V. Nikitinas. Pagaliau išgirsti geležinkelio įmonių skundai Lietuvoje

Šie metai yra paskelbti Europos geležinkelių metais, tad džiugu, jog šia proga privačių vežėjų geležinkeliais teisybės paieškos Lietuvoje pagaliau ėmė duoti rezultatų – praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą, o šiandien Konkurencijos taryba pranešė ketinanti pradėti tyrimą dėl Lietuvoje taikomų privačius vežėjus galimai diskriminuojančių teisės aktų nuostatų.

Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos valstybės narės juda geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo kryptimi jau daugiau nei dvidešimt metų. Ši kryptis pasirinkta, siekiant sukurti konkurenciją valstybių narių geležinkelių transporto rinkose ir panaikinti ilgus metus jose vyravusius monopolinius vežėjus. Dėl šios priežasties valstybės narės yra įsipareigojusios nustatyti tokį nacionalinį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų tinkamą ir nediskriminacinę naujų vežėjų prieigą prie geležinkelių infrastruktūros.

Kaip rodo praktika, Lietuvoje susiduriama su kliūtimis, siekiant įgyvendinti 2012 m. direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, nustatytus esminius geležinkelių infrastruktūros valdymo principus. Esminė problema, su kuria susiduria Lietuvoje į geležinkelių transporto rinką siekiantys patekti vežėjai, yra kasmet nepakankami geležinkelių infrastruktūros pralaidumai ir dėl to taikomos privatiems vežėjams nepalankios prioriteto taisyklės. Vertintina, kad šiose taisyklėse nustatyti pirmumo kriterijai yra naudingesni rinkoje jau įsitvirtinusiems vežėjams. Kadangi Lietuvoje geležinkelių transporto paslaugas teikia tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjai, tai visi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai kasmet yra paskirstomi tik tarp šių vežėjų.

Šiame kontekste itin svarbu, jog praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė reikšmingą nutartį byloje dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo 2019-2020 metais. Šioje byloje UAB „Gargždų geležinkelis“ buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti teisę UAB „Gargždų geležinkelis“ naudotis geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje. Nors pirmosios instancijos teismas UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą atmetė, Lietuvos vyriausias administracinis teismas suabejojo, ar Lietuvoje nustatyti prioriteto kriterijai nediskriminuoja naujų vežėjų ir ar geležinkelio linijų perpildymas buvo nustatytas pagrįstai. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą byloje.

Aktualu, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ siekia vežti krovinius nuo Lietuvos/Baltarusijos sienos iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos, todėl paraiškas dėl teisės naudotis geležinkelio keliais Lietuvoje teikia jau nuo 2017 metų. Deja, bet įmonei per šiuos penkerius metus dar nebuvo suteikta teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje ir pradėti teikti krovinių vežimo paslaugas. Vertintina, jog šios aplinkybės Lietuvoje susiklostė dėl naujiems vežėjams nustatyto nepalankaus teisinio reguliavimo. 

Geležinkelių transporto sektoriaus teisinio reguliavimo problemas mato ir Konkurencijos taryba, kuri šiandien pranešė, jog ketina pradėti tyrimą dėl Lietuvoje taikomų diskriminacinių prioriteto taisyklių ir mokymo pajėgumų skyrimą apibrėžiančio aprašo nuostatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Konkurencijos taryba įtaria, kad tam tikri nustatyti reikalavimai gali diskriminuoti naujus rinkos dalyvius. Konkurencijos taryba ketina tirti, ar prioriteto taisyklių kriterijai, susiję su pareiškėjų pasirengimo veiklai vertinimu, mokėtinu užmokesčiu ir infrastruktūros naudojimo efektyvumu neriboja galimybės naujiems rinkos dalyviams pradėti veiklą geležinkelių transporto sektoriuje.

Svarbu tai, kad Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos prioriteto taisyklės buvo taikomos ir šių metų spalį, siekiant paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2021-2022 metams, paraiškas pateikusių vežėjų atžvilgiu. Šiais metais vežėjų atžvilgiu buvo taikoma prioriteto taisyklė, pagal kurią teisė vežti krovinius suteikiama vežėjui, kurio mokėtini mokesčiai už naudojimąsi geležinkelio keliais būtų didesni. Aktualu, kad didesnius mokesčius moka tas vežėjas, kuris pateikė paraišką su prašymu skirti daugiau geležinkelio linijų. Tai reiškia, kad daugiau užsakymų turintis vežėjas užsakys daugiau geležinkelio kelių ir mokės didesnius mokesčius už teisę naudotis geležinkelio keliais. Akivaizdu, kad dar tik siekiantis į rinką įžengti privatus vežėjas nėra pajėgus konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiais AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjais užsakymų kiekiu, todėl, taikant tokius prioriteto kriterijus, privataus vežėjo pastangos patekti į geležinkelių transporto rinką Lietuvoje yra bergždžios.

Anot Konkurencijos tarybos, privatūs vežėjai galimai yra diskriminuojami ir dėl netinkamo teisinio reguliavimo, susijusio su mokymo pajėgumų skyrimu. Mokymo pajėgumai yra mokymo tikslams skirta geležinkelių infrastruktūra, kurioje yra apmokomi mašinistai, šiems siekiant gauti mašinistų sertifikatus. Pažymėtina, kad geležinkelio įmonė privalo turėti sertifikuotus mašinistus, kad galėtų vykdyti krovinių bei keleivių vežimo veiklą geležinkeliais. Deja, bet Lietuvoje mokymo pajėgumų nustatymo bei skyrimo klausimai yra iki šiol neišspręsti, o tai kliudo privatiems vežėjams apmokyti mašinistus ir tinkamai juos sertifikuoti.

Aktualu, kad dėl prioriteto taisyklių diskriminacinio pobūdžio tyrimą šių metų vasario mėnesį yra pradėjusi ir Europos Komisija. Anot Europos Komisijos, Lietuvoje galiojančios prioriteto taisyklės diskriminuoja privačius vežėjus rinkoje įsitvirtinusių AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjų atžvilgiu, kadangi prioriteto taisyklės šiems vežėjams yra naudingesnės. Dėl šios priežasties, Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos Respublika yra netinkamai perkėlusi direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, nuostatas į nacionalinę teisę.

Reikia pažymėti, kad po Europos Komisijos sprendimo pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką dėl netinkamai perkeltų Europos Sąjungos direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę, Susisiekimo ministerija nesiėmė jokių veiksmų. Tai reiškia, kad Lietuvoje iki šiol galioja ir yra taikomos privačius vežėjus diskriminuojančios prioriteto taisyklės. Atitinkamai, mokymo pajėgumų nustatymo ir jų skyrimo klausimai taip pat vis dar yra nesureguliuoti.

Tokia situacija Lietuvoje neabejotinai stabdo geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo procesus ir Lietuva tampa kone vienintele valstybe visoje Europos Sąjungoje, kurios geležinkelių transporto rinka yra visiškai monopolizuota. Tai reiškia, kad krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas ketinantys pirkti paslaugų gavėjai yra priversti šias paslaugas pirkti tik iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjų, kurie rinkoje veikia monopoliniais pagrindais, nepatirdami jokios konkurencijos.

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konkurencijos tarybos sprendimai reiškia žengtą reikšmingą žingsnį geležinkelių transporto srityje, sprendžiant šio sektoriaus problemas Lietuvoje. Užsitęsę privačių vežėjų skundai pagaliau buvo išgirsti ir Lietuvos Respublikos institucijos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos užtikrinti nacionalinių teisės aktų atitiktį Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui. Belieka tikėtis, kad bus pasiekti veiksmingi rezultatai ir pagaliau sudarytos sąlygos geležinkelių transporto rinkos atvėrimui, dėl kurio privačios geležinkelio įmonės Lietuvoje kovoja jau ne vienerius metus.

Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ įkūrėjas, VU Teisės fakulteto lektorius