KT: nurašant skolinius įsipareigojimus turi būti laikomasi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu galiojusių taisyklių

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį (2021 m. birželio 29 d. redakcija) (FABĮ) tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus.

Tuo pačiu nutarimu prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui pripažinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – FABĮ pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją minėta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata buvo pradėta taikyti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams.

Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje kilo klausimas, ar sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo klausimą taikytina FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomų reikalavimų, be kita ko, priskirti reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus.

Pareiškėjo nuomone, ginčytu FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nenustačius, už kokių konkrečių įstatymų pažeidimus fiziniam asmeniui paskirtos valstybei mokėtinos baudos nėra nurašomos baigus fizinio asmens bankroto procesą, toks teisinis reguliavimas yra neapibrėžtas, neaiškus.

Vertindamas aptariamos FABĮ nuostatos konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda, kai už įstatymų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų fiziniam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda.

Taigi, įstatymų leidėjas nustatydamas minėtus baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomus reikalavimus juos susiejo su aiškiais kriterijais – jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda.

Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje nėra konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad toks teisinis reguliavimas yra neaiškus ar nepakankamai apibrėžtas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvada, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas taip pat vertino, ar FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata „išskyrus <…> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <…> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo nuomone, ginčytas teisinis reguliavimas akivaizdžiai pablogina fizinio asmens, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla, padėtį, nes padidina baigus fizinio asmens bankroto procesą jam tenkančių skolinių įsipareigojimų naštą ir taip pažeidžia jo teisėtą interesą, kad bus nurašyti tie reikalavimai, kurie anksčiau nebuvo priskirti prie nenurašytinų. Taip pat, pasak pareiškėjo, ginčytu teisiniu reguliavimu yra iškreipiamas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prielaidų vertinimas.

Spręsdamas dėl FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, o reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad FABĮ pakeitimo įstatymu prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomų reikalavimų priskyrus, be kita ko, reikalavimus, kylančius iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, pagal ginčytą FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, tokie reikalavimai turėjo būti taikomi ir tiems fizinių asmenų bankrotams, kurie buvo pradėti ir nebaigti dar iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iki FABĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo tokie reikalavimai buvo priskiriami prie reikalavimų, kurie baigus fizinio asmens bankroto procesą buvo nurašomi, t. y. jam pasibaigus nebeturėjo būti vykdomi.

Vadinasi, pagal ginčytą FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, minėti reikalavimai tapo nenurašomi ir tuose fizinių asmenų bankroto procesuose, kuriuos pradedant šie reikalavimai buvo vertinami kaip baigus fizinio asmens bankroto procesą nurašomi, t. y. tokie, kurie baigus fizinio asmens bankroto procesą nebeturėjo būti vykdomi.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai yra vertinami jau jį pradedant, be kita ko, fiziniam asmeniui inicijuojant jo bankroto procesą. Pagal pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojusį teisinį reguliavimą nustatyta fizinio asmens turimų skolinių įsipareigojimų apimtis ne tik lemia, ar bankroto byla fiziniam asmeniui gali būti iškelta, bet ir leidžia fizinio asmens bankroto procesą inicijuojančiam asmeniui pagrįstai tikėtis, kad atitinkami skoliniai įsipareigojimai, vadovaujantis fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, priskirti prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nurašomų reikalavimų, tokie išliks viso fizinio asmens bankroto proceso metu.

FABĮ pakeitimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomų reikalavimų priskyrus reikalavimus, kylančius iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, ir tokiu būdu sudarius prielaidas pasikeisti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų pobūdžiui (iš baigus fizinio asmens bankroto procesą nurašomų reikalavimų į nenurašomus reikalavimus), taip pat FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustačius, kad toks teisinis reguliavimas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, bankrutuojančio fizinio asmens skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančios taisyklės, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, reikšmingai pakito.

Tokiu teisiniu reguliavimu, reikalaujant laikytis taisyklių, kurių nebuvo bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. tokių taisyklių, kurių fizinis asmuo negalėjo žinoti inicijuodamas bankroto procesą, sudarytos prielaidos paneigti fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu susiformavusį jo lūkestį, kad, remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, baigus fizinio asmens bankroto procesą bus nenurašomi tik tie skoliniai įsipareigojimai, kurie tokie buvo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo imperatyvų.

Konstitucinio Teismo informacija