LAT išnagrinėjo bylą dėl asmens garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą galimo pažeidimo “Youtube” kanale

Gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-73-421/2024 ), kurioje buvo sprendžiama dėl asmens, apie kurį buvo išsakyti teiginiai „YouTube“ kanalo vaizdo įrašuose ir kurio nuotrauka buvo „YouTube“ kanalo vaizdo įrašo užsklandoje, garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad žinomas vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (atsakovas) į „YouTube“ kanalo asmeninę paskyrą įkėlė vaizdo įrašus, kuriuose buvo išsakyti teiginiai apie Arūną Pukelį (ieškovą), šio manymu, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jo garbę ir orumą. Be to, atsakovas panaudojo ieškovo nuotrauką „YouTube“ kanalo vaizdo įrašo užsklandoje su užrašu „mafija“, o tai, ieškovo manymu, pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą, nes nebuvo gautas ieškovo sutikimas skelbti jo nuotrauką. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teises, įpareigoti atsakovą „YouTube“ kanalo asmeninėje paskyroje paskelbti ginčo teiginių paneigimą ir pašalinti vaizdo įrašus, priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsakė savo nuomonę apie kitų asmenų atliktų žurnalistinių tyrimų pagrindu visuomenei žinomus ieškovo biografijos faktus bei objektyvią kritiką, susiformavusią dėl įsiteisėjusių teismų nuosprendžių. Atsakovo nuomonė apie ieškovą atitinka visuomenės informavimo priemonių ir valstybės institucijų paskelbtą informaciją, yra sąžininga bei objektyvi. Dėl ieškovo nuotraukos panaudojimo teismas nusprendė, kad atsakovas nepažeidė ieškovo teisių, nes pats nefotografavo ieškovo, o panaudojo viešai visiems prieinamą ieškovo, kaip viešojo asmens, atvaizdą.  

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalį ieškovo reikalavimų tenkino. Teismas konstatavo, kad viešai prieinamoje „YouTube“ kanalo atsakovo asmeninėje paskyroje vaizdo įrašuose apie ieškovą paskleisti duomenys yra ne jo nuomonė, o žinia, kuri neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl taikė atsakovui atsakomybę (CK 2.24 straipsnis). Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, nes konkretaus atvaizdo panaudojimas užsklandoje su užrašu „mafija“ susieja jį su šiuo žodžiu, priskiria šiuo žodžiu apibūdinamai nusikalstamai grupuotei, tačiau ieškovas nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas dalyvavęs nusikalstamoje tarptautinėje organizacijoje. Atsakovas nėra gavęs ieškovo sutikimo tokiu būdu panaudoti jo atvaizdą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai atsakovui buvo atmesti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo vaizdo įrašuose išsakytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi atsakovo nuomonė, o ne paskleista žinia apie ieškovą. Atsakovas turėjo objektyvų pagrindą susiformuoti nuomonę apie ieškovą pagal publikacijas spaudoje, internete, duomenis apie ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas bei teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo teiginius vertino kaip faktus ir taikė atsakovui CK 2.24 straipsnyje reglamentuojamą atsakomybę už tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą paskleidimą. Kita vertus, teismas nurodė, kad asmuo nėra visais atvejais besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, kai paskleidžia savo nuomonę apie trečiąjį asmenį, turi būti įvertinti nuomonę išreiškusio asmens sąžiningumas ir tikslai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovo vaizdo įrašuose išsakytiems teiginiams, kurie vertintini viso vaizdo įrašų teksto kontekste, netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus, atsakovo nuomonė yra subjektyvi, o jos teisingumas neįrodinėtinas. Atsakovas išreiškė savo nuomonę, kuri buvo pagrįsta publikacijose pateikta informacija apie ieškovo veiklą praeityje, kurią iš dalies patvirtina ir įsiteisėję teismų apkaltinamieji nuosprendžiai; publikacijose paskleistos informacijos ieškovas neginčijo. Atsakovo pavartoti epitetai vertintini kaip stilistinė priemonė, kuria siekiama išreikšti požiūrį į tokią informaciją apie ieškovą. Teismas konstatavo, kad dėl einamų pareigų ir veiklos ieškovo reputacija pagrįstai domino visuomenę, jam, kaip viešajam asmeniui, taikytina mažesnė privatumo apsauga, todėl tolerancijos kritikai ribos šiuo atveju platesnės. Atsakovo vaizdo įrašuose pateikta jo nuomonė, pagrįsta viešai prieinama informacija apie ieškovo veiklą praeityje, buvo aktuali ir reikšminga visuomenei, ir šiuo atveju teiktinas prioritetas jos interesui žinoti. Atsakovas siekė pateikti savo asmeninėje paskyroje nuomonę apie atitinkamas visuomenei svarbias pareigas einantį viešąjį asmenį – ieškovą, nustatyta leistina riba nebuvo peržengta, buvo siekta ne įžeisti ieškovą, o pateikti nuomonę apie ieškovo tinkamumą eiti užimamas pareigas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo saviraiškos teise, veikė nesąžiningai, taip padarydamas žalos ieškovui.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apie tai, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su nusikalstamo susivienijimo veikla, jam vadovavo, ne kartą rašyta visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas, pasinaudodamas saviraiškos teise, vykdydamas viešojo sergėtojo funkcijas, siekė iškelti visuomenei svarbią diskusiją dėl ieškovo tinkamumo eiti visuomenei svarbias pareigas, tam buvo panaudota ieškovo nuotrauka, kuri savaime nėra įžeidžiančio turinio, o šalia jos žodis „mafija“ pavartotas visuomenės informavimo priemonėse publikuotų straipsnių apie ieškovo sąsajas su nusikalstamu susivienijimu pagrindu, šių straipsnių ieškovas neginčijo, juose skelbta informacija visuomenei yra plačiai prieinama ir visuotinai žinoma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta ieškovo naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija