Teismai

LAT išnagrinėta byla dėl pastato bendraturčių pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus

Gegužės 7 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje kilo ginčas dėl pastato bendraturčių pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus vykdymo. Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikianti įmonė (ieškovė) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas iš pastate esančių patalpų savininkės (atsakovės). Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovės sąskaitose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos.

Patalpų savininkė pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalių, kuriomis patenkinti paslaugas teikusios įmonės reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, jame esantys butai sudaro mažąją dalį visų pastate esančių patalpų, tam tikros bendrojo naudojimo patalpos, taip pat pastate esantys liftai nuosavybės teise priklauso vienam arba keliems, bet ne visiems bendraturčiams. Bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių ir įrodymų neištyrė ir neįvertino, nesiaiškino, ar atsakovės nurodytos patalpos ir liftai, atsižvelgiant į susidariusią specifinę faktinę situaciją, atitinka bendrojo naudojimo objektų sampratą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, tokios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, nes nuo to priklauso, koks teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsniai ar 4.82–4.85 straipsniai) ir kokia apimtimi (visam pastatui ar tik jo daliai) taikytinas konkrečiu atveju. Tai atitinkamai lemia pastato bendraturčių pareigų, susijusių su bendro daikto išlaikymu ir išsaugojimu, apimtį.

Teisėjų kolegija pritarė patalpų savininkės kasacinio skundo argumentams, kad paslaugas teikusi įmonė turėjo pateikti pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, nes be šio aprašo nebuvo galimybės nustatyti, kokius bendrojo naudojimo objektus ji prižiūri. Kadangi tarp šalių kilo ginčas, šiuo atveju – ar tam tikros pastato patalpos ir liftai laikytini bendrojo naudojimo objektais, bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti ir įvertinti minėtus argumentus, pasiūlyti paslaugas teikusiai įmonei pateikti papildomus įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta, teismų sprendimuose dėl šių argumentų nepasisakyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nes nenustatė tokių normų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių. Neįvertinus nurodytų aplinkybių ir įrodymų buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button