimų teisės nepaimdami balsavimo biuletenių iš pašto dėžučių, nes bijos, kad biuleteniai gali būti apkrėsti virusu; balsavimo slaptumas nebus užtikrintas, nes nėra pakankamai žmonių, norinčių dirbti rinkimų komisijose epidemijos metu.

Šiuo metu Lenkijoje, nors dar nėra patvirtintas ir įsigaliojęs prieš tai minėtas teisės aktas, sudarantis teisines sąlygas organizuoti prezidento rinkimus epidemijos metu balsuojant tik paštu, tačiau parengiamieji darbai visuotiniam balsavimui paštu yra vykdomi: Nacionalinė rinkimų komisija užregistravo 10 kandidatų į prezidentus, spausdinami atitinkami balsavimo biuleteniai, kurie pagal formaliuosius reikalavimus neatitinka Rinkimų kodekso.

Tokia situacija šalyje kelia nerimą, todėl žinomi Lenkijos Respublikos konstitucinės, baudžiamosios teisės, teisės istorijos mokslininkai, taip pat svečiai iš Lietuvos, Čekijos, Kenijos ir Slovakijos diskutavo šia opia Lenkijai tema 2020 m. balandžio 30 d. Jogailos universiteto Baudžiamosios teisės katedros iniciatyva surengtoje virtualioje konferencijoje „Teisė ir neteisėtumas rinkimuose epidemijos metu“ (lenk. „Prawo i bezprawie wyborcze w czasie stanu epidemii”). Šio renginio metu buvo prieita prie bendros išvados, kad jei kritikuojamas 2020 m. prezidento rinkimų įstatymo projektas ir bus priimtas, tačiau jis prieštaraus Lenkijos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Krzysztof Skotnicki yra Lodzės universiteto  Teisės ir administravimo fakulteto profesorius; dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė.

Raktažodžiai
Close
Close