Komentarai

N. Gaubienė. Lietuvos dirbtinio intelekto strategija: ar teisingai suprantamas dirbtinis intelektas?

2018 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos komunikate (Komunikatas) dėl suderinto dirbtinio intelekto (DI) plano[1] valstybės narės buvo paragintos iki 2019 m. vidurio parengti savo nacionalines dirbtinio intelekto strategijas, kuriose tikimas, kad bus apibrėžtas investicijų lygis ir įgyvendinimo priemonės. Lietuva yra viena pirmųjų valstybių narių ES patvirtinusių nacionalinę DI strategiją (Strategija). Minėto dokumento tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sukurti prielaidas verslui ir mokslui plėtoti bei taikyti dirbtinio intelekto sprendimus maksimaliai išnaudojant jo ekonominį potencialą.

Nesibaigiant euforijai dėl DI potencialo ir jį lydinčio krūpčiojimo dėl DI poveikio darbo rinkos pokyčiams bei teisinio reglamentavimo vakuumo, verta detaliau paanalizuoti kaip Strategijos autoriai apibrėžia ir suvokia DI. Šis dokumentas yra ne tik išpildytas ES reikalavimas turėti patvirtintą šalies narės strategiją susijusią su DI, bet konkrečiai Lietuvos valstybės nubrėžtos gairės, kurių pagrindu bus siekiama įgyvendinti DI technologija pagrįstų sistemų vystymą ir jų pritaikymą žmonijos problemoms spręsti. Todėl šio dokumento negalima laikyti vien tik formaliai patvirtintu dokumentu, kuris gali lengva ranka būti padedamas į stalčių ir užmirštamas.

Strategijos santraukoje nurodoma, kad buvo susitarta dėl DI apibrėžimo. DI apibrėžiamas Strategijoje skamba taip:

„Dirbtinis intelektas (DI) – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti“.

Strategijos autoriai nurodo, kad naudoja naujausią Europos Komisijos pateiktą DI apibūdinimą, bet kas nėra nurodoma, kad tai yra Europos Komisijos teksto vertimas į lietuvių kalbą, kurio prasmė skiriasi nuo originalaus varianto anglų kalba: „Artificial intelligence (AI) refers to systems that display intelligent behavior by analyzing their environment and taking actions – with some degree of autonomy – to achieve specific goals“.

Žodžių junginio „display intelligent behavious“ tik vienas iš galimų vertimų yra „demonstruoja protingą [aut. past. nežinia kodėl lietuviškame vertime dar atsiranda papildomas žodis „sumanų“] elgesį“, kas įsigilinus į DI esmę akivaizdu kad nėra tinkamas apibūdinti DI veikimą. Taip pat, analizuojant anglišką DI apibūdinimą, labai aptakiai bandoma pasakyti, kad galima kalbėti tik apie kažkokio lygio veikimo autonomiją, tačiau jokiu būdu negalima kalbėti apie gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Nepaaiškinus apie DI technines galimybes ir aiškiai nesuvokiant kas DI yra, gali kilti labai daug spekuliacijų ir klaidingų įsivaizdavimų, kad DI gali siekti kažkokių kitokių tikslų nei tie, kuriuos jam suformulavo šią sistemą kūrę asmenys, todėl apibrėžiant konkretų reiškinį labai svarbus tikslumas ir aiškus suvokimas, kaip ji veikia. Tačiau ir angliškas DI apibrėžimas prasilenkia su realybe, nes DI neanalizuoja savo aplinkos [aut. past. O kas yra jo aplinka?]. DI algoritmų pagrindu veikianti sistema suvidurkinusi didelį kiekį duomenų (pakankamai didelis duomenų kiekis idealiu atveju apima visas galimas variacijas) geba patikrinti, ar konkretus objektas (video / audio ar kitoks fragmentas) patenką į tą vidurkį, ir tai poetinių vaizdinių kalba yra vadinama “atpažinimu”. Akivaizdu, kad su intelektu tai neturi nieko bendro.

Nors Strategijos autoriai ir nurodo, kad šis apibrėžimas nėra išbaigtas DI apibūdinimas ir naudojamas kaip pradinis taškas ataskaitos idėjoms rutulioti, tačiau neteisingas pavadinimo naudojimas nėra ir negali būti laikomu tinkamu apibrėžimu. Neteisingai suformuluoto apibrėžimo pavojus slypi tame, kad iš neteisingų prielaidų kyla neteisingos išvados, kas ir atsitiko rengiant šią Strategiją. Toliau pateikiami keli atvejai, kurie iliustruoja išsakytas mintis:

– Strategijos autoriai analizuodami Lietuvos poziciją DI ekosistemoje ir siekdami skatinti būsimą jos augimą, kaip vieną iš galimų šio tikslo įgyvendinimo variantų pateikia „DI susitikimus“. Kyla klausimas, ar jame galės dalyvauti žmonės, kaip kviestiniai svečiai, ar čia tik DI susitikimai?

– Strategijoje yra pateikiami terminai „gilus studijavimas“, „natūralios kalbos apdorojimas“ ir „duomenų gavyba“, kurie pristatomi kaip DI metodologijos ir kurie akivaizdžiai yra tiesioginis vertimas iš anglų kalbos, tačiau be papildomų paaiškinimų, visiškai neatitinkantys tikrosios šių terminų esmės ir prasmės. Nesuvokiant DI esmės, vargu ar galima kalbėti apie DI veikimo metodus ir principus.

– Strategijoje keliami tokie tikslai DI: DI turi gerbti pagrindines teises, taikomą reglamentą ir pagrindinius principus bei vertybes bei būti techniškai stiprus bei patikimas. DI yra technologinių sprendimų sistema, iš kurios reikalauti pagarbos žmogaus teisėms ar būti techniškai tvarkinga yra tas pats, kas reikalauti iš Microsoft Word programos teisingai surašyti tekstą, o aptikus tekste klaidą, kaltinti programinę įrangą. Perfrazuojant skambią prancūzų frazę cherchez la femme, [lt. ieškok moters], kalbant apie DI – cherche l’homme – visada reikia ieškoti už šios technologijos slypinčio žmogaus.

Tai tik keletas pavyzdžių, koks svarbus teisingas DI suvokimas, kad būtų galima kurti validžią teisinę erdvę bei sudaryti adekvačias galimybes tolimesniems šios technologijos tyrimams.

Reikia suprasti, kad DI sistemos pačios nieko neanalizuoja ir nieko nedemonstruoja. Į DI galima žiūrėti kaip į dvi raides, kurios negali būti interpretuojamos kaip subjektas, demonstruojantis  protingą ir sumanų elgesį, o tuo labiau priimantis savarankiškus sprendimus. Rezultatas, kurį pateikia DI technologija grindžiamos sistemos, bus priklausomos nuo pateiktų duomenų ir funkcijų, kurios buvo iš anksto įdiegtos sistemoje[2].

Strategijoje yra nurodoma, kad DI nauda asmenims ir bendruomenei yra neįkainojama bei iškeltas tikslas Lietuvai tapti DI lydere. Siekiant Strategijoje užsibrėžtų tikslų aktualu aiškiai suprasti, kas yra DI, ir nesiklaidinti neteisingais įsivaizdavimais apie nebūtą protingą bei sumanų DI elgesį.

Dr. Neringa Gaubienė yra VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė

 

[1] Pagal Europos Komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui “Suderintas dirbtinio intelekto planas” (KOM (2018) 795 galutinis)

[2] Šiuo metu mokslas nėra sukūręs intelekto, kuris būtų panašus į žmogaus intelektą, ką jau kalbėti apie tapatumą, todėl kalbant apie DI, reikia įvertinti jo galimybių ribotumą ir atsisakyti klaidingo įsivaizdavimo apie šiuo metu naudojamo DI grėsmes.

Raktažodžiai
Close
Close