Komentarai

G. Bartkus. Bendrovių teisė gurmanams ir ne tik

Praeitą savaitę įvyko 13 Europos bendrovių ir finansų teisės simpoziumas (ECFR Symposium). Buvo nagrinėjami trys klausimai: Restruktūrizavimo direktyva, ES bendrovių teisės ateitis ir Brexit‘as bei bendrovių teisės reformos Belgijoje ir Lenkijoje.

  1. Restruktūrizavimo direktyva arba oficialiau Direktyva 2019/1023 buvo priimta 2019 m. birželio 20 d. Nedaug kas pastebėjo, bet šios direktyvos nuostatų įgyvendinimas gali lemti nemažus pakeitimus tiek bendrovių, tiek bankroto teisės srityje. Direktyva turi būti įgyvendinta iki 2021 metų vidurio. Direktyvos tikslas užtikrinti galimybę išvengti bankroto stigmos ir sudaryti sąlygas skolininkui valdyti verslą restruktūrizavimo proceso metu. Idomūs aspketai: restruktūrizavimo planas gali įpareigoti ir jam nepritarusius kreditorius (ar kontrahentus), paskolų ar kito suteikto finansavimo restruktūrizavimo procese apsauga, įsipareigojimų vykdymo įšaldymas, konfidencialumo išsaugojimas, skolų panaikinimas, etc. Tikėtina, kad jau dabar direktyva turės įtakos teisės aiškinimui, ypač panaudojant direktyvoje vartojamas sąvokas.
  2. Jungtinė Karalystės Išstojimo (iš ES) 2018 akto tikslas išlaikyti status quo, t.y. pvz. Bendrovių 2006 Aktas, kurio normos suderintos su ES acquis communautaire turi likti galioti nepakitęs ir Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Tačiau, Bendrovių registras (Companies House) nebebus ES verslo registro dalis (informacijos apsikeitimo problemos), EEA bendrovės įgaus bendrovių įsteigtų „užjūrio teritorijose“ statusą (problemos registravimo, valdymo ir viešos informacijos atskleidimo), bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Jungtinės Karalystės, reguliuojamose rinkose veiklai bus taikoma Jungtinės Karalystės teisė (ar bendrovės registravimo vietos teisė?, reikalavimai audito nepriklausomumui), susijungimas ar reorganizavimas, kuriame dalyvauja Jungtinės Karalystės ir ES bendrovės, nepapuls į bendrą ES teisinį rėžimą (priklausys nuo nacionalinių įstatymų), SE ir ECGI turės būti pertvarkomos ir praras buveinės perkėlimo galimybę, neįgyvendintos direktyvos nebus įgyvendinamos, nebent kitaip būtų numatyta išstojimo sutartyje (jei tokia bus), … Tikėtina, kad Jungtinės Karalystės išstojimas galės turėti įtakos kai kurioms ES teisėkūros iniciatyvoms: valdybos vientisumo, darbuotojų (ne)dalyvavimo, normų dispozityviškumui, buveinės doktrinai. Gera žinia, kad ilgalaikėje perspektyvoje, tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES bendrovių teisė, nulemta laisvos rinkos principų, turi judėti ta pačiame kryptimi.
  3. Paskutinių metų bendrovių teisės reformos paradigma yra atsigręžimas į smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Atsiranda naujos formos arba „hibridinės“ bendrovės, pvz. Lenkijoje – paprastoji akcinė bendrovė (P.S.A), arba reikšmingai supaprastinamas egzistuojančių uždarųjų akcinių bendrovių reglamentavimas (Belgija). Bendri požymiai – valdymo ir kapitalo formavimo supaprastinimas, daugiau dispozityvių normų, vietoj imperatyvių, akcijos be nominalios vertės, etc. Akivaizdu, kad Lietuvai, laiku priėmus Mažųjų bendrijų įstatymą, šiandieną jau vėl gresia atsilikti. Belieka tikėtis, kad naujas ministras nepabijos kiek galima greičiau reformuoti akcinių bendrovių reglamentavimą remiantis gerąją tarptautine ir Europos praktika – Europos modeliniu bendrovių aktu.
Gintautas Bartkus yra advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas
Raktažodžiai
Close
Close