G. Bartkus. Putino „bendradarbiai“ arba teisinės valstybės ribos
Šiandieną perskaičius 15min.lt Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko interviu[1] apėmė gėda ir nusivylimas. Susidaro įspūdis, kad tokios svarbios teisinės institucijos vadovas, praėjus 30 atkurtos nepriklausomybės metų, nesupranta, kuo Lietuva (teisinė valstybė) skiriasi nuo rusijos (neteisinės valstybės). Perskaičius interviu, galima suprasti, kad teisinės valstybės principai, įtvirtinti mūsų Lietuvos Konstitucijoje, gali būti, esant tam tikroms sąlygoms, paminami, ignoruojami, o teisinės pagalbos teikimas gali būti amoralus.
FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, galima suprasti, teigia, kad advokatai pradeda atstovauti rusijos sankcionuotų asmenų interesams, ir siūlo institucijoms neišsigąsti, nebijoti „kažkokių teisininkų arba advokatų“, taip pat ir grasinimų teismais. Interviu tarsi teigiama, kad institucijos atstovauja demokratijai, Lietuvai ir net Europos Sąjungai, o advokatai sėdi prie televizoriaus ir palaiko ukrainiečius, bet honorarus gauna iš rusų oligarchų.
Jei tai tikrai iliustruoja Mindaugo Petrausko Lietuvos teisinės valstybės supratimą, tai vertėtų Mindaugo Petrausko atžvilgiu ne tik pradėti etikos tyrimą, bet ir pasiūlyti jam atsistatydinti iš užimamų pareigų. Pareigūnas, demonstruojantis esminių teisinės valstybės principų nesuvokimą, negali vadovauti tokiai svarbiai institucijai; institucijai, turinčiai įgalinimus riboti kitų asmenų teises. Straipsnyje užsimenama, kad taip pat vykdomas bendradarbiavimas Europos Sąjungos institucijose. Jei toks teisinės valstybės principų suvokimas demonstruojamas ir Europoje, tai tuo pačiu griaunama ir Lietuvos kaip demokratinės, teisinės valstybės reputacija.
Teisinės valstybės principo vienas iš sudėtinių elementų yra teisės į teisingą teismą ir visapusiškos, pilnavertės teisinės gynybos užtikrinimas. Tai beveik absoliutūs principai, neturintys jokių išimčių. Net Niurnbergo proceso kaltinamieji turėjo gynėjus, advokatus, nekalbant jau apie šiandieninius procesus Tarptautiniame Baudžiamajame (Hagos) teisme. Net ir putinas, teisiamas Hagos teisme, turės jo pasirinktus ar jam paskirtus advokatus.
Kiekvienas asmuo turi teisę gauti teisines paslaugas, samdyti advokatą, ir valstybės pareiga, taip pat ir tokių institucijų kaip FNTT, šią teisę užtikrinti.
Demokratinė, teisinė valstybė garantuoja realią teisinę gynybą. Advokatas, prižiūrėdamas valdžios institucijų vykdomo proceso teisėtumą, užtikrina, kad visos institucijos veiktų pagal teisės aktus, neviršytų įgaliojimų, pareigūnai nedarytų nusižengimų. Mes žinome, kad taip nėra rusijoje, mes žinome ir šiandieną aiškiai matome, kad rusijos teismai ir kitos institucijos tik imituoja teisingumą, teisė į teisingą teismą yra fikcija, o reali teisinė gynyba neegzistuoja. Putinui labai patiktų, kad ir Vakarų pasaulis teisingumą taikytų selektyviai, esant „ypatingoms“ sąlygomis užmirštų, kas tai yra teisinė valstybė ir visi jos principai, – reikėtų tik sušukti „nebijokite, mes kovojame su fašistais ir narkomanais“.
Advokatų profesinė veikla yra pažymėta sunkia moraline dilema. Advokatas negali ir neturi teisės atsisakyti teikti teisines paslaugas klientui dėl to, kad klientas yra (ar yra įtariamas) žmogžudys, prievartautojas, karo nusikaltėlis, sukčius, oligarchas ir pan. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti teisines paslaugas ir būti ginamas. Kodėl tai sunkiai supranta kai kurie pareigūnai (tikiu, kad tokių yra mažuma), sunku pasakyti. Gal tai išsilavinimo spragos, gal jie yra nebaigę teisės mokslų ar baigė Minsko milicijos mokyklą? O gal tai tiesiog kompetencijos stoka, kai savo nugebėjimą taikyti teisę bandoma paslėpti po antidemokratiškais šūkiais?
Lietuvos advokatūra labai aiškiai dar pirmosiomis karo dienomis pasmerkė rusijos agresiją ir pradėjo visą eilę iniciatyvų, remiančių Ukrainos kovą: tiek skirdama pinigines lėšas, tiek teikdama nemokamą teisinę pagalbą, remdama Ukrainos advokatus. Nuo visos advokatūros neatsiliko ir nemaža dalis advokatų kontorų, kurios taip pat apsisprendė remti ukrainiečius skyrė paramą, įdarbino nukentėjusius nuo karo asmenis, teikė teisines paslaugas ir pan.
Nuvilia FNTT nesugebėjimas pateikti teisėtų ir efektyvių turtinių kovos su agresoriumi ir juos finansuojančiais asmenimis priemonių. Kelias lopyti civilinio turto konfiskavimo įstatymą yra kelias, stumiantis Lietuvą į pilką zoną, sukeliantis daugiau problemų nei naudos. Gal toks ir yra tikrasis tokių iniciatyvų tikslas? Gal siekiama sukurti tik veiksmų matomumą? Kaip suprasti, kad pritaikius ES finansines sankcijas susijusias su Baltarusija įšaldytos lėšos yra tik apie 36 tūks. eurų? Ar galima vadinti sankcijas paveikiomis, jei pagal sankcijas susijusias su rusija yra apribotos galimybės naudotis tik 3 butais ir 1 žemės sklypu? Kiek reikia laiko patikrinti viešus registrus, kurie dar vis tikrinami? Ar besigirdami gerai pažįstantys savo rytų kaimynus FNTT patarė, kuriuos fizinius ir juridinius asmenis galima ir reikia papildomai įtraukti į sankcijų sąrašus? O gal bent sukūrė patogią vartotojams (verslui ir finansinėms institucijoms) sistemą, kurioje galima būtų lengvai surasti ir pasitikrinti asmenis, kuriems taikomos sankcijos? Beje, atlikus nedidelį tyrimą FNTT puslapyje greitai pavyko surasti tik kaip atrodo FNTT pareigūnų tarnybinės uniformos, bet nepavyko rasti jokios informacijos palengvinančios sankcijų įgyvendinimą, jau nekalbant apie „sankcionuotų“ asmenų sąrašus.
Puikios Teisingumo ministerijos iniciatyvos (byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme, ikiteisminio tyrimo iniciavimas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, bendradarbiavimas nacionaliniuose baudžiamuosiuose procesuose tiriant karo nusikaltimus, tarptautinio tribunolo steigimo iniciatyva) privalo būti papildytos žalos, patirtos dėl agresoriaus veiksmų, atlyginimo instrumentais. Apie tai jau buvo rašoma prieš dvi savaites TeisėPro portale.
Gintautas Bartkus yra advokatas, VU Teisės fakulteto partnerystės docentas
[1] Žr. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/i-sankciju-sarasus-patekusiu-rusu-turta-medziojanti-fntt-siulo-ji-atiduoti-ukrainai-57-1663608
