V.A. Vaičaitis. Dėl buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjus procedūros
Pastaruoju metu visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje kilo įvairių klausimų dėl buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju procedūros, todėl būtina atidžiau pažvelgti į Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytas šio teismo teisėjo paskyrimo tvarką ir sąlygas bei pateikti trumpą viso to teisinį vertinimą.
Visų pirma, reikia pasakyti, jog Konstitucijos 112 straipsnyje numatyta, jog Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas – Respublikos Prezidento teikimu, o jų (kaip ir visų kitų bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) skyrimo procedūrą detalizuoja Teismų įstatymas. Taigi, Teismų įstatymo VII skyriaus Pirmasis skirsnis „Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus ir jų atranka“ numato apylinkės teismo teisėjų skyrimo tvarką ir procedūrą. Teismų įstatymo 551 straipsnyje teigiama, jog pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija, o 532 straipsnyje teigama, jog pretendentas į apylinkės teismo teisėjus reikiamus dokumentus pateikia Nacionalinei teismų administracijai (NTA). Taip pat šiame straipsnyje numatyta, jog NTA […] siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą, o jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant šį leidimą, NTA motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus (t.y., sustabdo šio pretendento atrankos procedūrą).
Remiantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, visų pirma, galima čia kelti du klausimus: 1) ar Nacionalinės teismų administracijos pareiga kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, numatyta pretendentui į apylinkės teismo teisėjus, gali būti taikoma kandidatui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus? 2) ar šiuo atveju Įstatyme numatyti NTA įgaliojimai pačiai (apeinant Prezidentą) spręsti dėl pretendento tinkamumo užimti apylinkės teismo teisėjus tinkamumą – neįsiterpia į Konstitucijos 112 straipsnio nuostatos regualiavimo sritį, kurioje numatyta, jog apylinkės teismo teisėjus skiria Respublikos Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą?
1. Taigi, atsakant į pirmą klausimą, kiek tai susiję su Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimu, tai Teismų įstatymas nenumato jokių Nacionalinės teismų administracijos pareigų tokio kandidato atžvilgiu. Įstatymo 68 straipsnyje tiesiog numatyta, jog Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas tiek į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytas žemesnės instancijos teisėjas, tiek ir teisės krypties socialinių mokslų daktaras, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Tuo tarpu, Įstatymo 60 straipsnyje buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams (bei buvusiems kurio nors Europos teismo teisėjams) numatyta specialioji norma, teigianti, jog buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas – Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti paskirtas be jokios aukščiau nurodytos atrankos procedūros. Ši Įstatymo specialioji norma reiškia, kad asmens, buvusio Konstitucinio Teismo teisėju ir siekiančio būti Aukščiausiojo Teismo teisėju, kandidatūra nėra svarstoma Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje ir juo labiau, jo atžvilgiu nėra taikomi Teismų įstatymo 532 straipsnyje numatyti NTA įgaliojimai prašyti Valstybės saugumo departamento išvados dėl kandidato į apylinkės teismo teisėjus atitikimo reikalavimams, būtiniems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
2. Atsakant į antrą klausimą dėl Teismų įstatyme numatytų NTA įgaliojimų priimti sprendimą neteikti Prezidentui pretendento į apylinkės teismo teisėjus kandidatūros, jei jo atžvilgiu Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų darbui su įslaptinta informacija, tai, visų pirma, reikia pasakyti, kad pagal Nacionalinė teismų administracijos įstatymą, NTA yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą, tvarkant pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, techniškai aptarnaujant teismų savivaldos institucijas, įskaitant Teisėjų tarybą ir Atrankos komisiją ir kt. Tačiau Konstitucija nesuteikia Nacionalinei teismų administracijai (kaip ir jokiai kitai valstybės institucijai) teisės įsiterpti į Respublikos Prezidento (ir Teisėjų tarybos) kompetenciją, formuojant teisėjų korpusą. Kitaip tariant, Prezidentas, prieš skirdamas apylinkės, apygardos ar specializuoto teismo teisėją (ar priimdamas teikimą dėl aukštesnių teismų teisėjų skyrimo), turi teisę pats kreiptis į bet kurią valstybės instituciją su prašymu pateikti visą jų turimą teisėjo paskyrimui reikalingą informaciją.
Po šios trumpos Teismų įstatymo apžvalgos galima padaryti keletą apibendrinimų:
1. Teismų įstatymas – pretendento į teisėjus statusą suteikia tik tiems asmenims, kurie siekia tapti apylinkės teismo teisėjais ir įtrauktiems į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Kitaip tariant, asmuo, kandidatuojantis į Aukščiausiojo Teismo teisėjus nėra pretendentas į teisėjus Teismų įstatymo prasme.
2. Asmeniui, buvusiam Konstitucinio Teismo (bei kurio nors Europos teismo) teisėju, siekiančiam užimti Aukščiausiojo Teismo (ar kito teismo) teisėjo pareigas Įstatymas suteikia išimtį, nes jam nereikia dalyvauti Įstatyme numatytoje teisėjų atrankos procedūroje.
3. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, Teismų įstatymas nereikalauja, kad NTA dėl buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, siekiančio užimti Aukščiausiojo Teismo ar kito teismo teisėju, kreiptųsi į kokias nors institucijas dėl jų tinkamumo užimti teisėjo pareigas. Kitaip tariant, tokio asmens kandidatūrą Prezidentas (gavęs Teisėjų tarybos patarimą) tiesiogiai teikia Seimui. Tiesa, šiuo atveju, Įstatymas niekaip neriboja nei Prezidento, nei Seimo komiteto teisės kreiptis į bet kurią valstybės valdymo instituciją, prašant suteikti jam informaciją, reikalingą, skiriant šį asmenį į teisėjus.
4. Teismų įstatyme numatyta Nacionalinės teismų administracijos teisė neteikti Prezidentui pretendento į apylinkės teismo teisėjus kandidatūros (jei VSD pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) galimai prieštarauja Konstitucijai (visų pirma, 112 straipsniui), nes įsiterpia į Prezidento (kartu su Teisėjų tarybos) diskreciją, skiriant apylinkės teismo teisėjus.
5. Atėjo laikas iš esmės peržiūrėti Teismų įstatymo nuostatas, nes jame galima rasti nemažai nenuoseklumų tiek dėl pretendento į teisėjus statuso apimties, tiek dėl teisėjų atrankos procedūrų bei įvairių išimčių iš šios procedūros.
Dr. Vaidotas A. Vaičaitis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas
