N. Bruskina. Individuali peticija EŽTT: pagrindas bylai sustabdyti?

Kreipimasis į EŽTT: ar visais atvejais nacionalinis procesas užbaigtas?

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 35 straipsnyje nustatytos individualių peticijų priimtinumo sąlygos kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT ar Teismas). Pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį Teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas panaudojo valstybės vidaus teisinės gynybos priemones ir kreipiasi į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis nacionalinio teismo sprendimas. Taigi pareiškėjai prieš kreipdamiesi į EŽTT turi išnaudoti vidaus teisinės gynybos priemones, tačiau tam tikrose bylose galima pastebėti, kad EŽTT priėmus peticiją nacionalinis procesas nėra pasibaigęs.

Kartais EŽTT priėmus peticiją tuo pačiu klausimu byla nagrinėjama iš esmės ir nacionaliniuose teismuose (pvz., žr. Adomaitis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14833/18); Brazauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 71200/17)). Pavyzdžiui, K. Brazauskienė skundą EŽTT dėl to, kad, be kita ko, negavo Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos, pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d. (peticijos pateikimo datą matyti iš Teismo parengtos bylos faktų santraukos), tačiau vėliau (2018 m. kovo 1 d.), EŽTT dar neišnagrinėjus pareiškėjos bylos, K. Brazauskienė tuo pačiu klausimu (t. y. dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos) kreipėsi ir į nacionalinį teismą ir dviejų instancijų administraciniai teismai jos skundą atmetė, nes pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2612-1062/2019). Byla EŽTT dar neišnagrinėta, bet galėtų kilti klausimas, ar pareiškėja tinkamai panaudojo vidaus teisinės gynybos priemones, kaip reikalaujama Konvencijos 35 straipsnyje. Praktikoje yra dar įdomesnių pavyzdžių, kai pareiškėjai kreipiasi į EŽTT, atrodo, valstybėje atsakovėje panaudoję vidaus teisinės gynybos priemones (t. y. kreipiasi į EŽTT jau po galutinio nacionalinio teismo sprendimo jų byloje), bet įdomu yra tai, kad jie kreipiasi į EŽTT dar nepasibaigus nacionaliniam procesui (pvz., vykdymo proceso metu) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-344-467/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2031-230/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Taip pat galima pastebėti, kad kartais pareiškėjai, pateikę peticiją EŽTT dėl tariamų jų teisių pažeidimų, nacionaliniuose teismuose pradeda kitas bylas, kurių faktinės aplinkybės šiek tiek susijusios su aplinkybėmis, nagrinėjamomis EŽTT pagal jų peticiją (pvz., LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1347-431/2019; LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-681-525/2018). Visais šiais atvejais nacionaliniams teismams gali tekti nagrinėti pareiškėjų prašymus sustabdyti bylą iki EŽTT išnagrinės jų bylą.

Pareiškėjų prašymai stabdyti bylos nagrinėjimą iki EŽTT išnagrinės individualią peticiją: Lietuvos teismų praktika 

Pirmuoju atveju (kai pareiškėjas naudoja vidaus teisinės gynybos priemones EŽTT nagrinėjant jo peticiją) nepavyko rasti pavyzdžių, kad asmenys būtų prašę stabdyti jų bylą. Matyt, tokiais atvejais asmenys neprašo stabdyti bylos, nes tikisi, kad nacionalinio teismo sprendimas bus jiems palankus ir jų problema bus išspręsta anksčiau nei ją nagrinės EŽTT. Nacionaliniai teismai turi galimybę patys išspręsti ginčą ir gali parodyti EŽTT, kad valstybėje atsakovėje egzistuoja veiksminga vidaus teisinės gynybos priemonė. EŽTT taip pat svarbu, kad nacionaliniai teismai pateiktų savo vertinimą dėl pareiškėjo ginčijamų nacionalinių priemonių ar neveikimo suderinamumo su Konvencija (Mozeris ir “Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas prieš Lietuvą”, peticijos Nr. 66803/17, nutarimas, 2019 m. balandžio 2 d., § 60; Vučković ir kiti prieš Serbiją [DK], peticijų Nr. 17153/11 ir kt., 2014 m. kovo 25 d., § 90).

Analizuojant Lietuvos teismų praktiką matyti, kad dažnai pareiškėjai prašo stabdyti įsiteisėjusio (galutinio) nacionalinio teismo sprendimo vykdymą, nes vykdytinas sprendimas yra apskųstas EŽTT. Pareiškėjų teigimu, EŽTT išnagrinėjus jų bylą gali atsirasti pagrindas pakeisti galutinio nacionalinio teismo sprendimą ir atitinkamai bus pakeista sprendimo vykdymo tvarka arba apskritai išnyks poreikis vykdyti sprendimą, nes jis bus panaikintas atnaujinus nacionalinio teismo procesą po EŽTT sprendimo. Tačiau nacionaliniai teismai paprastai pripažįsta, kad sprendimo, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, apskundimas EŽTT ir bylos nagrinėjimas EŽTT nestabdo šio sprendimo vykdymo. Tam tikrose bylose spręsdami dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nacionaliniai teismai taip pat atkreipia dėmesį, kad EŽTT netaikė pareiškėjo byloje laikinųjų apsaugos priemonių arba kad EŽTT pripažino asmens peticiją prieš Lietuvą nepriimtina ir todėl spręsti klausimo dėl vykdomosios bylos stabdymo nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-453-343/2010; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-670-198/2017, 22-28 punktai; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-344-467/2018, 21 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1587-553/2018, 8, 15-17 punktai; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2031-230/2019, 21 punktas).

Pareiškėjų kreipimasis į EŽTT neužkerta jiems kelio pradėti nacionalinį teismo procesą kitoje susijusioje byloje siekiant apginti savo teises (LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-620-525/2016, 29 punktas). Tačiau asmenims prašant sustabdyti bylą esant kreipimuisi į EŽTT dėl galutinio nacionalinio teismo sprendimo kitoje, jų manymu, susijusioje byloje, teismai konstatuoja, kad peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje nėra pagrindas jų nagrinėjamai bylai stabdyti (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-611-544/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1347-431/2019, 31-35 punktai; LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006; LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 20, 28 punktai; LAT 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 34 punktas; LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-620-525/2016, 30-31 punktai; LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, 26-33 punktai). Nagrinėdami civilinę bylą teismai pripažino, kad net jeigu asmens peticija bus patenkinta EŽTT, jis įgis teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo toje kitoje civilinėje byloje, jeigu atnaujinus procesą bus panaikintas galutinis teismo sprendimas, prireikus galima bus atnaujinti procesą ir šioje civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso (CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes šios bylos yra susijusios (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-611-544/2014).

Galime daryti išvadą, kad pirmiau aptartais atvejais (pateikus individualią peticiją EŽTT) nacionaliniai teismai nesustabdo bylos, jeigu nacionalinis teismas pats gali nustatyti faktus ir išnagrinėti bylą, „aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes“, o sustabdžius bylą gali būti pažeidžiami kitų bylos šalių teisėti interesai, vilkinamas teismo procesas pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-670-198/2017, 27 punktas; LAT 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 41-42 punktai; LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1081-492/2019, 30-31 punktai). Be jokios abejonės, teismai turi nagrinėti bylas atsižvelgdami į egzistuojančią EŽTT praktiką. Pvz., pareiškėjui pasikreipus į nacionalinius teismus administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės buvo susijusios su byla, nagrinėjama EŽTT pagal to paties pareiškėjo peticiją, LVAT, be kita ko, rėmėsi EŽTT padarytomis išvadomis pareiškėjo išnagrinėtoje byloje (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-681-525/2018, 100-105 punktai).

Būtina skirti individualios peticijos pateikimą EŽTT nuo Lietuvos aukščiausiųjų teismų (LR KT, LAT ir LVAT) sprendimo patiems kreiptis į EŽTT konsultacinės išvados jų nagrinėjamoje byloje pagal Konvencijos protokolą Nr. 16. Iš tikrųjų, nacionalinėje teisėje yra specialus bylos sustabdymo (atidėjimo) atvejis, jeigu šie teismai nusprendžia kreiptis į EŽTT su prašymu jų byloje pateikti konsultacinę išvadą „dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu“ (CPK 163 straipsnio 2 dalis ir CPK 3 straipsnio 6 dalis; Baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 3 dalis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis ir 100 straipsnio 2 dalis; Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsnio 3 punktas ir 49 straipsnio 3 punktas). Kaip pažymėjo LAT, šis bylos sustabdymo pagrindas (LAT kreipimasis į EŽTT konsultacinės išvados) negali būti taikomas pagal įstatymo analogiją siekiant sustabdyti civilinę bylą esant asmens peticijai EŽTT (LAT 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 37-40 punktai).

Keli būdai asmens teisėms apginti po kreipimosi į EŽTT

Vykstant EŽTT procesui asmenys prašo stabdyti bylą nacionaliniuose teismuose siekdami apginti savo teises ir tikėdamiesi jiems palankaus EŽTT sprendimo. Tačiau tam tikrose bylose yra ir kitų būdų savo teisėms apginti EŽTT nagrinėjant bylą.

Pirma, tam tikrose bylose (priklausomai nuo teisių pažeidimo pobūdžio ir nacionalinių teismų sprendimų (nacionalinių teismų argumentavimo bei EŽTT praktikos taikymo nacionalinių teismų praktikoje)), asmens teisių pažeidimas gali būti atitaisytas ir nacionaliniame teismo procese po peticijos pateikimo EŽTT, iki EŽTT išnagrinės bylą iš esmės. Vertindamas, ar pareiškėjas yra Konvencijoje ar jos Protokoluose numatytų teisių pažeidimo auka Konvencijos 34 straipsnio (individualios peticijos) požiūriu, EŽTT atsižvelgia į pareiškėjo padėtį ne tik peticijos pateikimo metu, bet ir į pareiškėjo situacijos pasikeitimus, įvykusius po peticijos EŽTT pateikimo (su sąlyga, kad pasikeitimai įvyko iki bylos nagrinėjimo EŽTT). Tam tikrose bylose Teismas atmetė skundą, nes pareiškėjas prarado aukos statusą dėl valstybės atsakovės veiksmų, atliktų po peticijos pateikimo, kai tokiais valstybės veiksmais pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas ir suteiktas pakankamas atlyginimas už pažeidimą arba pašalintas tariamas įsikišimas į asmens teises (J.L. prieš Jungtinę Karalystę, nutarimas, peticijos Nr. 66387/10, 2014 m. rugsėjo 30 d., § 42; Tănase prieš Moldovą, [DK], peticijos Nr. 7/08, 2010 m. balandžio 27 d., §§ 105-106). Tokie valstybės veiksmai, be kita ko, galėtų būti ir nacionalinio teismo sprendimas. Pvz., byloje Ščensnovičius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 62663/13, 2018 m. liepos 10 d., §§ 81, 88-94) pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 3 dalimi, be kita ko, skundėsi dėl pernelyg ilgos suėmimo trukmės. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo situacijos pasikeitimus po peticijos pateikimo EŽTT (konkrečiai, pareiškėjo byloje LAT, remdamasis EŽTT praktika, pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą (pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje buvo pernelyg ilga) ir suteikė tinkamą atlyginimą (sušvelnino pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Taigi EŽTT padarė išvadą, kad nors pareiškėjas buvo „auka“ pateikdamas peticiją EŽTT, bet atsižvelgiant į LAT nutartį, paskelbtą po peticijos priėmimo, pareiškėjas nebegali būti laikomas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių pažeidimo auka. EŽTT pripažino šią skundo dalį aiškiai nepagrįsta. Byloje J.L. prieš Jungtinę Karalystę (minėta pirmiau, §§ 39-50), EŽTT konstatavo, kad nacionaliniai teismai spręsdami dėl turto atėmimo iš pareiškėjos nenagrinėjo tokio atėmimo proporcingumo (pareiškėja pateikdama peticiją EŽTT tai nurodė kaip savo teisės į būstą pažeidimą pagal Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą)). Tačiau EŽTT pabrėžė, kad vykdymo procese, vykusiame po peticijos pateikimo, nacionaliniai teismai išnagrinėjo pareiškėjos iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų proporcingumą bei pareiškėjai nacionaliniame teismo procese buvo užtikrintos tinkamos procesinės garantijos. Taigi pareiškėja prarado aukos statusą ir jos skundas aiškiai nepagrįstas.

Antra, pareiškėjas, remdamasis Teismo reglamento 39 taisykle, gali kreiptis į EŽTT dėl laikinųjų apsaugos priemonių. EŽTT taiko laikinąsias apsaugos priemones tik išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad nepritaikius šių priemonių asmuo patirs didelę ir nepataisomą žalą. Pvz., tol, kol nagrinėjama asmens byla EŽTT, EŽTT gali nurodyti valstybei atsakovei neišsiųsti pareiškėjo iš šalies, jeigu kyla grėsmė, kad išsiuntus asmeniui bus atimta gyvybė, gresia Konvencijos 3 straipsnyje uždraustas elgesys ar nepataisoma žala jo privačiam ir šeimos gyvenimui, EŽTT taip pat gali nurodyti sustabdyti pareiškėjo iškeldinimą, EŽTT gali įpareigoti valstybę užtikrinti pareiškėjui (kaliniui) medicininę priežiūrą, gydymą kol vyksta EŽTT procesas ir t. t. Tačiau ne visais atvejais taikomos laikinosios apsaugos priemonės (pvz., laikinosios apsaugos priemonės netaikomos prašant negriauti nuosavybės, netaikyti bankroto procedūros ir t.t.) (plačiau žr. suvestinę „Laikinosios apsaugos priemonės“).

Dr. Nika Bruskina yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė