M. Bielskienė. Mokestinių ginčų direktyva: padaugės ginčų ar sprendimų?

Nuo 2019 m. liepos 1 d. tarptautinės įmonių grupės įgis daugiau galimybių apsiginti ES valstybių narių tarpusavio kovoje dėl teisės apmokestinti uždirbtą pelną.

ES valstybės narės įpareigotos iki 2019 m. birželio 30 d. perkelti Tarybos direktyvos Nr. 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (Mokestinių ginčų direktyva) nuostatas. Šiuo metu Finansų ministerija yra parengusi ir įregistravusi įstatymo projektą, kuriame iš esmės pažodžiui perkeltos (šiek tiek detalizuotos) šios direktyvos nuostatos, taip pat siūlomi atitinkami Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai.

Naujasis ginčų sprendimo mechanizmas iš esmės aktualus tarptautinėms įmonių grupėms, atliekančioms pajamų ir pelno koregavimus sandorių kainodaros pagrindu (nors šios direktyvos vienas iš tikslų yra kuo labiau išplėsti jos taikymą sritį ir spręsti ginčus ne tik kainodaros srityje). Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė perka iš susijusios Lenkijos įmonės prekes. Atlikus sandorių kainodara pagrįstus koregavimus, Lietuvos įmonė papildomai už prekes Lenkijos įmonei sumoka 1 mln. EUR (nuo kurių pastaroji sumoka pelno mokestį Lenkijoje). Padidėjus Lietuvos įmonės sąnaudoms, sumažėja jos mokėtinas pelno mokestis. Taigi, Lenkijos mokestinė bazė padidėja Lietuvos mokestinės bazės sąskaita. Tarkime, Lietuvos mokesčių administratoriaus kainų koregavimo pagrindimas neįtikina ir, būdamas įsitikinęs, kad Lietuvos įmonė turėjo uždirbti daugiau pelno, nepripažįsta kainodaros koregavimų bei įpareigoja Lietuvos įmonę sumokėti papildomą pelno mokestį. Tokiu būdu, tos pačios pajamos (1 mln. EUR) apmokestinamos du kartus: Lenkijos ir Lietuvos įmonių lygmenyje.

Šiuo metu tokią dvigubo apmokestinimo situaciją galima būtų bandyti spręsti keliais būdais, iš esmės priklausančiais vien nuo mokesčių administratoriaus noro išspręsti ginčą:

• inicijuojant Abipusio susitarimo procedūrą (MAP), kuri apibrėžta Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) modelinėje mokesčių konvencijoje dar 1960 metais ir perkelta į daugelio valstybių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (DAIS);
• inicijuojant ginčo sprendimą pagal Arbitražo konvenciją (Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną).

Pirmosios (MAP) procedūros pagrindinis trūkumas yra tas, kad mokesčių mokėtojai (labiausiai ginčo išsprendimu suinteresuota šalis) realiai nėra įtraukiami į ginčų sprendimo procedūrą ir dažnai net nesužino, dėl kokių priežasčių buvo priimtas būtent toks susitarimas tarp mokesčių administratorių. Be to, valstybės nėra įpareigotos išspręsti ginčą – pakanka tiesiog stengtis surasti kompromisą.

Antroji procedūra (pagal Arbitražo konvenciją) šiuo atžvilgiu patrauklesnė – pagal ją valstybės, sutikusios ginčą spręsti arbitraže, privalo sutarti, kaip realiai išvengti dvigubo apmokestinimo. Visgi, nesant įpareigojimo valstybėms aktyviai spręsti ginčą ir privalomų ginčo išnagrinėjimo terminų, procesas lieka iš esmės neveiksmingas. Be to, neretai valstybės įgaliotos institucijos ieško visų įmanomų galimybių atsisakyti esamam ginčui taikyti Arbitražo konvencijos nuostatas.

Taigi, šiuo metu DAIS ir Arbitražo konvencijoje numatytais mechanizmais neužtikrinama, kad tokie ginčai visais atvejais būtų laiku ir veiksmingai išspręsti (t. y. dvigubas apmokestinimas būtų panaikintas).

Iš esmės tai buvo pagrindinė Mokestinių ginčų direktyvos priėmimo priežastis. Kaip nurodoma šios direktyvos preambulėje, nauji visapusiški, veiksmingi ir tvarūs ginčų sprendimo mechanizmai yra teisingesnės ir skaidresnės mokestinės aplinkos pagrindas, kovos su mokesčių vengimu priemonė. Be to, prognozuojama, kad dėl reguliaresnės ir tikslingiau orientuotos mokesčių administratorių audito praktikos daugės ginčų dėl dvigubo ar daugkartinio apmokestinimo, kuriuose bus ginčijamasi dėl potencialiai didelių sumų. Taigi, ypatingai svarbu užtikrinti ginčų sprendimo efektyvumą.Pagal Mokestinių ginčų direktyvą ginčas bus sprendžiamas trimis etapais:

• Skundo pateikimas. Mokesčių mokėtojas pateikia skundą dėl kilusio dvigubo apmokestinimo (per 3 metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmą, lėmusį dvigubą apmokestinimą), detaliai aprašydamas faktinę situaciją, pateikdamas susijusius dokumentus. Skundas paduodamas visų su dvigubu apmokestinimu susijusių valstybių mokesčių administratoriams (mažos įmonės ir fiziniai asmenys skundą gali pateikti tik savo šalyje). Skundas pateikiamas nepriklausomai nuo to, ar mokesčių administratoriaus sprendimas (kuris sukėlė dvigubą apmokestinimą) buvo apskųstas pagal nacionalinę teisę. Mokesčių administratoriai per 6 mėn. išsprendžia skundo priėmimo klausimą. Skundas gali būti atmestas, jei nepateikti visi reikalingi dokumentai, nėra ginčijamo klausimo arba praleistas 3 metų skundo pateikimo terminas.
• Abipusio susitarimo procedūra. Priėmus skundą, valstybės siekia bendru sutarimu išspręsti ginčą. Tam skirtas 2 metų laikotarpis, kuris, pateikus raštišką pagrindimą, gali būti vieną kartą pratęstas dar 1 metams. Jei mokesčių mokėtoją tenkina mokesčių administratorių pasiektas susitarimas, jis tampa privalomai vykdytinas (o mokesčių mokėtojas įsipareigoja nutraukti inicijuotus nacionalinius procesus).
• Ginčo sprendimas. Jei valstybėms nepavyksta pasiekti susitarimo arba viena iš valstybių atmeta skundą, mokesčių mokėtojas gali per 50 dienų prašyti mokesčių administratorių sudaryti Patariamąją komisiją. Pastaroji ginčą spręs rengdama posėdžius, kuriuose galės (o Patariamosios komisijos sprendimu – privalės) dalyvauti ir pats mokesčių mokėtojas (beje, išlaidas Patariamajai komisijai prisiims valstybės, o mokesčių mokėtojo išlaidos nebus atlyginamos). Patariamoji komisija per 6 mėn. turės pateikti savo nuomonę dėl ginčo sprendimo, po kurios valstybėms bus suteikiamas papildomas 6 mėn. terminas bendram susitarimui pasiekti. Jei to nepavyks padaryti, Patariamosios komisijos nuomonė taps privaloma vykdyti.

Patariamoji komisija – naujas ES institutas. Ji būtų sudaroma kiekvienam atskiram ginčui ir susidės iš (i) vieno arba dviejų kiekvienos valstybės mokesčių administratoriaus atstovų bei (ii) vieno arba dviejų kiekvieno iš mokesčių administratorių pasirinktų ekspertų iš Europos Komisijos sudaromo Nepriklausomų ekspertų sąrašo.

Paskirti Patariamosios Komisijos nariai taip pat iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo išsirinks pirmininką, kuris, pageidautina, turi būti teisėjas. Nepriklausomų ekspertų sąrašas bus sudaromas kiekvienai ES valstybei deleguojant po 3 nepriklausomus, nepriekaištingos reputacijos ir kompetentingus asmenis. Lietuvoje ši ekspertų atrinkimo funkcija pavesta Teisingumo ministerijai.

Beje, Lietuvos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo Europos Sąjungoje įstatymo projekte nepriklausomumo sąvoka vertinama labai siaurai. Nurodoma, kad ekspertais negali būti skiriami mokesčių administratorių bei įmonių, kurių profesinė veikla yra teikti konsultacijas mokesčių klausimais arba kitaip konsultuoti mokesčių klausimais, darbuotojai. Tuo tarpu Mokestinių ginčų direktyvoje nepriklausomumo pažeidimu būtų laikomi tik tokie atvejai, jei ekspertas būtų konkrečios ginče dalyvaujančios valstybės mokesčių administratoriaus darbuotojas arba su mokesčiu mokėtoju susijusios ar jam konsultacijas teikusios mokesčių konsultantų įmonės atstovas. Abejotina, ar dėl tokių griežtų (ir galbūt net neadekvačių) kriterijų nustatymas nepagrįstai nesusiaurins kompetentingų į ekspertų sąrašus pretenduojančių asmenų rato.

Valstybėms taip pat suteikta galimybė ginčą spręsti ne tik per Patariamąją, bet ir per nuolatinę ar konkrečiam ginčui skirtą Alternatyvaus ginčų sprendimų komisiją.

Patariamosios komisijos sprendimai bus iš dalies ar pilnai (su šalių sutikimu) viešinami (dar viena naujovė). Taigi, bendras tarptautinių mokestinių ginčų sprendimo tendencijas galės matyti ne tik ginčo šalys, bet ir visuomenė.

Tokia  Europos Sąjungos iniciatyva sveikintina, nes mokesčių mokėtojai, patekę į dvigubo apmokestinimo situaciją, iki šiol būdavo mokesčių administratorių valios įkaitai . Tikėtina, kad šio ginčų sprendimo mechanizmo buvimas paskatins mokesčių administratorius atsakingiau žiūrėti į savo priimamus sprendimus ir galimybę jų teisingumu įtikinti ne tik mokesčių mokėtoją, bet ir tarptautinius ekspertus.  Tuo tarpu įmonės turės papildomą teisės normų aiškinimo šaltinį (viešai skelbiamus Patariamosios komisijos sprendimus) teisingam pelno paskirstymui ir apmokestinimui.  Deja, šis ginčų sprendimo mechanizmas bus taikomas tik ES, taigi, kilus ginčui tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių mokesčių administratorių liks galioti senosios procedūros.

Monika Bielskienė yra Advokatų kontoros WALLESS teisininkė