Komentarai

J. Baltrimas. Nauja Konstitucinio Teismo byla dėl „kitokios“ santuokos ir šeimos skatinimo – ar tai yra pedikiūras vaiduokliams?

Prieš kurį laiką Lietuvoje vyko skandalas dėl knygos vaikams „apie du princus“. Šiuo metu jo atgarsiai pasiekė Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris priėmė nagrinėti su tuo susijusį prašymą.

Knyga iš pradžių buvo uždrausta, po to priskirta tik vyresniems vaikams: šešių pasakų knyga, iš kurių dvi buvo vaizduojamos tarp tos pačios lyties asmenų buvo skirta devynerių–dešimties metų vaikams ir įvairių marginalizuotų socialinių grupių, tokių kaip romai, skirtingų rasių asmenys, asmenys su negalia, išsiskyrusios šeimos ir istorijos apie emigraciją ir patyčias, socialinei įtraukčiai. Netrukus po jos išleidimo Lietuvos edukologijos universitete Seimo nariai išreiškė susirūpinimą, remdamiesi šeimoms atstovaujančių asociacijų skundais, kad vaikams pristatomos tos pačios lyties asmenų santykių istorijos. Tada knygos platinimas buvo laikinai sustabdytas. Vėliau platinimas buvo vėl leistas, tačiau knyga buvo paženklinta įspėjamuoju užrašu, kad jos turinys gali būti žalingas vaikams iki 14 metų.

Ribojimai buvo taikyti remiantis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo norma pagal kurią neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Išnagrinėjęs ginčą dėl šio atvejo Europos Žmogaus Teisių Teismas Macatė byloje nusprendė, kad tokiu pagrindu saviraiškos laisvės ribojimas yra neleistinas. Pasak EŽTT, ši įstatymo nuostata yra skirta apriboti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius, nes tiek Konstitucija, tiek Civilinis kodeksas numato santuoką tik tarp vyro ir moters, o Lietuvos įstatymai nenumato galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungos. EŽTT apgynė knygos autorę pripažindamas, kad knyga buvo skirta ne skatinti kažkurios formos santykius, bet skatinti toleranciją visuomenėje marginalizuotoms grupėms.

Dabar Konstitucinis Teismas nagrinės, ar minėta nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo norma neprieštarauja Konstitucijai. Tarp tikėtinų bylos baigčių, žinoma, yra pripažinimas, kad norma pažeidžia Konstitucija, tačiau nereikia nustebti, jeigu prieštaravimo nebus rasta. Toks rezultatas yra galimas, jeigu teismas nuspręs, kad tiriama norma nesudaro pagrindo drausti informaciją, kuri skatina toleranciją.

Pagal Konstituciją šeima, visgi, yra vertybė (visuomenės ir valstybės pagrindas), tad draudimas ją niekinti gali būti pateisintas. Be to, draudimas skatinti kitokią negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą „šeimos kūrimo sampratą“ neapimtų draudimo „skatinti“ vienalyčių porų šeimos „kūrimo“, kadangi pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinė šeimos samprata apima vienalyčių porų šeimas.

Tačiau toks pateisinimas galimas, jei atmetus tai, kas nedraudžiama kažkas lieka – ar išties galime suformuluoti apčiuopiamą, reikšmingą pavojingą poelgių rinkinį, kuris patektų į normos taikymo sritį? Lietuvos įstatymuose ne veltui nėra draudimo vaiduokliams daryti pedikiūrą – nei jie turi kojų nagus, nei jie egzistuoja, nei jie eitų darytis pedikiūrą. Tad kažkokių „niekinimų“ ar „kitokios“ šeimos, santuokos skatinimo draudimas, kuris praktikoje taikytas tik riboti toleranciją skatinančiai informacijai, gali būti nepateisinamas kaip sudarantis prielaidas pažeisti saviraiškos laisvę ir tuščias. Vis dėlto, teisės pažeidimus įstatymų leidėjas turi numatyti dėl elgesio, kuris yra pavojingas, kelia žalą ar realią žalos grėsmę.

Tam aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija, be kita ko, buvo dėstyta 2020 m. kovo 18 d. nutarime: demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Tai vestų į išvadą, kad normos pateisinimas remiantis tuo, kad ji galimai nedraudžia LGBT bendruomenės toleranciją skatinančios informacijos, bet draudžia tik mistinį šeimos niekinimą (arba kitokios šeimos, santuokos skatinimą), kuris praktikoje panašiai realus, kaip ir pedikiūras vaiduokliams, gali neatitikti Konstitucijos.

Kažkiek realistiškai konkuruojanti konstitucinė vertybė šiuo atveju galėtų būti tėvų teisė vaikus auklėti savo nuožiūra. Konstitucijos 26 straipsnyje numatyta, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Tačiau argumentavimo remiantis šia tėvų teise silpnybė yra tame, kad tiriama norma ordinarinėje teisėje įgyvendinama ribojant toleranciją LGBT bendruomenei skatinančią informaciją. Konstitucija gina dorovinį auklėjimą, kuris yra doras ir negina tėvų teisės auklėti vaikus nusikalstamai ir amoraliai. Visuomenės grupės marginalizavimas dėl lytinės orientacijos yra amoralus šiandienos visuomenės kontekste – šios visuomenės grupės nariai patiria psichologinį ir fizinį smurtą, kurio mastai, tikėtina, būtų ženkliai didesni, jeigu LGBT bendruomenės nariai mažiau saugotųsi ir neslapstytų savo tapatybės.

Galų gale, pasukant žvilgsnį toliau nuo Konstitucijos nuostatų, negalima ignoruoti aplinkybės, kad Lietuvos visuomenė ir valstybė susiduria su daugeliu kitų reikšmingų problemų. Korupcija, išorinės karinės grėsmės, įvairaus pobūdžio nusikalstamumas ir kiti dėmesio reikalaujantys reiškiniai jo gauna mažiau, kai savo politinių interesų siekiančios grupės ar žiniasklaidos atstovai, eskaluoja pavojaus tradicinei šeimai temą. Lietuvos teisė ir tarptautinė teisė šiuo klausimu yra ganėtinai aiški, tad neišvengiamos teisinės baigties skandalizavimas gali būti labiau žalingas visuomenei už tariamus alternatyvius pavojus.

Dr. Johanas Baltrimas yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentas

Back to top button