M. Povilanskas. Aktyvus ir nešališkas teismas. Kaip įgyvendinti?
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Gerbiama Danutė Jočienė 2022 m. gegužės 11 d. interviu portalui 15min.lt metu, be kitų aktualių ir taiklių pastebėjimų, kalbėjo apie Konstitucijos stabilumo ir dinaminio Konstitucijos aiškinimo santykį ir iškėlė klausimą, kur yra paties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktyvizmo ribos? Kol Konstitucinis teismas ieško Konstitucijos aiškinimo krypties ir balanso tarp Konstitucijos stabilumo ir dinaminio jos aiškinimo, bendros kompetencijos teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, privalo įgyvendinti Konstitucinio teismo jurisprudencijoje apibrėžtą, o vėliau ir procesiniame reguliavime įtvirtintą, aktyvaus teismo vaidmenį nepažeidžiant teismo nešališkumo principo.
Ir nors aktyvizmas ir aktyvumas nėra tapačios sąvokos, o bendros kompetencijos teismai negali būti lyginami su Konstituciniu teismu, Gerbiamos Pirmininkės išsakytos įžvalgos apie teisės aiškinimo ir taikymo principų balansą, verčia (arba turėtų versti) suklusti teisininkus (ir ne tik teisėjus), dirbančius baudžiamosios justicijos srityje, ir užduoti sau klausimą: ką mes turime padaryti, kad teismo aktyvumas nesudarytų net prielaidų teismo nešališkumo principo pažeidimui?
Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Vėliau įstatymų leidėjas įgyvendino aptariamus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, priimdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 256 straipsnio pakeitimus (2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1848 redakcija). Paprastai tariant, teismas privalo būti aktyvus, tačiau jokiu būdu ne nešališkumo sąskaita.
Aptariamo klausimo kontekste svarbu paminėti, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kalbant apie aktyvaus teismo vaidmens santykį su teismo nešališkumo principo įgyvendinimu, reikšmingas būtent objektyvusis nešališkumo aspektas.
Stebint baudžiamojo proceso tendencijas, matyti, kad praktikoje dažnėja atvejų, kuomet bendros kompetencijos teismams tenka ieškoti balanso tarp aktyvumo ir teismo nešališkumo objektyviuoju aspektu. Dviejų lygiaverčių teisės taikymo ir aiškinimo principų įgyvendinimas praktikoje ypatingai sudėtingas tais atvejais, kuomet konkrečios bylos aplinkybės sudaro procesinę būtinybę keisti kaltinimą dėl veikos kvalifikavimo ir/ar esminių kaltinimo aplinkybių pakeitimo, o į tai nereaguoja nei prokuroras, nei nukentėjusysis ir/ar jo atstovas. Tokiais atvejais, teismas, įgyvendindamas konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškintą ir procesiniame įstatyme įtvirtintą aktyvų vaidmenį, privalo pats formuoti esmines kaltinimo aplinkybes, pateikti galimą kaltinamojo veiksmų kvalifikavimą. Dažnais atvejais, pagal teismo iniciatyva pakeistą kaltinimą, tas pats teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį.
Perfrazuojant dažnam žinomą posakį, tokiais atvejais teismas atsiduria situacijoje, kai pats šoka, pats dainuoja ir dar pats bilietus pardavinėja. Į aptariamą ir pabrėžiu – pastaruoju metu gan dažną situaciją pažvelgus nešališko ir objektyvaus stebėtojo akimis, gali kilti abejonių, ar teismas pats surašydamas kaltinimą, pateikdamas veiksmų kvalifikaciją, o vėliau toje apimtyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tikrai buvo nešališkas.
Tam, kad tokių situacijų nebūtų arba jos būtų retos išimtys, pirmiausiai baudžiamojoje justicijoje dirbantys teisininkai, turiu galvoje, tyrėjus, prokurorus, advokatus, atstovaujančius nukentėjusiųjų interesus, turi suprasti, kad aptarti Konstitucinio Teismo išaiškinimai skirti ne tik baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams, bet ir teismų konstituciniams partneriams. Teisingumo vykdymo procesas, įskaitant bet neapsiribojant, teismo nešališkumo principo įgyvendinimu, sklandus, greitas ir išsamus bus tada, kai aktyvus bus ne tik teismas, bet ir jo konstituciniai partneriai.
Mindaugas Povilanskas yra teisėjas, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas
