A. Medelienė. VMI skelbia, kad svarstoma atidėti mokesčių deklaravimo terminus: ką tai gali reikšti verslui?

Sveikintina, kad valstybė šioje verslui sudėtingoje situacijoje solidarizuojasi ir svarsto įvairias priemones padėti išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Visų pirma, savaitės pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) priminė apie jau egzistuojančius mokesčių naštos amortizavimo būdus: (i) galimybę perkelti mokestinius nuostolius į ateinančius metus ir (ii) galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS), kurios iš esmės palengvina mokestinių prievolių vykdymą, nes leidžia mokesčius sumokėti vėliau ir individualizuotu grafiku. Bet mokėti reikia, kartu su palūkanomis už tokią paskolą.

Šeštadienį Vyriausybei paskelbus apie visuotinį karantiną, tapo galutinai aišku, kad dalis verslo turės stabdyti savo veiklą, o net ir jos nestabdantys neišvengiamai pajus rinkos sulėtėjimą ar sąstingį. Prie to turės taikytis ir valstybinės institucijos, įskaitant VMI, artimiausiomis dienomis dienų turėjusią skelbti gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo (vis dar tradiciškai kontaktinio proceso) pradžią. Be to, kovo gale teks deklaruoti ir mokėti PVM už vasarį, ne už kalnų ir pelno mokesčio deklaracijos terminas. Finansiniams srautams jautriems verslams (o tokių dauguma) tai gali būti itin sudėtingas metas.

Todėl girdime apie naują iniciatyvą – galimybės atidėti mokesčių deklaravimo terminus svarstymą. Tiesa, kol kas skelbiama tik apie gyventojų pajamų deklaravimo terminų nukėlimą, siejant su tuo, kad kai kurie gyventojai pajamas deklaruoja atvykę į VMI padalinius, o jie matyt bus uždaryti. Tačiau ekonomistai vis garsiau teikia pasiūlymus Vyriausybei (kuri pirmadienį svarstys ir verslo palaikymo priemonių planą) atidėti ir pačius mokesčių sumokėjimo terminus, kas, matyt, taptų visuotine mokestine paskola.

Mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo terminus Lietuvoje nustato įstatymai. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ) suteikia teisę VMI pratęsti mokesčio deklaracijos pateikimo terminą. Kita vertus, jis taip pat gana aiškiai sako, kad, jeigu mokesčio deklaracijos pateikimo termino laikotarpiu atsiranda prievolė mokėti mokestį, mokesčių mokėtojas mokestį privalo sumokėti mokesčio įstatymo nustatytu terminu, nepaisant to, kad mokesčio deklaracijos pateikimo terminas yra pratęstas.

Todėl kyla klausimas, ar vien deklaracijos pateikimo termino nukėlimas suteiks realią paramą verslui, ar tai tik dar vienas karantino laikotarpio elementas, skirtas sumažinti socialinių kontaktų skaičių. Esminiu elementu atsakant į šį klausimą tampa teisinis konsensusas dėl to:

Ar tuo atveju, kai mokesčio įstatymas to mokesčio sumokėjimą sieja su deklaracijos pateikimo diena (kuri taip pat įtvirtinta tame įstatyme), o ne su konkrečiu atskirai jame įtvirtintu terminu (kuris gali sutapti su deklaracijos pateikimo terminu), galima būtų teigti, kad, VMI, vadovaujantis MAĮ išlyga, perkėlus specialiame įstatyme įtvirtintą deklaracijos pateikimo terminą, persikelia ir to mokesčio sumokėjimo terminas. Formuluotė paini, bet pažiūrėkime praktiškai.

Jeigu atsakymas TAIP:

–   Pelno mokesčio (PM) (tiek metinio, tiek avansinio) sumokėjimo terminas Pelno mokesčio įstatyme nurodomas konkrečiai (metinio – ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos; avansinio – ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną). Taigi, iš MAĮ kylanti VMI teisė koreguoti deklaravimo terminą, mokesčio sumokėjimo termino atskirai neįtakotų, jis galėtų būti keičiamas tik keičiant patį įstatymą;

– Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas sako, kad pajamų deklaracijos teikiamos iki kitų metų gegužės 1 d., o mokestis sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vadinasi, atsakius į paryškintą klausimą teigiamai, GPM deklaracijos pateikimo termino pratęsimas, remiantis GPM įstatymu, taip pat turėtų reikšti ir GPM sumokėjimo termino pratęsimą;

–   PVM įstatymas nurodo, kad deklaracijos teikiamos iki kito mėnesio 25 dienos (arba per 25 dienas pasibaigus kitokiam mokestiniam laikotarpiui), o mokestis sumokamas – iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vadinasi, kaip ir GPM atveju, galima būtų teigti, kad deklaracijos pateikimo termino perkėlimas galėtų perkelti ir šio mokesčio sumokėjimo terminą. O tai jau būtų labai stipri ir pakankamai universali pagalba, pratęsiant šiuos terminus, pavyzdžiui, bent jau tiems, kuriuos virusas ir karantinas prislegia labiausiai.

Taigi, teisinių prielaidų tam, kad VMI (net ir be formalaus Seimo ar Vyriausybės sprendimo, bet, be jokios abejonės, su jų politiniu palaikymu) jau šiandien savo rankose turi ne tik administracinių (deklaravimo terminai), bet ir realių finansinių pagalbos verslui instrumentų, yra tikrai daug. Visgi, lieka atviri klausimai (i) kiek teisinio konsensuso šiomis aplinkybėmis bus norima surasti (ii) kokios realios valstybės galimybės šiuos instrumentus (ypač – PVM atidėjimo) panaudoti; ir (iii) kaip konkrečiai atrodys priimamų teisinių sprendimų formuluotės bei už jų slypinti valia.

Jeigu atsakymas NE:

Ką gali padaryti VMI, jeigu bus pratęsti deklaracijų pateikimo terminai nekeičiant įstatymų (VMI sprendimu), bet mokesčių sumokėjimo terminai dėl to nepersikeltų:

–   MAĮ numato, kad mokesčio mokėtojui pavėlavus pateikti deklaraciją, VMI mokestį gali apskaičiuoti ir pati (net neatlikdama patikrinimo). Tačiau, nukėlus deklaracijos pateikimo terminą, mokesčio sumokėjimo dieną VMI pati apskaičiuoti mokesčio negalės;

– Taip pat negalės būti taikomos ir priverstinio mokesčio išieškojimo priemonės, kurios įsijungia, kai pateikiama deklaracija, bet mokestis nesumokamas, arba kai mokestį apskaičiuoja pati VMI;

–   Pateikus deklaraciją vėliau (tačiau išlikus pareigai sumokėti mokestį įstatymo nustatytu terminu), mokesčių mokėtojas turės sumokėti jau ne tik mokestį, bet ir delspinigius (kurie dabar yra triskart didesni, nei palūkanos už MPS);

– VMI gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo, o vienas iš pagrindų tam yra force majeure, t. y. aplinkybės, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Skamba gerai, tačiau įstatymas patikslina, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Taigi, kol kas praktikoje nei viruso pandemija, nei dėl jos teisėtai paskelbtas karantinas formaliai pagrindu atleisti nuo delspinigių dar nebuvo pripažinti. Dėl to su viltimi gali tekti remtis bendraisiais teisės principais: teisingumu, protingumu ir proporcingumu. O tai – VMI, MGK ir teismų rankose.

Vietoje išvados: Vien mokesčio deklaravimo terminų perkėlimas, nesiejant to su pačių mokesčių sumokėjimu, būtų administracinė, techninė, bet labai ribotos naudos gyventojams ir įmonėms duodanti priemonė. Kai tuo tarpu pačių mokesčių mokėjimo terminų atidėjimas būtų išties rimtu ramsčiu daugelio verslų veiklos tęstinumui. Valstybei tai taip pat galėtų būti naudinga – jai nereikėtų dalinti subsidijų. Be to, toks mokesčių palikimas pas mokesčių mokėtojus būtų laikinas, nes karantinui ir krizei praėjus mokesčiai turėtų būti sumokėti. Todėl tokias pozityvias iniciatyvas ir priemones (kad ir kokios apimties jos būtų) reikėtų įgyvendinti kruopščiai ir tinkamai, suteikiant maksimalų, aiškumą, teisinį tikrumą, nepaliekant vietos nepagrįstoms viltims ir interpretacijoms.

Dr. Aistė Medelienė yra advokatė, advokatų profesinės bendrijos WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai partnerė