A. Juškevičiūtė-Vilienė. Žiedinės ekonomikos pagrindai Konstitucijoje?

Klimato kaita, bioįvairovės mažėjimas ir didėjanti aplinkos tarša skatina ne tik niūrias ateities prognozes, bet ir  kelia grėsmę žmonijos egzistencijai. Linijinės ekonomikos vyravimas, grindžiamas „imk – pagamink – suvartok – išmesk“ veiksmų seka, kelia vis didesnę grėsmę aplinkos būklei. Anksčiau taikytas linijinis ekonomikos augimo modelis nebegali patenkinti šiuolaikinių globalaus pasaulio poreikių, todėl kaip priešprieša linijinei ekonomikai skatinama vis plačiau taikyti žiedinės ekonomikos modelį. Šio ekonomikos modelio esmė yra cikliškumas, t.y. egzistuojančias medžiagas ar gaminius panaudoti ekonominėje veikloje pakartinai, juos perdirbant, taisant ar atnaujinant ir tokiu būdu siekiant, kad minėtos medžiagos ir gaminiai kuo ilgiau būtų panaudojami ūkinėje veikloje[1]. Žiedinė ekonomika, saugodama aplinką, nesiekia visiškai apriboti ekonominės veiklos, tačiau siekia per tausų išteklių naudojimą, atliekų mažinimą bei šiuolaikinių technologijų pritaikymą tvariame versle patenkinti visuomenės poreikius. Taigi šios ekonomikos tikslas – užtikrinti aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos tikslų įgyvendinimo darną. Žiedinė ekonomika dažnai tapatinama su žaliąja ekonomika, tačiau pastarajai svarbus ne tik ekonominis, aplinkosauginis, bet ir socialinis kontekstas[2].

Žiedinės ekonomikos politika pradėta aktyviai formuoti Europos Sąjungoje nuo 2015 m. pristačius – ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą[3], kuris tapo žiedinės ekonomikos plėtojimo pagrindu. 2019 m. Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama sukurti darnią ir klestinčią visuomenę, besiremiančią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Esminis žaliojo kurso tikslas – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir nuo išteklių naudojimo atsietą ekonomikos augimą. Remiantis Europos žaliuoju kursu pripažįstama, jog žiedinės ekonomikos plėtra prisideda prie tvarių ir neigiamą poveikį aplinkai mažinančių vartojimo bei gamybos sistemų kūrimo[4]. Todėl siekiant užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, kartu skatinant tvarų ekonomikos augimą ir konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą, 2020-ais metais Europos Komisija pristatė Naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Jame, stiprinant ankstesniame plane suformuotą žiedinės ekonomikos plėtros pagrindą, ir toliau didžiausias dėmesys skiriamas iniciatyvoms, apimančioms visą gaminių gyvavimo ciklą.

ES lygiu formuojama žiedinės ekonomikos politika reikšmingai daro poveikį ir Lietuvos veiksmams nacionaliniu lygiu. Lietuvoje perėjimas prie žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos yra laikomas strateginiu prioritetu, įtvirtintu 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano (1.4. uždavinys: „perorientuoti pramonę į žiedinę ekonomiką ir skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą“[5]) ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės iki 2050 metų nuostatose. Žiedinės ekonomikos plėtros svarba skirtingomis kryptimis yra akcentuojama ir kituose strateginiuose šalies dokumentuose, įskaitant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 m., Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ ir kt. Paminėtina, kad 2022 m. spalio mėn. Aplinkos ministerija parengė Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planą, kuris apjungia jau esamuose strateginiuose dokumentuose suplanuotas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos perėjimą prie klimatui neutralios, taupiai išteklius naudojančios ir atliekų susidarymą mažinančios ekonomikos, ir numato naujas priemones, kurias pasiūlė institucijos ir socialiniai – ekonominiai partneriai[6].

Taigi perėjimo link žiedinės ekonomikos tema sulaukia vis daugiau dėmesio ir palaikymo iš skirtingų visuomenės grupių, valstybės institucijų bei teismų. Žiedinė ekonomika tapo ne tik ekonomine ar aplinkosaugine, bet ir teisine kategorija. Tai įrodo pavyzdžiui faktas, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ciuricho kantono gyventojai referendumo būdu papildė Šveicarijos didžiausio kantono  konstituciją įtraukdami į ją Žeidinės ekonomikos konstitucinius pagrindus. Vadovaujantis šiais Konstitucijos papildymais Ciuricho bendruomenė įsipareigojo kruopščiai naudoti žaliavas ir medžiagas, skatinant jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bei tokiu būdu uždarant medžiagų naudojimo grandinę[7]. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra tiesiogiai įtvirtinti žiedinės ekonomikos pagrindai, tačiau šios teisinės kategorijos atspindžių galima rasti Lietuvos lex fundamentalis  ir jos nuostatas aiškinančioje konstitucinėje doktrinoje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją aplinkos apsauga yra viešasis interesas ir valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, o viešieji ir privatieji interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti. Ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, tausoti gamtą, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją[8].

Iš Konstitucijos kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą, nustatyti tokius jos ribojimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti bendrą tautos gerovę, inter alia saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą. Vykdant šį reikalavimą turi būti paisoma iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų; tai reiškia, kad teisiniu reguliavimu gali būti nustatytos tokios ūkinės veiklos subjektų pareigos, kurios jų veiklos laisvės nevaržytų labiau, negu būtina konstituciškai reikšmingiems žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti[9].

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ją aiškinanti konstitucinė doktrina aiškiai surikiuoja ir užtikrina abiejų konstitucinių vertybių aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos laisvės tikslų įgyvendinimo darną. Ši darna gali būti pasiekta teisiniu reguliavimu teisingai suderinus reikšmingus interesus ir kartu nustačius analizuojamų vertybių ribas. Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, nustatanti šių vertybių pusiausvyros nustatymo parametrus, užtikrina Europos Sąjungos iškeltų aukštų žiedinės ekonomikos standartų įgyvendinimą Lietuvoje.

Konstitucinis Teismas jau turėjo galimybę patikrinti, ar jo sukurtas pusiausvyros tarp aplinkos apsaugos ir asmens ūkinės veiklos laisvės mechanizmas veikia realiai, kai kalba eina apie žiedinę ekonomiką. Nagrinėdamas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, draudžiančių atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, konstitucingumą Teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar šios nuostatos neproporcingai neriboja ekonominės veiklos laisvės. Įstatyme nustatyti statybų ribojimai buvo siejami su tuo, kad tokiu būdu siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką bei mažinti atliekų deginimo patrauklumą[10]. Ginčijamomis įstatymo nuostatomis buvo siekta apsaugoti gyventojų, gyvenančių šalia atliekų deginimo jėgainių, sveikatą nuo pavojingų medžiagų, susidarančių deginant atliekas, poveikio. Tačiau su tokiomis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis nesutiko Seimo narių grupė, kuri ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama ištirti, ar nėra neproporcingai apribojama atliekų deginimo veikla, ir ar tokie atliekų deginimo jėgainių statybų ribojimai, atvirkščiai nesustabdo Lietuvoje žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Anot Seimo narių grupės, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, statyti tokias jėgaines vadovaujantis ginčijamomis įstatymo normomis (laikantis minimalaus net 20 km atstumo nuo gyvenamosios teritorijos) praktiškai būtų neįmanoma visoje šalyje. O nestatant modernių atliekų deginimo jėgainių, būtų sudėtinga visapusiškai užtikrinti visuomenės sveikatą, nes Lietuvoje pagrindinis atliekų tvarkymo būdas išlieka jų šalinimas sąvartynuose, kuris yra pats taršiausias, žalingas kiekvieno gyventojo sveikatai, juo daromas neigiamas poveikis gruntiniams vandenims, dirvožemiui, teršiamas oras. Taigi Seimo narių grupė skundė Konstituciniam Teismui esamą reguliavimą iš vienos pusės dėl to, kad tokiu reguliavimu neproporcingai apribojama ūkinė atliekų deginimo veikla, o iš kitos pusės pareiškėjai nurodė, kad toks ekonominės veiklos laisvės apribojimas neatitinka viešojo intereso, kadangi yra nepaisoma žiedinės ekonomikos reikalavimų ir atliekos toliau bus šalinamos į sąvartynus.

Konstitucinis Teismas šioje byloje konstatavo, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių gamtinės aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos imperatyvų bei įtvirtintos pareigos ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymų leidėjui kyla reikalavimas atliekų tvarkymą reglamentuoti taip, kad būtų užtikrintas atliekų panaudojimas ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais, esant galimybei, ne jas šalinant į sąvartynus, o pirmiausia perdirbant ar panaudojant kitu būdu, inter alia energijai gauti. Teismas konstatavo, kad ginčijamos įstatymo normos, neproporcingai apribodamos jėgainių statybą neprisideda prie atliekų tolesnio rūšiavimo ir perdirbimo, o skatina atliekų šalinimą į sąvartynus ir taip neužtikrina žiedinės ekonomikos principų laikymosi. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčijamas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir neproporcingai apriboja atliekų deginimo jėgainių ūkinę veiklos laisvę. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas suteikė galimybę jėgainėms vykdyti ūkinę veiklą atsižvelgiant į ES formuojamus žiedinės ekonomikos principus ir užtikrinti viešą interesą, kad atliekos būtų perdirbamos ir iš jų gaunama energija.

2022 m. švenčiančios 30 m. sukaktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų ir jas aiškinančios konstitucinės doktrinos analizė rodo, kad Lietuvos konstitucinė teisė yra pasiruošusi padėti įgyvendinti žiedinės ekonomikos išsikeltus uždavinius. Konstitucinė doktrina aiškiai nurodo, kad yra galima abiejų konstitucinių vertybių – ūkinės veiklos laisvės ir aplinkos apsaugos – pusiausvyra (visiškai nenustelbiant viena kitos). Šią išvadą įrodo ir šiame straipsnyje pateikiamas praktinis konstitucinės jurisprudencijos pavyzdys, kuris įrodė, kad ekonominės veiklos apribojimo panaikinimas nepakenkė aplinkai, o atvirkščiai, užtikrino, kad žiedinės ekonomikos principai būtų įgyvendinami Lietuvoje.

Dr. Agnė Juškevičiūte-Vilienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės ketedros asistentė, advokatė

Šis mokslo populiarinimo straipsnis yra Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgyvendinamo tyrimo „Ekonominės laisvės ribojimai atsižvelgiant į žaliosios ekonomikos principus” dalis.Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

[1] European Parliamentary Research Service: Circular economy. Introduction. https://www.europarl.europa.eu/thinktank/infographics/circulareconomy/public/index.html  (2022-12-03).

[2] World Bank. Inclusive Green Growth The Pathway to Sustainable Development.Washington, World Bank (2012), p. 55.

[3] 2015-12-02, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions Nr. COM(2015) 614, Closing the loop – An EU action plan for the Circular Economy, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52015DC0614&from=EN (2022-11-29).

[4] 2019-12-11 Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions, Nr. COM(2019) 640, The European Green Deal,  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1588580774040&uri=CELEX:52019DC0640 (2022-11-29).

[5] 2020-09-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, TAR, 2020-09-16, Nr. 19293.

[6] Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. Veiksmų planas. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-susipazinti-su-lietuvos-perejimo-prie-ziedines-ekonomikos-veiksmu-planu&cd=3&hl=lt&ct=clnk&gl=lt (2022-12-12)

[7] Zurich to enshrine the circular economy in the constitution. https://www.swissinfo.ch/eng/politics/zurich-to-enshrine-the-circular-economy-in-constitution/47928262  (2022-12-13).

[8] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas.

[9] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas.

[10] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas.