D. Murauskas. Saviraiškos laisvė EŽTT praktikoje 2021 metais: siaurėjančios ribos ir skaitmeninės technologijos

Pandemijos metai Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nesustabdė. Naujus metus noriu pradėti pasvarstydamas apie kai kurias Teismo praktikos tendencijas. Visuotinis dėmesys pirmiausiai krypsta į EŽTT praktiką migracijos, skiepijimo ar teismų nepriklausomumo klausimus (kiekviena problematika verta atskiro įrašo), šiuo tekstu norėčiau atkreipti dėmesį į ne mažiau svarbios saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnio) plėtojimo kryptis.  

Saviraiškos laisvės bylos jau visa koja įžengė į skaitmenizacijos pinkles – didelė dalis bylų susijusios su elektroninių ryšių komunikacija, veikla socialiniuose tinkluose, elektroninių ryšių komunikacijos perėmimu ir analize. Dar 2017 m. byloje Jankovskis prieš Lietuvą svarstytas pareiškėjo teisės įkalinimo įstaigoje gauti informaciją internetu buvo tik pirma kregždė ir „lietuviškų“ skaitmeninį saviraiškos laisvės aspektą liečiančių bylų padangėje. 2020 m. pakeitė situaciją iš esmės, kai buvo priimtas vienas reikšmingiausių tų metų EŽTT sprendimų byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą dėl neapykantos kurstymo Facebook socialiniame tinkle.

Taigi, ką mums davė 2021 m.?

Big Brother Watch byla– žurnalisto informacijos konfidencialumas

2021 m. gegužės 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimas bylojeBig Brother Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę yra neabejotinai tarp kelių svarbiausių EŽTT 2021 m. sprendimų. Bylos ašis yra privatumo teisės (Konvencijos 8 straipsnio) pažeidimai, susiję su Jungtinės Karalystės žvalgybos sistema – informacijos rinkimo, apdorojimo ir perdavimo trečiosioms šalims tvarka. Šiame sprendime EŽTT nustatė masinio informacijos rinkimo atvejais teisiniam reguliavimui taikytiną aštuonių žingsnių testą, kuris skiriasi nuo nustatytojo ankstesnėse bylose, taikytino individualaus sekimo atvejais (kai kuriuos svarbius šios bylos privatumo teisės pažeidimo aspektus aptariu naujausiame straipsnyje).

Big Brother Watch byla paliečia itin įdomų saviraiškos laisvės aspektą – žurnalisto turimos informacijos apsaugą masinio informacijos rinkimo procese. Šiame sprendime EŽTT plečia ankstesnėse bylose įtvirtintą žurnalistams taikytiną informacijos apsaugos standartą. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į intensyviai plėtojamų skaitmeninių technologijų potencialą rinkti informaciją globaliu mastu, žvalgybos veiksmai gali pasiekti asmenis tiek persekiojančios teritorijos valstybės ribose, tiek už jos ribų veikiančius žurnalistus.

Dabartinė žvalgybos priemonių skvarba leidžia nustatyti informacijos šaltinius. Todėl, pasak Teismo, ypač svarbu įtvirtinti aiškius konfidencialios žurnalistų informacijos laikymo, vertinimo, naudojimo, perdavimo ir naikinimo standartus. Žvalgybos priemonių taikymo metu aiškėjant, kad informacija gali būti susijusi su žurnalisto turima konfidencialia informacija, EŽTT nustatė būtinybę tokios informacijos tolesnio laikymo ir vertinimo teisėtumą sieti su nepriklausomo arbitro (pvz., teismo) patvirtinimu, kad informacijos tolesnis laikymas ir jos vertinimas pagrįsti viešuoju interesu. Teismas byloje konstatavo, kad Jungtinės Karalystės teisinis režimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos nepakankamumo pažeidė Konvencijos 10 straipsnį.

Big Brother Watch sprendime Konvencijos 10  straipsnio pažeidimas konstatuotas ir dėl Jungtinėje Karalystėje įtvirtintos informacijos įgijimo tiesiogiai iš elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkos. Pagal JK teisinį reguliavimą, su žurnalistų informacijos šaltiniais susijusiai informacijai buvo taikoma papildoma apsauga. Tačiau ši apsauga neapėmė situacijų, kai buvo prašoma pateikti žurnalistų susirašinėjimą arba tais atvejais, kai tokia informacija buvo gaunama kartu su kita masinio sekimo metu renkama informacija.

Tad Big Brother Watch galima vadinti svarbiu žingsniu plečiant žurnalisto informacijos konfidencialumo apsaugą vis labiau vystomuose masinės informacijos sekimo procesuose.

Sanchez prieš Prancūziją bei Z. B. prieš Prancūziją – siaurėjančios saviraiškos laisvės ribos

Prieš dešimtmetį vyravusią saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo gerbimo santykio problematiką EŽTT praktikoje pastaruoju metu pakeitė tinkamo saviraiškos laisvės ir neapykantos ar kitokios viešajam interesui prieštaraujančios kalbos santykio paieškos. Ne paskutinėje vietoje yra ir skaitmeninis komunikacijos aspektas – nemaža šio pobūdžio bylų dalis susijusi su internete skleidžiamomis idėjomis.

2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu byloje Sanchez prieš Prancūziją Teismas nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, Prancūzijos teismams 3 000 eurų pinigine bauda nubaudus politinės partijos Front National politiką. Byloje nustatyta, kad p. Sanchez rinkimų kampanijos metu nedelsdamas neištrynė prie Facebook patalpinto įrašo esančių kitų tinklo vartotojų komentarų, nukreiptų prieš konkuruojančių partijų politikus. Minėtuose komentaruose kritikuojama pareiškėjo politinių oponentų vykdoma musulmonams palanki politika, nurodoma, kad musulmonai parduoda narkotikus, mėto akmenis į baltaodžių automobilius ir pan. 

Bylos problematika yra dvejopa: pirma, Prancūzijos teisėje nustatyta galimybė už socialinio tinklo komentarus atsakomybę taikyti ne konkretaus įžeidžiančio ar viešajai tvarkai prieštaraujančio komentaro autoriui; antra, įrašų, už kuriuos pareiškėjas patraukas atsakomybėn, turinys.

Atsakomybė politikui už prie jo įrašo esančių komentarų yra EŽTT vystomos atsakomybės sampratos už internete skleidžiamą informaciją dalis. Vienas pirmųjų žingsnių šioje srityje buvo 2015 m. Didžiosios kolegijos sprendimas Delfi prieš Estiją byloje, Teismui nenustačius saviraiškos laisvės pažeidimo, Estijoje priteisus žalos atlyginimą iš naujienų svetainės Delfi už pareiškėją žeidusius komentarus prie publikacijos.

Itin problemiškas yra konkrečių komentarų vertinimas turinio aspektu, priskiriant juos prie teiginių, skatinančių neapykantą ir smurtą prieš konkrečius asmenis dėl jų priklausymo religinei grupei. EŽTT aptariamus komentarus vertino kritiškai, nepaisydamas to, kad jie padaryti rinkimų kampanijos metu, taigi, gali būti vertinami plačia apimtimi ginamo politinio diskurso dalimi. O klasikinė Handyside prieš Jungtinę Karalystę sprendimo formulė, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis taikytina ir informacijai, kuri „žeidžia, šokiruoja ar trikdo“, šiuo atveju nebuvo svarstyta.

Pridėjus aplinkybes, kad tiesiogiai smurto neskatinantys komentarai buvo padaryti ne pareiškėjo, o kitų asmenų socialinio tinklo komentarų forma, baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui atrodo savotiškai. N. Alkiviadou pabrėžia, kad Sanchez byla patenka į ilgą neapykantos kalbos bylų, išspręstų be pakankamo kontekstinio ir teorinio pagrindimo, sąrašą, toliau žeminant saviraiškos laisvės apsaugos ribą.

Šioje vietoje negalima praleisti dar vieno reikšmingo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo byloje Z.B. prieš Prancūziją. Byloje nagrinėta situacija, kai šmaikštus dėdė trimečiui vardu Jihad gimtadienio proga padovanojo marškinėlius su užrašais „je suis une bombe“ („aš esu bomba“) ir „Jihad, né le 11 septembre („Jihad, gimęs rugsėjo 11 d.“). Po vaiko pasirodymo darželyje tiek dėdei, tiek vaiko motinai teisėsaugos institucijų dėmesio netrūko. Jiems skirtos 4000 bei 2000 Eur baudos ir lygtinis laisvės atėmimas dviem bei vienam mėnesių.  

Z.B. bylą išanalizavę A. Limantė ir A. Rutkauskas taikliai pastebėjo, kad šiuo atveju „[n]ors asociacijos su Rugsėjo 11 d. įvykiais pakankamai akivaizdžios, turint omenyje vaiko vardą ir gimimo datą, tai visgi galime vertinti ir kaip „blogo skonio humorą“. O I. Y. Nugraha pažymėjo bylos ironiškumą, kai valstybė, kuri save laiko saviraiškos laisvės bastionu po Charlie Hebdo redakcijos atakos 2015 m., taip perdėtai reaguoja į juodąjį humorą, nepaisant to, kad Charlie Hebdo yra karikatūriškai perteikę 2016 m. Briuselio sprogdinimus ir Ruandos genocidą.

Pabaigai

Saviraiškos laisvė, būdama vienu iš demokratijos pamatų, patiria didelę transformaciją. Iš kai kurių praėjusių metų reikšmingesnių EŽTT sprendimų saviraiškos laisvės srityje matyti didelis skaitmeninių technologijų indėlis į saviraiškos laisvės ribų nustatymą, taip pat EŽTT polinkis leisti valstybėms individualiai nustatyti viešajam interesui prieštaraujančios saviraiškos ribas. Atsižvelgiant į galimą skirtingų Europos Tarybos valstybių požiūrių įvairovę apie ribotinos informacijos turinį, tokia tendencija gali lemti reikšmingą saviraiškos laisvės apsaugos silpnėjimą Europoje.

Dr. Donatas Murauskas yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentas