A. Šekštelo. Kas yra nenugalima jėga (force majeure) arba ar galima karantino metu nevykdyti prievolių?

Pandemijos metu visų akys krypsta į nenugalimą jėgą (force majeure). Ar dėl nenugalimos jėgos galima nevykdyti sutarčių, nemokėti, išvengti baudų? Matyt, 2008 metų krizė nedavė pakankamų pamokų, nes per kiek daugiau nei dešimtį metų ir vėl viską pamiršome. Todėl naudinga būtų prisiminti, kas yra nenugalima jėga (I), kaip ji suprantama tarptautinėje praktikoje (II) ir kokius force majeure pavyzdžius analizavo tarptautinis komercinis arbitražas ir teismai (III) bei pateikti išvadas šių dienų kontekste (IV).

I. Kas yra nenugalima jėga?

Bendrąja prasme, nenugalimą jėgą apibrėžia LR Civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis:

• Negalėjo kontroliuoti;
• Negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu;
• Negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių atsiradimui;
• Negalėjo užkirsti kelio pasekmių atsiradimui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos):

• tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
• dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
• šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
• šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Identiškas sąlygas numato teisės ir doktrina (LR Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I), Valentinas Mikelėnas, Justitia 2003, p. 284). Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartį c. b.  Nr. 3K-3-931/2003; 2010-10-04 nutartį c. b. Nr. 3K-3-370/2010; 2012-06-06 nutartį c. b. Nr. 3K-3-268/2012 ir kt.).

Taip pat šalis privalo per protingą pranešti kitai šaliai apie šių aplinkybių atsiradimą bei jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Koks yra protingas terminas, turės būti nustatyta kiekvienu atveju individualiai (ius in causa positum).

Tačiau nenugalima jėga nelaikoma tai, kad:

• Rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių;
• Sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių; arba
• Skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

CK 6.212 straipsnis nepaaiškina, kokie įvykiai yra laikomi nenugalima jėga. CK 6.253 straipsnio 2 dalis tik pažymi, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iki CK įsigaliojimo buvo vadovautasi  dar ir dabar galiojančiu LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo (Nutarimas). Nutarimas pateikė pavyzdinį sąrašą įvykių, laikomų nenugalima jėga:

• karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas;
• stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai;
• sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas;
• boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas bei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje;
• teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai.

Taigi, valstybės teisėti veiksmai gali būti pripažįstami nenugalima jėga. Tačiau, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020-03-19 rašte Nr. (16.3-41)-3-1021 nuomone, „pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose“.

Pagal metais vėliau negu Nutarimas priimtą LR Vyriausybės nutarimą dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Nutarimas 2) pažymas dėl nenugalimos jėgos išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau – rūmai) pagal veiklos zonas. Tačiau teismų praktikoje tokios pažymos neturi didesnės įrodomosios galios (prima facie) laikomos tik rašytiniais įrodymais ir neatleidžia ieškovų nuo realių nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartį c. b. Nr. 3K-3-10-421/2015).

Pagal CK 6.212 straipsnio raidę, atrodytų, kad nenugalima jėga atleidžia tik nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tačiau, Nutarimo 2 punktas nurodo, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes. Teismų praktika taip pat plačiau aiškina nenugalimos jėgos poveikį prievolėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų sutartinių prievolių nevykdymą. Tik prie tokios išvados Teismas priėjo ne taikydamas Nutarimo 2 punktą, o taikydamas UNIDROIT Tarptautinių Komercinių Sutarčių Principų (UNIDROIT Principai) 7.1.7 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartį c. b. Nr. 3K-3-10-421/2015 bei joje nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją, apie UNIDROIT Principų taikymą žr. šios publikacijos II dalį).

Apibendrinant, valstybės net teisėti veiksmai gali būti pripažinti nenugalima jėga ir tai darys įtakos ne tik civilinės atsakomybės taikymui, bet ir kitų sutartinių prievolių vykdymui. Tačiau nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos ir jas turi įrodyti pats ieškovas. Taip pat svarbu, ar šalys sutartyse papildomai aptarė force majeure sąlygas. Galima naudotis ir jau paruoštomis gairėmis (žr. šios publikacijos III dalį). Ir įrodinėjimo standartas čia yra ganėtinai aukštas. Taip yra dėl bendro principo, kad sutarčių reikia laikytis (pacta sunt servanda). Dabar aptarkime, kaip nenugalima jėga aiškinama tarptautinėje praktikoje.

II. Nenugalimos jėgos aiškinimas tarptautinėje praktikoje

Į nenugalimą jėgą kaip reiškinį reikia žiūrėti globaliu požiūriu. Lygiai tai pat, kaip ir globaliu mastu COVID-19 viruso sukeltas pasekmes. Kalbant apie force majeure taikymą tarptautinėje privatinėje teisėje (ne kolizinėse normose), galima išskirti jo taikymą tarptautinėse konvencijose, tokioje kaip Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (CISG) (A) ir kitose šaltiniuose (soft law), kaip UNIDROIT principai (B) bei Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) force majeure sąlygos 2003 (C).

A. CISG

CISG yra aktuali tarptautinių sutarčių atveju, jeigu tokių sutarčių šalys yra valstybėse, kurių teritorijoje taikoma CISG. Tokį sąrašą valstybių galima rasti čia. Taigi, CISG yra svarbus šaltinis aiškinant tarptautines komercines sutartis, ypač jeigu šalys sutartyse detaliai neaptarė force majeure sąlygų.

Nors experesis verbis CISG nevartoja nenugalimos jėgos sąvokos, šios konvencijos 79 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis neatsako už bet kurios iš savo prievolių neįvykdymą, jeigu įrodo, kad jis buvo sąlygotas kliūties, kurios ji negalėjo kontroliuoti ir kad nebuvo galima protingai iš jos tikėtis sutarties sudarymo momentu numatymo kliūties arba išvengimo ar įveikimo tos kliūties ar jos pasekmių.

CISG 79 straipsnio 1 dalies taikymui būtina nustatyti šias sąlygas:

• Asmuo negalėjo kontroliuoti kliūties;
• Tokios kliūties asmuo negalėjo numatyti;
• Tokia kliūtis yra neišvengiama ta prasme, kad prievolę negalinti vykdyti šalies įsipareigojimų jokiais būdais. Pvz., jeigu galima kliūtį įveikti, tik didesne kaina ar alternatyviais pasiūlymais, šios būtinos force majeure sąlygos nebus (Commentary on CISG, fourth edition, ed. Ingeborg Schwenzer, Oxford University Press 2016, pp. 1133, 1135);
• Kliūtis turi sąlygoti prievolės nevykdymą. Kitaip tariant, turi būti priežastinis ryšis tarp kliūties ir negalėjimo įvykdyti prievolę (Commentary on CISG, <…> p. 1136).

CISG komentatoriai papildomai įvardina tokius force majeure pavyzdžius (Commentary on CISG, <…> pp. 1136-1143):

• Gamtos katastrofas (žemės drebėjimai, potvyniai, audros, sausros, gaisrai, jei tai kliūtis vykdyti prievoles ir iš tikrųjų negalėjo būti numatyti);
• Epidemijas;
• Karo veiksmus;
• Teroristinius išpuolius;
• Sabotažus;
• Valstybės kišimąsi (pranc. faits du prince), darantį kliūtis prievolėms vykdyti, pvz., embargo, importo, eksporto, prekybos draudimai. Pavyzdžiui Jungtinių Tautų embargo buvusiai Jugoslavijai arbitražo teismas laikė force majeure aplinkybe (Int Ct Hungarian CCI, 1996-12-10, CISG-online 774). Tačiau, pvz., Rusijos ir Kinijos arbitražo teismai griežčiau žiūri į force majeure ir nepripažįsta nenugalima jėga eksporto ar importo licencijų neišdavimą (žr., pvz., CIETAC, 1998-12-15, CISG-online 1167; Int Ct. Russian CCI, 1998-11-24, CISG-online 1525).
• Politinio pagrindo streikus (pvz., praeitų metų pabaigoje Paryžių ir visą Prancūziją kaustę streikai buvo dėl politinių priežasčių – pensijų reformos), nes jeigu streikas yra dėl darbdavio veiksmų, nei paprastai nėra laikoma nenugalima jėga, nes jos priežastis – darbdavio veiksmai, kuriuos darbdavys kontroliuoja;
• Finansines asmens kliūtis (jeigu jos sąlygotos ne paties asmens, bet valstybės veiksmų);
• Ekonominį nepajėgumą (angl. economic impossibility), jei dėl nuo asmens nepriklausančių aplinkybių sutartį vykdyti būtų ypatingai didelė finansinė našta paveiktam asmeniui;
• Net etines priežastis (pvz., jeigu pardavėjas sužino, kad perkamas medžiaga pirkėjas ketina naudoti ne pagal paskirtį, pvz., biologinio ginklo kūrimui).

Žinoma, tai nėra baigtinis sąrašas. Tačiau nenugalima jėga nelaikomos aplinkybes, susijusios su pačiu asmeniu ar jo kontroliuojamais asmenimis (pvz., nebus pripažįstama nenugalima jėga asmens liga, net mirtis, areštas, darbuotojų veiksmai, finansiniai asmens pajėgumai).

Kitas, ne ką mažiau svarbus šaltinis, aiškinantis dėl nenugalimos jėgos – UNIDROIT Principai.

B. UNIDROIT Principai

Kodėl UNIDROIT Principai, būdami soft law šaltiniu, yra svarbūs? Todėl, kad daugelis CK 6 knygos II dalies (sutarčių teisė) nuostatos paimtos būtent iš UNIDROIT Principų. Todėl šie principai taikomi aiškinant atitinkamas CK nuostatas, ką patvirtina ir doktrina (LR Civilinio kodekso komentaras <…> p. 191), ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

CK 6.212 straipsnis yra perkeltas iš UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio. UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai gali būti atleistas nevykdymas, jeigu ši šalis įrodo, kad:

• nevykdymas buvo dėl kliūčių, kurių šalis nekontroliuoja ir
• kurių negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu, arba
• galėjo išvengti ar
• įveikti tokių kliūčių sukeltas pasekmes.

UNIDROIT Principų komentatoriai pateikia panašius nenugalimos jėgos pavyzdžius, kurie jau buvo aptarti kalbant apie CISG (žr., pvz., Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC), Second edition, ed. Stefan Vogenauer, Oxford University Press, 2015, pp. 871 et seq.).

Svarbi UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „[n]iekas šiame straipsnyje neužkerta šalies teisės nutraukti sutartį ar sulaikyti sutarties vykdymą ar reikalauti palūkanų ar skolos“ [pažymėta autoriaus]. Tuo tarpu, CK 6.212 straipsnio 4 dalis numato, kad „[š]io straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos vykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas“ [pažymėta autoriaus]. Tai pavyzdys, kai vienas žodis visiškai keičia esmę. Ir esminis skirtumas čia yra tas, kad pagal UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalį tokių priemonių gali imtis bet kuri sutarties šalis (prancūziškoje principų versijoje net vartojama sąvoka „šalys“ (les parties)), net ir skolininkas, tai pagal CK 6.212 straipsnio 4 dalies raidę – tik kreditorius, t. y. kita, nenukentėjusi nuo galimo force majeure šalis.

Pagal UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalį, nenugalima jėga yra ne tik gynyba nuo civilinės atsakomybės. Kreditorius negali taip pat nei nustatyti papildomą laiką sutarčiai įvykdyti (UNIDROIT Principų 7.1.5 straipsnis, analogiškas yra CK 6.209 straipsnis). Kreditorius tik gali sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (7.1.3(2) straipsnis, analogiška yra CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Jeigu mokėjimai yra blokuojami nenugalimos jėgos, tokie mokėjimai taip pat netaikomi pagal 7.2.1 straipsnį (Commentary on the UNIDROIT Principles <…>, pp. 879-880).

Toliau pateikiama minčių, kokias force majeure sąlygas būtų galima įrašyti į sutartį.

C. ICC force majeure sąlygos 2003

ICC Tarptautinės teisės ir praktikos komisija dar 2001 metais suformavo darbo grupę peržiūrėti ankstesnes ICC force majeure sąlygas, publikuotas 1985. Po darbo grupės peržiūros, 2003 metais buvo publikuotos ICC sąlygos. Jos taikomos tik jeigu šalys sutartyje referuoja į jas. Pakanka sutartyje nurodyti „ICC force majeure sąlygos“ jų taikymui. Šios sąlygos buvo parengtos atsižvelgiant į jau aptartus CISG ir UNIDROIT Principus.

ICC sąlygų 3 straipsnis mini tokius nenugalimos jėgos pavyzdžius, kurie panašus (tik detalesni) į tuos, nurodytus LR Vyriausybės 1996 metų nutarime (žr. šios publikacijos pirmąją dalį):

• Karas (deklaruotas ar ne), ginkluotas konfliktas ar reali jo grėsmė (įskaitant, bet neapsiribojant, priešišką ataką, blokadą, karinį embargo), karo veiksmai, invazija, užsienio priešų aktai, intensyvi karinė mobilizacija;
• Civilinis karas, riaušės, sukilimai ir revoliucijos, kariniai ar uzurpacijos veiksmai, tautos neramumai ar netvarka, smurtas, tautos nepaklusnumo veiksmai;
• Terorizmo išpuoliai, sabotažas, piratavimas;
• Valdžios teisėti ar neteisėti veiksmai, bet kurių teisės aktų, reglamentų, direktyvų ar vyriausybės nurodymų laikymasis, komendanto valandos apribojimai, ekspropriacija, paėmimas visuomenės poreikiams, turto konfiskavimas, rekvizicija, nacionalizacija;
• Stichinės nelaimės, maras, epidemija, gamtinės katastrofos, įskaitant, bet neapsiribojant, stiprų štormą, cikloną, uraganą, viesulą, pūgą, žemės drebėjimą, ugnikalnio išsiveržimus, nuošliaužas, potvynio bangas, cunamius, potvynius, žaibų ar sausros sukelta žala ar turto sunaikinimas;
• Sprogimai, ugnis, įrangos, fabrikų ar kitokio pobūdžio instaliacijos sunaikinimas, ilgalaikis transporto, telekomunikacijos ar elektros srovės nutrūkimas;
• Bendras darbo sutrikimas, įskaitant, bet neapsiribojant, boikotas, streikas, fabrikų ir patalpų uždarymas ar užėmimas.

Šalys gali referuoti į visas šiuos nenugalimos jėgos pavyzdžius, o gali tik į kai kuriuos. Tačiau šios ICC force majeure sąlygos yra inspiracijos šaltinis teismams taikant ir aiškinant nenugalimos jėgos sąlygas.

III. Nenugalimos jėgos pavyzdžiai tarptautinio arbitražo praktikoje ir teismų jurisprudencijoje

Šioje dalyje būtų tikslinga apžvelgti nenugalimos jėgos pavyzdžius, analizuotus ne tik tarptautinio arbitražo praktikoje, bet ir teismų jurisprudencijoje.

Tarptautinėje praktikoje pasitaikydavo tokių force majeure pavyzdžių (sąrašas, žinoma, ne baigtinis):

• Gaisras gamyklose (pvz., Vokietijos chemijos bendrovė BASF 2017 metais paskelbė force majeure vitaminų A ir E produktams po gaisro paleidžiant vieną iš jos gamyklų Vokietijoje);
• Gamybos apimties sumažinimas dėl valdžios nurodymų (pvz., Norvegijos bendrovė Hydro 2018 metais paskelbė force majeure po to, kai Brazilijos valdžia nurodė sumažinti Hydro aliuminio perdirbimo gamyklos gamybą 50 proc. dėl stiprių liūčių sąlygoto vandens iš gamyklos užteršimo);
• Valstybės sankcijos (pvz., Šveicarijos milžinė Glencore deklaravo force majeure 2018 metais dalies aliuminio tiekimui po to, kai JAV pritaikė sankcijas pagrindiniam aliuminio tiekėjui Rusal bei jo pagrindiniam akcininkui; dėl šio ir aukščiau paminėtų pavyzdžių žr. Hardship and Force Majeure in International Commercial Contracts: Dealing with Unforeseen Events in a Changing World (Bortolotti and Ufot (eds); Jan 2018), p. 82);
• Bendri neramumai, riaušės Libijoje (žr., pvz., ICC arbitražo bylą Nr. 19222/EMT);
• Beprecedentė sausra Brazilijoje (žr., pvz., ICC arbitražo bylą Nr. 19566/AGF/RD);
• Epidemijos grėsmė Argentinoje (žr., pvz., ICSID arbitražo bylos Nr. ARB/07-26 628 punktą, kur arbitražo teismas nurodė, kad jeigu valstybę paveikė epidemijos grėsmė didelei daliai žmonių, valstybė turi imtis visų priemonių, reikalaujamų tokioje situacijoje, net jeigu tai gali sąlygoti investuotojų interesų pažeidimą užtikrinant, kad valdžios institucijos veiks su pagarba tokiems investuotojo interesams ir sieks efektyvaus tokių interesų užtikrinimo iš karto, kai tą leis aplinkybės);
• Laivų prastova uoste, sąlygota politinio pobūdžio streiko Ispanijoje (Carboex S.A. v Louis Dreyfus Commodities Suisse S.A. [2012] EWCA Civ 838 (Court of Appeal)).

Arbitražų ir užsienio teismai nepripažindavo, kad egzistavo force majeure tokiomis aplinkybėmis, kai (sąrašas, žinoma, ne baigtinis):

• Laivas buvo sulaikytas dėl valstybės viešosios teisės pažeidimų ir šalis dėl to negalėjo įvykdyti savo prievolių, kol nesumokėjo 12 mln. JAV dolerių baudą Nigerijai (Great Elephant Corp. v Trafigura Beheer BV (The Crudesky), [2013] EWCA Civ 905 (Court of Appeal), 25 July 2013.);
• Dėl pasaulinės finansinės krizės 2008 metais pirkėjai negalėjo sumokėti visos sumos už nupirktus lėktuvus (Tandrin Aviation Holdings Ltd v Aero Toy Store LLC and another, [2010] EWHC 40 (Comm); Cessna Finance Corporation v Gulf Jet LLC(Final Award), ICC Arbitražo byla Nr. 18769);
• Dėl rinkos svyravimų prekių kaina nukrito taip, kad pardavėjui tapo nuostolinga prekes parduoti pagal sutartį (Buyer (Switzerland) v Seller (Kosovo), Final Award, ICC Arbitražo byla Nr. 16369);
• Dėl audros El Niño pardavėjas negalėjo pristatyti pirkėjui kukurūzų (Centro de Arbitraje de México (CAM),2006-11-30 arbitražo sprendimas).

Kalbant apie Lietuvą, lengviau įvardinti jurisprudenciją apie kas nėra laikoma nenugalima jėga, negu analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus force majeure atvejus. Teismų praktikoje nenugalima jėga nelaikomi:

• Eismo įvykis dėl prasto matomumo ar slidžios kelio dangos, netgi jei jame dalyvavo ne viena transporto priemonė, nelaikomas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, nes didesnio pavojaus šaltinių valdytojams įstatymo keliami ypatingi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-25-916/2015);
• Pardavėjas negalėjo pristatyti pirkėjui vagonų, nes Rusija uždraudė į gamyklą Rusijoje įvežti vagonų vežimėlių rėmus, būtinus gamybai, todėl vagonai laiku negalėjo būti pagaminti ir pirkėjas sutartį nutraukė. Nors abu žemesni teismai pripažino force majeure aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jų sprendimus panaikino nurodęs, kad „nenugalima jėganelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-10-421/2015);
• Teismai nustato griežtą priežastinį ryšį (conditio sine qua non) tarp kliūties ir negalėjimo įvykdyti prievoles. Pavyzdžiui, teismai nepripažino nenugalima jėga situacijos, kai rapsų nederlius buvo paveiktas didelio įšalo metų žiemą ir tai yra force majeureaplinkybė, nes ieškovas neįrodė, kad rapsai žuvo būtent dėl meteorologinių sąlygų ir tokių sąlygų nebuvo įmanoma numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1/2014; 2004-02-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-83/2004);
• Teismai turi tirti, ar asmens namo stogą nukėlęs vėjas ir tuo padaręs žalą kaimyniniame sklype gali būti laikomas nenugalima jėga, t. y. ar tai buvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2012);
• Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstančios ekonominės krizės situacija per se nereiškia nenugalimos jėgos fakto, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažintos tik tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2012);
• Gaisras negali būti laikomas nenugalima jėga, atleidžiančia atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti, o jo kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2010);
• Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nėra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, kadangi valstybiniame kelyje, kuriame įvyko draudiminis įvykis, nuo 2004 iki 2007 m. pabaigos įvyko 33 eismo įvykiai, kurių priežastis – susidūrimas su laukiniais žvėrimis, todėl valstybė, būdama rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-509/2009);
• Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, kad biudžete nebuvo lėšų valstybinio projekto finansavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis c. Nr. 3K-3-62/2008);
• Laive kilęs gaisras nepriklausomai nuo jo kilimo priežasties nėra pagrindas atleisti ekspeditorių nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis c. b. Nr.3K-3-534/2005);

Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teismai taiko griežtą force majeure modelį.

IV. Išvados

Jeigu šalys sutartyse atidžiai neįvardino, kad yra nenugalima jėga, įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Ypač vertinant tai, kad sutarčių būtina laikytis, o aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nėra laikoma force majeure. Šalis, gindamasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, turi įrodyti, kad:

• tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; ir
• dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; ir
• šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; ir
• šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Absoliučioje daugumoje bylų, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad force majeure nebuvo. Nei krizė, nei valstybės veiksmai savaime nėra laikomi force majeure, tuo labiau, kad nenugalima jėga turi būti vienintelė prievolės nevykdymo priežastis.

Tuo labiau, apie force majeure aplinkybes nuo tokių aplinkybių nukentėjusi šalis turi pranešti savo kontrahentui. Todėl vien karantinas nėra pagrindas taikyti nenugalimos jėgos aplinkybių ir nevykdyti prievolių.

Kad ir kaip norėtųsi, nėra vieno recepto situacijai ir kiekvieną atvejį teismai nagrinėtų atidžiai taikydami griežtus force majeure standartus. Todėl, karantino metu patartina išnaudoti visas derybų galimybes ir valstybės paramą. Tikėtina, bus ir unikalių atvejų, kuomet bus pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės. Bet tai jau konkrečios civilinės bylos istorija.

Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas. VU Teisės fakultetas lektorius