Institucijos

Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl dividendų lengvatos

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (Teisingumo Teismas arba ESTT) priėmė nagrinėti  Mokestinių ginčų komisijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl pelno mokesčio, kuris apskaičiuojamas įgyvendinant Direktyvos[1] nuostatas, nukreiptas prieš piktnaudžiavimą dividendų lengvata. Tai jau šeštas kartas, kai Komisija kreipėsi į ESTT. Tokią teisę Komisija įgijo pripažinus Komisiją teismine institucija 2010 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-385/09

Mokestinis ginčas, dėl kurio kreiptasi į ESTT, kilo dėl sprendimo, pagal kurį mokesčių administratorius padarė išvadą, kad Lietuvos įmonė turėjo apskaičiuoti pelno mokestį (PM) nuo dividendų, gautų iš kitoje ES valstybėje įsteigtos dukterinės bendrovės. Konstatuota, kad dukterinė bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu atitiko apsimestinio darinio, nustatyto ne dėl svarių komercinių priežasčių, pobūdį. Mokesčių administratoriaus teigimu, iš dukterinės bendrovės dividendus gavusi Lietuvos įmonė gavo mokestinę naudą, t. y. pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį ir, pasinaudodama šiame straipsnyje nurodyta mokesčio lengvata (apmokestinimo išimtimi) , išvengė PM nuo gautų dividendų mokėjimo.

Komisija, nagrinėdama ginčą, pastebėjo, kad ESTT ankstesnėse bylose yra pateikęs aiškinamųjų gairių dėl piktnaudžiavimą teise sudarančių veiksmų ir su tuo susijusių įrodymų, kai išmokamos neapmokestintos sumos per tarpinius vienetus. Vis dėlto, ESTT dar nėra priėmęs sprendimų dėl Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės[2] nuostatų taikymo tais atvejais, kai kvestionuojamas dividendų neapmokestinimo lengvatos taikymas dividendų gavėjo – patronuojančios bendrovės lygyje. ESTT išaiškinimas padėtų užtikrinti nuoseklų ir vienodą Direktyvos taikymą skirtingose valstybėse narėse.

Komisija siekia išsiaiškinti, ar nacionalinė praktika atitinka Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu taisyklės tikslus, ar neprieštarauja Direktyvos 2011/96/ES dalykui ir tikslui.

 Atsižvelgiant į skirtingą mokestinės naudos traktavimą, Komisijai kilo klausimas, ar Direktyvos taisyklė gali būti aiškinama taip, kad patronuojančiai bendrovei gavus dividendus iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos dukterinės bendrovės, kuri pripažįstama dariniu, vien tokio pripažinimo pakanka konstatuojant, kad patronuojanti bendrovė, pritaikiusi dividendų neapmokestinimo lengvatą, gavo mokestinės naudos, kuri prieštarauja Direktyvos dalykui ar tikslui. Be to, Komisijai kilo klausimas, ar aplinkybės, kad nuo dukterinės bendrovės uždirbto pelno buvo mokamas mokestis įsteigimo valstybėje narėje, laikomos reikšmingomis, paneigiant mokestinės naudos, prieštaraujančios Direktyvos dalykui ar tikslui, gavimą. Kartu Komisijai kilo klausimas, ar Direktyvos taikymo tikslus atitinka tokia nacionalinė praktika, kai patronuojančios bendrovės valstybėje narėje atsisakoma taikyti dividendų lengvatą dėl dukterinės bendrovės pripažinimo dariniu, kai dividendais paskirstytas pelnas dukterinėje bendrovėje susidarė iš patronuojančios įmonės sukurtų elektroninių produktų platinimo. Šis klausimas svarbus tuo, kad eliminavus dukterinę bendrovę, iš viso nesusidarytų dividendų objekto. Komisijai taip pat svarbu išsiaiškinti, ar pripažįstant dariniu kitoje valstybėje narėje įsteigtą dukterinę bendrovę kaip tokią, darinio nustatymas gali būti konstatuojamas, nevertinant aplinkybių, susijusių su dukterinės bendrovės įsteigimu ir veikla iki dividendų išmokėjimo laikotarpio.

Atsakymai į klausimus yra būtini, siekiant išspręsti tarp įmonės ir centrinio mokesčių administratoriaus kilusį mokestinį ginčą, nes būtent analizuojamų ES teisės normų aiškinimas lemia apmokestinimo pagrįstumą ir mokesčių administratoriaus teisę apskaičiuoti mokestį.

Komisija laiko, kad kreipimasis į Teisingumo Teismą ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje yra tikslingas, siekiant mokestinių ginčų nagrinėjimo operatyvumo.

Komisija primena, kad Direktyvos 2011/96/ES nuostatos, numatančios iš užsienio gautų dividendų neapmokestinimą, yra įgyvendintos Pelno mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje. Lengvata taikoma, jei dividendai gaunami už turimas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas PM arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ,,nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“

Mokestinių ginčų komisijos informacija


[1] Dividendų neapmokestinimą numato 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES  dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (Direktyva 2011/96/ES), kurioje įtvirtintas tikslas – neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų ir kitų pelno paskirstymų mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu (Preambulės 3 punktas).

[2] Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog „2.Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Direktyvos kovos su piktnaudžiavimu taisyklė buvo įvesta, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui Direktyva ir užtikrinti, kad ji būtų nuosekliau taikoma skirtingose valstybėse narėse.

Back to top button