Straipsnyje nagrinėjama romėnų teisės šaltinių vieta ikiklasikinės arba senosios kanonų teisės (ius antiquum) raidoje. Į ius antiquum evoliuciją žvelgdamas per besikeičiančių Bažnyčios ir valstybės santykių prizmę, autorius siekia identifikuoti, ar ius antiquum šaltiniuose buvo remiamasi romėnų teisės šaltiniais, ir, jei taip, – kokiu mastu.