Darbuotojo akcijų opcionas ir skyrybos

Lietuvoje tūkstančiai gyventojų dalyvauja darbdavio opcionų programose (angl. ESOP). Šias darbuotojų motyvavimo priemones taiko ir ilgai veikiančios, biržoje listinguojamos įmonės (Artea bankas, Baltic Classifieds Group, Novaturas), ir startuoliai (Hostinger, Vinted, Revolut, Kilo Health), ir užsienio korporacijos, kurios Lietuvoje turi savo padalinius. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje girdėjome apie Vinted, Revolut, Hostinger darbuotojus, kurie turėjo galimybę realizuoti opcionus ir parduoti savo akcijas. Opcionų programų plėtrą labiausiai paskatino mokestinė lengvata, kurios efektą (neapmokestinama GPM įsigijimo metu) jau trejus metus gali jausti opcionų turėtojai-darbuotojai.

Išplitus opcionams, netrukus kilo ir praktinių iššūkių santuokos nutraukimo bylose, pavyzdžiui (i) ar teisė pagal opciono sutartį turi būti dalijama kitam sutuoktiniui? (ii) Ar vienas sutuoktinis gali priversti kitą sutuoktinį įgyvendinti opciono teisę ir įgyti akcijų? (iii) Kaip nustatyti opciono vertę?

Šiame straipsnyje aptarsiu skyrybų metu pasitaikančius probleminius klausimus. Tiesa, šiuo metu nėra teismų sprendimu, kurie galėtų šią poziciją patvirtinti, todėl vertinimas yra asmeninis. Galbūt spragas užpildys Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ar Seimas priimdamas Civilinio kodekso pakeitimus.

Bendrosios turto padalijimo taisyklės neatitinka ekonominės opciono vertės

Civiliniame kodekse yra kelios nuostatos, atsakančios kaip yra dalijamos turtinės teisės (įskaitant ir opcioną). Viena vertus turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.). Galima argumentuoti, kad darbuotojo opcionas yra to žmogaus naudų paketo dalis. Pagal jį, darbuotojas įgyja teisę (bet ne pareigą) ateityje už nulinę ar nominalią vertę įsigyti darbdavio akcijų. Svarbu akcentuoti, kad pačiu opcionu (pasirinkimo sandoriu) asmuo įgyja ne akcijas, bet teisę įsigyti akcijų ateityje.

Paprastai ši teisė būna susieta su asmeniniais darbuotojo tikslais (pavyzdžiui, pasiekti nustatytus KPI) ir/ar išorės veiksniais (pavyzdžiui, turi atsirasti išorinis investuotojas, kuris nusprendžia pirkti dalį darbdavio akcijų). Išpildžius šias sąlygas bei suėjus įsigijimo laikotarpiui (angl. vesting), darbuotojas įgyvendina opcioną ir įgyja akcijų. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat vertina, kad pasirinkimo sandoris yra darbuotojų motyvavimo priemonė (GPM įstatymo komentaras).

Tai reiškia, kad darbuotojas opciono akcijas uždirba tomis pačiomis dienomis, kuriomis uždirba ir atlyginimą. Skiriasi tik tai, kad atlyginimą gauna iš karto, o opcioną gali realizuoti vėliau, po trejų ar ketverių metų. Ši argumentacija veda prie to, kad akcijos, gautos pagal opciono sutartį, yra darbinės veiklos pajamos ir tampa bendrąja nuosavybe, todėl turi būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje.

Probleminės situacijos

Santuokos nutraukimo bylose teismai dar nė karto nepasisakė dėl nerealizuoto opciono padalijimo. Pavyzdžiui, vienoje byloje sutuoktinei pavyko įrodyti ir padalinti Danijoje ir JK registruotų Ferrari 812 ir Nissan GTR automobilių vertę (500 000 EUR), sutuoktinio užsienyje finansų maklerio sąskaitoje turimų įmonės akcijų vertę (virš 3 mln. Eur), tačiau ieškovė tik bendrais bruožais žinojo apie sudarytus opcionus, į bylą nesugebėjo pateikti tinkamų įrodymų ir patys opcionai (ar kompensacija už juos) liko nepadalinti.

Todėl sudėtingiausi klausimai kyla būtent laiko, vertės ir teisių įgyvendinimo aspektu.

Kalbant apie laiko aspektą, probleminiai klausimai yra tokie: kam priklauso įgytos akcijos, kai opciono sutartį sutuoktinis sudarė iki santuokos sudarymo, bet įsigijimo laikotarpis (angl. vesting) suėjo jau būnant santuokoje? Arba kam priklauso akcijos, kai opciono sutartį sudarė santuokos metu, o įsigijimo laikotarpis suėjo jau išsituokus? Žinant, kad sprendimą dėl opciono įgyvendinimo priima tik jo savininkas (t.y. pats vienas sutuoktinis), tik teismo sprendimu dalį teisių būtų galima perkelti antrajam sutuoktiniui, pavyzdžiui proporcingai santuokos laikotarpiu uždirbtam akcijų skaičiui.

Iššūkis dėl opciono vertės nustatymo

Kitas klausimas yra ar teismas realiai turi galimybę santuokos nutraukimo byloje nustatyti opciono (arba opciono pagrindu įgytų akcijų) vertę? Įsivaizduokime, tipinėje santuokos nutraukimo byloje teismo paskirtam ekspertui tektų nustatyti milijardinės, per daugybę šalių veikiančios įmonės akcijų vertę. Reiškia, iš pačios įmonės reikėtų gauti daug konfidencialios informacijos, išanalizuoti įmonės ir rinkos potencialą. Tai yra didelės apimties ir ekspertiškumo reikalaujantis darbas. Jeigu darbuotojui pagal opcioną priklausytų tik nedidelis kiekis akcijų, pats vertinimo procesas tampa brangesnis negu jo rezultatas.

Ginčo šalys gali ieškoti kitokių įrodymų. Pavyzdžiui, mokesčių tikslais VMI darbuotojų naudą skaičiuoja opciono realizavimo (akcijų įsigijimo nuosavybėn) momentu ir įvertina kokia yra akcijų rinkos kaina. Šiam pagrindimui dažnai pačios įmonės užsako akcijų vertinimą ir jo ataskaitą pateikia mokesčių administratoriui. Tai yra sudėtingas darbas, bet jis yra įmanomas, nes įmonė pasirenka konkrečia datą, kada darbuotojai įgys akcijas bei valdo visus duomenis (pinigų srautų ataskaitas, išlaidas ir būsimas pajamas, yra atlikusi rinkos ir konkurentų analizę, turi pagrįstas verslo prognozes). Tačiau skyrybų byloje opciono pagrindu gautas akcijas turime įvertinti kitokiai datai, t.y. dviejų žmonių jungtinės nuosavybės pabaigos dienai.

Galiausiai, norint parduoti biržoje nelistinguojamų įmonių akcijas reikia sulaukti ir paties likvidumo įvykio – t.y. situacijos, kai atsiranda pirkėjas ir darbuotojams sudaryta galimybė parduoti savo akcijas. Pirmoji bėda, kad tas momentas paprastai nesutaps su santuokos nutraukimo momentu (CK 3.119 str.), todėl vertinimo ataskaitą reikės tikslinti. Taip pat, gali nutikti, kad likvidumo įvykis apskritai niekada neateis, o įmonė galiausiai bankrutuos. Tokiu būdu ir darbuotojo opcionas (ar jo pagrindu gautos akcijos) bus nieko nevertos.

Problema dėl teisių įgyvendinimo ir siūlomi sprendimai

Trečioji problema yra dėl teisių įgyvendinimo. Jeigu opciono sutartimi yra vienas sutuoktinis,  tai ir teises pagal opcioną įgyvendina ji(s). Kyla klausimas ar sutuoktinis gali priversti opciono turėtoją įgyvendinti teisę įgyti akcijų, ar gali prašyti piniginės kompensacijos už nepadalintą opcioną? Pagal dabartinį teisinį reguliavimą – negali.

Vertinu, kad kol Aukščiausiasis Teismas nėra plačiau pasisakęs minėtais probleminiais klausimais, šiuo metu skyrybų byloje opcionas galėtų būti dalijamas šitaip: (i) nerealizuotas opcionas – nėra dalijamas, bet teismas turėtų priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo (CPK 261 str.), kuriame išspręstų visus kitus santuokos nutraukimo klausimus, o kažkada ateityje nuspręstų ir dėl likusių akcijų, t.y. po to, kai sutuoktinis (ė) realizuos opcioną.

Ateityje, išvysčius teismų praktiką ar priėmus atitinkamus CK pakeitimus, būtų galima padalinti patį opcioną (kaip turtinę teisę), arba ieškoti kitokių, originalių sprendimų. Pavyzdžiui, daliniame sprendime dėl santuokos nutraukimo teismas galėtų paskirti opciono patikėtinį ir įpareigoti realizuoti opcioną artimiausiu metu, o gautas pajamas padalinti vėliau.

Panašų klausimą įstatymų leidėjas kartą jau išsprendė nustatydamas specialią pensijų fondų padalijimo taisyklę (CK 3.88 str. 4 d.). Panašiai kaip ir opcionai, sukaupti pensijų fondo vienetai irgi yra atidėto realizavimo, asmeninis ir neperleidžiamas turtas. Problemai spręsti atsirado konkreti teisės norma. To reikėjo, nes bendrosios turto padalijimo taisyklės netiko šiai turto klasei.

Šiuo metu akcijų opcionams tokios taisyklės nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija per kelerius lengvatos galiojimo metus jau spėjo parengti įstatymo komentarą su pavyzdžiais, kaip vertinti akcijų suteikimo grafikus, darbdavio reorganizavimą ir kitus praktinius niuansus. Tačiau šeimos teisės srityje apie tą patį turtą nėra nė vieno sakinio.

Pabaigai, sutuoktiniui (-ei), kuris opcionų neturi, patarimas toks: opcionai nėra registruojami, todėl jų nesimato nei Registrų centro, nei vertybinių popierių sąskaitos išraše. Tik teismo tvarka būtų galima išreikalauti opciono sutartį ir ESOP planą iš darbdavio. Tuomet būtų galima prašyti šį turtą įvertinti ir padalinti skyrybų byloje.

Tekstą parengė advokatas Laurynas Totoraitis