Darbuotojų opcionai 2026 metais: ta pati idėja, skirtingos mokestinės pasekmės

Opcionai ir 2026 metais išlieka viena patraukliausių darbuotojų motyvavimo priemonių augančiam verslui – jie leidžia darbuotoją skatinti būsima bendrovės verte. Vis dėlto vien pavadinti susitarimą „opcionu“ nepakanka. Mokestines pasekmes lemia realus susitarimo turinys, t. y. kas darbuotojui suteikiama, kada ir kokiu būdu akcijos įgyjamos bei kas jas perleidžia.

Tinkamai parengta opcionų programa gali padėti išlaikyti svarbiausius darbuotojus ir suderinti jų bei akcininkų interesus, tačiau netinkamai pasirinkta struktūra gali sukelti priešingą rezultatą – gali kilti neplanuotų mokestinių prievolių, o pati motyvacinė priemonė prarasti reikšmingą dalį savo vertės.

Kodėl verslui opcionai vis dar patrauklūs?

Opcionas suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti bendrovės akcijų už iš anksto sutartą kainą, kuri dažnai būna lygi akcijų nominaliajai vertei, nors tam tikrais atvejais darbuotojui akcijos gali būti suteikiamos ir už mažesnę nei nominalią vertę ar net neatlygintinai. Darbuotojas pats sprendžia, ar šia teise pasinaudoti, todėl opcionas darbuotojui nesukuria pareigos tokias akcijas įsigyti.

Verslui opcionai leidžia darbuotojo atlygį susieti su ilgalaikiais bendrovės rezultatais, nes augant bendrovės vertei, didėja ir darbuotojui suteiktos teisės į akcijas vertė. Dėl šios priežasties darbuotojas tampa tiesiogiai suinteresuotas ne tik savo darbo rezultatais, bet ir ilgalaike visos bendrovės sėkme. Opcionai ypač aktualūs sparčiai augančioms bendrovėms, kurių galimybės mokėti didelius atlyginimus ar priedus prie atlyginimo dar yra ribotos. Užuot šiandien mokėjusi piniginį priedą, bendrovė gali suteikti darbuotojui galimybę ateityje tapti jos akcininku ir kartu dalyvauti bendrovės vertės augime.

Vis dėlto opcionai nėra nemokamas piniginio atlygio pakaitalas, nes esami akcininkai turi įvertinti galimą jų turimos dalies sumažėjimą, būsimas darbuotojų balsavimo teises ir akcijų pardavimo scenarijus. Nepaisant to, tinkamai parengtas opcionų planas gali tapti svarbiu pranašumu darbuotojų rinkoje konkuruojant dėl patyrusių specialistų.

Klasikinis opcionas ir trejų metų taisyklė

Opciono sutartimi darbuotojui raštu suteikiama teisė ateityje iš darbdavio arba su juo susijusio asmens įsigyti akcijų už iš anksto sutartą kainą, tačiau darbuotojas neprivalo šia teise pasinaudoti. Jeigu akcijos įgyjamos ne anksčiau kaip po trejų metų nuo opciono suteikimo, darbuotojo nauda, gauta akcijas įsigijus neatlygintinai arba už mažesnę nei rinkos kainą, gali būti neapmokestinama GPM, VSD ir PSD.

Tačiau vien išlaukti trejus metus nepakanka. Lengvatos taikymui svarbus ir tikrasis šalių susitarimo turinys – turi būti aiškiai nustatyta:

• darbuotojui suteikiama teisė,
• akcijų skaičius arba jų apskaičiavimo tvarka,
• akcijų įsigijimo kaina,
• pasinaudojimo opcionu sąlygos ir darbuotojo galimybė šios teisės atsisakyti,
• opcionas taip pat turi suteikti teisę įsigyti būtent darbdavio arba su juo susijusio asmens akcijų.

Jeigu sutartyje lieka per daug neapibrėžtumo arba faktiniai šalių veiksmai neatitinka joje nustatytų sąlygų, vien dokumento pavadinimas mokestinės lengvatos neužtikrins.

Nuo 2026 m. pajamoms, gautoms pardavus pagal opcioną ar akcijų suteikimo taisykles įgytas akcijas, gali būti taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Kitaip tariant, šis tarifas taikomas darbuotojo pajamoms, gautoms vėliau pardavus pagal opciono sutartį įgytas akcijas. Tai reikšminga naujovė, nes, tenkinant įstatyme nustatytas sąlygas, šios pajamos 15 procentų tarifu apmokestinamos neatsižvelgiant į jų dydį ir neįtraukiamos į metinę pajamų dalį, kuriai taikomi progresiniai GPM tarifai. Viena svarbiausių sąlygų yra ta, kad darbuotojas akcijas parduotų arba kitaip perleistų ne anksčiau kaip po trejų metų nuo teisės jas įsigyti atsiradimo dienos.

Pažymėtina, kad šis trejų metų terminas skaičiuojamas ne nuo dienos, kai darbuotojas faktiškai įsigijo akcijas, o nuo dienos, kai jam buvo suteikta teisė ateityje jas įsigyti. Pagal šiuo metu skelbiamą VMI poziciją klasikinio opciono atveju teisės suteikimo diena paprastai laikoma opciono sutarties sudarymo diena. Pavyzdžiui, jeigu opciono sutartis sudaryta 2026 m. sausio 10 d., o darbuotojas akcijas faktiškai įsigijo 2029 m. sausio 10 d., trejų metų terminas akcijų pardavimo pajamoms taikomam 15 procentų tarifui paprastai būtų skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 10 d.

Opciono įgyvendinimas didinant įstatinį kapitalą

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai su darbuotoju sudaryta opciono sutartis įgyvendinama ne perleidžiant jau esamas akcijas, bet bendrovei padidinant įstatinį kapitalą ir išleidžiant naują akcijų emisiją. Tokiu atveju darbuotojas pasirašo naujai išleidžiamas akcijas ir sumoka jų emisijos kainą.

Nors darbdavio ir darbuotojo susitarimas būtų pavadintas opcionu, mokestiniu požiūriu lemiamą reikšmę turėtų ne susitarimo pavadinimas, o faktinis akcijų įsigijimo būdas. Jeigu darbuotojas akcijas įgyja, pasirašydamas naujai išleidžiamas akcijas ir sumokėdamas jų emisijos kainą, toks sandoris mokestine prasme galėtų būti vertinamas kaip kitas akcijų įsigijimo būdas, o ne kaip klasikinio opciono įgyvendinimas. Todėl šalys turėtų papildomai įvertinti, ar pasirinktos struktūros atveju trejų metų termino laikymasis apskritai yra aktualus, ar darbuotojui įsigyjant akcijas kiltų mokestinės prievolės ir kaip būtų apmokestinamos pajamos, gautos vėliau šias akcijas pardavus.

Opciono įgyvendinimo didinant bendrovės įstatinį kapitalą struktūra tam tikrais atvejais galėtų sudaryti galimybę darbuotojui greičiau tapti bendrovės akcininku. Vis dėlto bendrovė turėtų įvertinti, kad išleidus naujas akcijas sumažės esamų akcininkų turimos procentinės dalys, o įstatinio kapitalo didinimas turės būti tinkamai įformintas bendrovės organų sprendimais, akcijų pasirašymo sutartimi ir kitais būtinais veiksmais.

Opciono suteikimas iki teisinės formos pertvarkymo

Mažesniems verslo subjektams, kurie šiuo metu veikia kita teisine forma, pavyzdžiui, kaip mažosios bendrijos, tačiau ateityje planuoja persitvarkyti į uždarąsias akcines bendroves, kyla klausimas, kada tinkamiausia sudaryti opcionų sutartis. Nors opcionus darbuotojams gali būti siekiama suteikti dar iki pertvarkymo, tokios struktūros mokestinės pasekmės turėtų būti įvertintos itin atidžiai.

Vertinant tokį susitarimą, svarbu atsižvelgti į opciono sudarymo metu egzistuojančią juridinio asmens teisinę formą, darbuotojui suteikiamos teisės turinį ir numatomą akcijų įsigijimo mechanizmą. Vien susitarimo pavadinimas savaime nelemia jo mokestinio vertinimo. Atitinkamai, darbuotojui suteikiant teisę ateityje įsigyti po juridinio asmens pertvarkymo atsirasiančias akcijas, kyla rizika, kad laikotarpis iki pertvarkymo nebus įskaičiuotas į mokesčių lengvatai taikomą trejų metų terminą.

Taigi praktikoje mokestiniu požiūriu saugesniu turėtų būti laikomas sprendimas pirmiausia užbaigti juridinio asmens pertvarkymą ir tik tada sudaryti opcionų sutartis. Atsižvelgiant į tai, opcionų suteikimo momentą ir jų sąlygas geriausia būtų derinti su planuojamu pertvarkymu.

Mokestines pasekmes lemia ne sutarties pavadinimas

Aptarti atvejai rodo, kad opciono mokestines pasekmes lemia ne sutarties pavadinimas, o tikrasis susitarimo turinys, pasirinktas akcijų įsigijimo būdas ir faktinis jo įgyvendinimas. Kadangi kiekviena situacija yra individuali, vien formalaus susitarimo įforminimo nepakanka, todėl būtina įvertinti visą opciono struktūrą ir numatomą jos įgyvendinimą praktikoje.

Taigi opcionų programą verta struktūruoti dar prieš ją įgyvendinant – aiškiai apsibrėžti, kokiu būdu darbuotojai įgis akcijas, ir įvertinti pasirinkimo teisines bei mokestines pasekmes.

Tekstą parengė Regina Kavaliauskaitė, Simona Galiauskė, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės