E. Jurčiukonytė, M. Beniušis. Dar truputį apie turinio dalinimąsi ir 17 straipsnį: kas įvyko ir kas toliau?

Įžanga: kas tas 17 straipsnis?

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas įjungė žalią šviesą ES intelektinės nuosavybės teisės reformai: priėmė Direktyvą dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (Direktyva). Ypatingo teisininkų bendruomenės dėmesio susilaukė viena jos nuostata, būtent – Direktyvos 17 straipsnis.

17 str. įvedamas naujas atsakomybės ir pareigų mechanizmas dalinimosi skaitmeniniu turiniu paslaugų teikėjams. Šis reguliavimas yra orientuotas į įtampą tarp autorių atlygio už savo kūrinius ir turinio dalinimosi platformų generuojamo pelno juos paskelbus. Be to, 17 str. siekiama sustiprinti autorių ir gretutinių teisių subjektų padėtį kovoje su neteisėtu turiniu internete.

17 str. yra sukuriamas naujas, tiesioginės atsakomybės režimas dalinimosi turiniu paslaugų teikėjams (tokiems kaip YouTube, Instagram, TikTok, Reddit ir pan.). Šie paslaugų teikėjai nuo šiol tiesiogiai atsako už jų platformose naudotojų skelbiamą turinį. Taigi, norėdamas išvengti atsakomybės, toks paslaugų teikėjas turi arba (i) gauti leidimą turiniui viešai paskelbti, arba (ii) atitikti visas šias sąlygas:

1. įdėti geriausias pastangas leidimui gauti;
2. įdėti geriausias pastangas užtikrinant, kad, vadovaujantis aukštais sektoriaus profesinio atidumo standartais ir teisių turėtojų pateikta informacija, konkretus turinys nebūtų prieinamas (t. y. imtis prevencinių priemonių);
3. gavę pagrįstą teisių turėtojo pranešimą, (i) veikti operatyviai, kad iš platformos būtų pašalintas ar panaikinta prieiga prie autorių teises pažeidžiančio turinio ir (ii) įdėti geriausias pastangas, kad užkirstų kelią tokio turinio įkėlimui ateityje.

Nors Direktyvos 17 str. tikslai yra kilnūs, neretai laikomasi nuomonės, kad joje numatytos priemonės nėra optimalios ir adekvačios. Dėl dalinimosi turiniu platformų dydžio, vartotojų skaičiaus ir jų dalinimosi tempų yra praktiškai neįmanoma rankiniu būdu patikrinti viso įkeliamo turinio, todėl įvedamas reguliavimas iškelia automatizuoto turinio filtravimo klausimą. Bet koks automatizuotas sprendimų priėmimas kelia žmogaus teisių ribojimo riziką: dabartinės technologijos nėra pakankamai pažangios, kad be klaidų atskirtų, kada saugomas turinys yra naudojamas kūrybingai ir transformatyviai, o kada – neteisėtai. Dėl to neretai reiškiama arši kritika keliamai grėsmei saviraiškos, informacijos laisvėms, taip pat laisvei užsiimti verslu. Diskusija šiuo metu susitelkia ties dviem taškais: Europos Komisijos gairėmis dėl 17 str. veikimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) byla C-401/19, kurioje Lenkija reikalauja tam tikrų 17 str. dalių panaikinimo.

2021 m. vasara: Komisijos gairės

2021 m. vasarą Europos Komisija paskelbė ilgai lauktas gaires (toliau – Gairės), kuriomis „siekiama padėti valstybėms narėms teisingai ir suderintai į nacionalinę teisę perkelti 17 straipsnį“. Gairėse Komisija nagrinėja įvairius 17 str. aspektus, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas būtinybei užtikrinti pusiausvyrą tarp autorių teisių apsaugos ir turinio naudotojų saviraiškos laisvės:

• šio str. 4 d. įpareigojimams (susijusiems su specialiu paslaugų teikėjų atsakomybės režimu, turinio stebėjimu ir blokavimu) yra taikytinas „geriausių pastangų“ standartas (angl. best efforts);
• tuo tarpu šio str. 7, 8 ir 9 d. (susijusios su turinio naudotojų teisių ir turinio prieinamumo užtikrinimu) yra suformuluotos kaip įpareigojimai pasiekti rezultatą. Taigi, pirmenybė turėtų būti teikiama būtent joms.

Kaip, Komisijos nuomone, tai turėtų būti pasiekiama? Pagrindinės taisyklės būtų šios:

• Siekiant nedaryti poveikio saviraiškai ir teisėtam turinio naudojimui (įskaitant naudojimą pagal išimtis ir apribojimus), automatinis blokavimas pasitelkiant technologijas turėtų būti taikomas tik akivaizdžiai autorių teises pažeidžiančio turinio atžvilgiu. Toks turinys galėtų būti nustatomas pasitelkiant turinio atpažinimo technologijas, o naudojami kriterijai galėtų apimti įkeliamame turinyje nustatyto saugomo turinio trukmę ir (arba) apimtį, kūrinio pakeitimo lygį ir pan. Nustačius ir užblokavus tokį akivaizdžiai teises pažeidžiantį įkeliamą turinį, naudotojams apie tai turėtų būti nedelsiant pranešta ir leidžiama ginčyti blokavimą.
• Kitas įkeliamas turinys (kuris nėra akivaizdžiai pažeidžiantis autorių teises) turėtų atsirasti internete ir būtų ex post peržiūrėtas žmogaus, teisių turėtojui pateikus pranešimą. Tokios peržiūros metu turinys turėtų likti prieinamas internete.
• Tiesa, teisių turėtojai turėtų papildomą „saugiklį“: galėtų iš anksto pažymėti itin vertingą turinį, kurio neteisėta sklaida internete sukeltų didelę ekonominę žalą (t. y. žymėjimo arba earmarking procedūra). Tokiu atveju jei naudotojo įkeliamame turinyje būtų aptiktas toks teisių turėtojo pažymėtas turinys, jis taptų prieinamas tik žmogui atlikus ex ante peržiūrą.

Žinoma, visais atvejais suinteresuoti asmenys toliau galėtų naudotis Direktyvos 17 str. numatytu skundų nagrinėjimo mechanizmu ir neteisminiu ginčų sprendimo mechanizmu.

Komisijos nuomone, tokiu būdu būtų užtikrinti du aspektai, gyvybiškai svarbūs sklandžiam šio straipsnio veikimui praktikoje – bendradarbiavimas ir proporcingumas.

Beje, žemiau aprašomas ESTT sprendimas byloje C-401/192 turės poveikį valstybėms narėms įgyvendinant 17 straipsnį ir pačioms Gairėms.

Generalinis advokatas: tinkamai įgyvendintas 17 str. nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių

Tuo tarpu antroje vasaros pusėje buvo paviešintas kitas taip pat lauktas dokumentas – generalinio advokato Saugmangsgaard Øe išvada minėtoje ESTT byloje C-401/192. Byla pradėta Lenkijos Respublikai pateikus ieškinį, kuriame teigiama, jog 17 str. de facto įtvirtintos turinio stebėjimo bei filtravimo pareigos yra nesuderinamos su saviraiškos bei informacijos laisvėmis.

Generalinis advokatas priėjo tokios išvados: nagrinėjamas straipsnis lemia saviraiškos laisvės ribojimus, tačiau tinkamai įgyvendinus 17 str. ir jame numatytas garantijas, šie ribojimai yra proporcingi ir nepažeidžia Chartijos bei kitų žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų. Generalinis advokatas pateikė šiuos svarbesnius pastebėjimus:

• turinio naudotojai turi galėti veiksmingai remtis visomis ES autorių teisėje numatytomis išimtimis ir apribojimais, pirmiausia, leidžiančiomis turinį naudoti citavimo, kritikos, recenzijų, karikatūros, parodijos ir (ar) pastišo tikslais;
• dalijimosi paslaugų teikėjų taikomos filtravimo ir blokavimo priemonės negali užkirsti kelio aukščiau nurodytam teisėtam turinio naudojimui. Pagal savo pobūdį tai – pareiga pasiekti rezultatą (kitaip nei pareiga užtikrinti, kad neleistinas turinys nebūtų viešai skelbiamas, kuri siejama su „geriausiomis pastangomis“ (angl. best efforts));
• taigi, remiantis 17 str., būtina sukurti sistemą, kuri leistų užtikrinti autorių teises, bet tuo pačiu (ar net pirmiausia) nelemtų: (i) pernelyg plataus ir nepateisinama blokavimo (angl. „over-blocking“); (ii) neatgrasytų visuomenės nuo teisėto turinio naudojimo, t. y. nesukeltų vadinamojo „chilling effect“.

Svarbiausia generalinio advokato mintis tokia: pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei – geriau suklysti ir „praleisti“ dalį neteisėto turinio, nei suklysti ir užblokuoti teisėtą turinį (Žr. išvados 207 pastraipą).

Taigi, tiek Komisija, tiek generalinis advokatas laikosi pozicijos, kad 17 str. pagrindu blokuoti galima tik akivaizdžiai neteisėtą turinį; kitais atvejais „visi neaiškumai aiškintini turinio naudotojų naudai, kol teisių turėtojai neįrodo kitaip“. Kitaip tariant, nesant akivaizdaus neteisėtumo, turinys negali būti blokuojamas ex ante, o situacija (teisių turėtojų iniciatyva) reikalauja papildomo vertinimo.

Vis dėlto generalinis advokatas išlieka skeptiškas Komisijos Gairėse pasiūlyto žymėjimo atžvilgiu. Pasak jo, tokio teisių turėtojų pažymėto (angl. earmarked) turinio ex ante peržiūrėjimas ir galimas blokavimas (net kai tas turinys nėra akivaizdžiai neteisėtas) yra nepateisinamas.

Visgi, išvadoje kaip tinkamos akcentuojamos kitos priemonės – t. y. efektyvus ir greitas skundų bei ginčų sprendimas, techniškai apibrėžti sutapties rodikliai (taikomi, pvz., citatoms atskirti), taip pat naudotojų įgalinimas, suteikiant jiems funkciją pažymėti turinį kaip teisėtą iškart po jo įkėlimo.

Platesnis požiūris į problemą – naudotojų teisių apsauga Vokietijos įstatyme

Įdomu tai, kad rugpjūčio mėnesį įsigaliojęs Vokietijos įgyvendinamasis įstatymas (vok. Urheberrechts-Diensteanbieter-Gesetz) įtvirtina panašias naudotojų teisių apsaugos priemones, kaip ir siūlomos advokato išvadoje. Konkrečiai, Vokietijos įstatymas numato dvi papildomas apsaugos priemones tam, kad būtų užtikrintos platformų naudotojų teisės vykdant automatinį turinio filtravimą: (i) turinio teisėtumo prezumpciją, įgyvendinamą per de minimis reikšmes bei išankstinį žymėjimą ir (ii) piktnaudžiavimo kontrolę.

Turinio teisėtumo prezumpcija paremta idėja, jog turinys, kuris nėra akivaizdžiai neteisėtas, turi būti leidžiamas padaryti viešai prieinamu turinio dalinimosi platformose. Samprata, koks turinys nėra „akivaizdžiai neteisėtas“ yra abstrakti ir advokato išvadoje apibrėžiama gan plačiai – apima visą kažkiek transformuotą turinį. Tačiau Vokietijos įstatyme yra numatyti apčiuopiami kriterijai, kada turinys laikomas teisėtu: (i) saugomas turinys sudaro tik iki 50 proc. įkelto turinio, (ii) saugomas turinys yra sujungtas su originaliu turiniu ir (iii) įkeltas turinys naudotojo yra pažymėtas kaip teisėtas arba saugomo turinio kiekis neviršija konkrečių reikšmių, nustatytų įstatyme (de minimis reikšmės).

Piktnaudžiavimo kontrolė yra vykdoma dvejopai. Pirma, numatoma atsakomybė teisių turėtojams už nepagrįstų blokavimo prašymų teikimą bei atsakomybė naudotojams už piktnaudžiavimą savo teisėmis (pvz., pažymint akivaizdžiai neteisėtą turinį kaip teisėtą). Antra, jei paslaugų teikėjas pakartotinai blokuoja leistiną turinį, vartotojų teisių organizacijoms yra suteikiama teisė teikti ieškinį prieš jį dėl tokios praktikos nutraukimo.

Vokietijos įstatymų leidėjas šiuo metu yra bene kūrybiškiausiai pažiūrėjęs į 17 str. įgyvendinimą ir taip labiausiai priartėjęs prie pamatinio Direktyvos tikslo – autorių teisių apsaugos nepaneigiant naudotojų teisių dalintis ir prieiti prie turinio.

Praleista proga?

Nei generalinio advokato išvada, nei Gairės teisiškai neįpareigoja 17 str. įgyvendinti konkrečiu būdu (valstybės narės gali naudotis plačia diskrecija įgyvendindamos jo nuostatas). Be to, ESTT gali nesutikti su generaliniu advokato nuomone. Taigi, iki šiol yra neaiški šešerius metus trunkančios intrigos baigtis.

Kad ir kaip būtų, Lietuvos įgyvendinamojo įstatymo projekte inovatyvių sprendimų vis dar nematyti. Tiesa, prieš kiek daugiau nei mėnesį paskelbtame jau antrajame projekto variante yra numatyta keletas patikslinimų ir išspręsta dalis buvusių neaiškumų: paaiškinta, kada paslaugų naudotojai patenka į „nedidelių pajamų“ išimtį ir jiems nereikia gauti savarankiškos licencijos. Be to, patikslinta, kokią informaciją teisių turėtojams reguliariai turi teikti paslaugų teikėjai. Galiausiai, nurodyta, koks teisių turėtojų pranešimas apie neteisėtą turinį yra „pakankamai išsamus“ – jame turi būti „išdėstytos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas laiko tą turinį neteisėtu, aiškiai nurodyta to turinio vieta“, o pateikta informacija tiek išsami, kad paslaugų teikėjas galėtų priimti „nuodugniai apsvarstytą sprendimą“ dėl to ar turinys yra teisėtas. Tačiau kertinė nenukrypimo nuo Direktyvos teksto idėja išlieka – projekte vis dar nėra esminių atsakymų, kaip praktiškai bus apsaugomos platformų naudotojų teisės. Lietuva šiuo atveju neišsiskiria iš kitų ES valstybių – pažodinį perkėlimą pasirinko ne viena valstybė narė (pvz., Danija, Nyderlandai, Malta). Vis dėlto, Lietuva vis dar nepasinaudojo puikia proga parodyti iniciatyvą, pritraukiančią skaitmeninio turinio platformas pas save. Žinoma, įgyvendinamasis įstatymas šiuo metu dar nėra priimtas ir yra laukiama ESTT sprendimo. Belieka tikėtis, kad ši proga nebus išvaistyta.

TGS Baltic teisininkė Elvina Jurčiukonytė ir jaunesnysis teisininkas Mindaugas Beniušis