N. Bruskina. Individualios peticijos EŽTT nepriimtinumas. Piktnaudžiavimas individualios peticijos teise.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsnyje garantuojama individualios peticijos teisė, t. y. kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinė organizacija ar asmenų grupė, manantys, kad jų teises, įtvirtintas Konvencijoje ir/ar Konvencijos protokoluose, pažeidė viena iš susitariančiųjų valstybių, turi teisę Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT ar Teismas) pateikti individualią peticiją (skundą) prieš tą valstybę.

Individualių peticijų priimtinumo sąlygos

Konvencijos 35 straipsnyje numatytos individualių peticijų priimtinumo sąlygos. Konkrečiai, pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalis pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į EŽTT, turi panaudoti veiksmingas valstybės atsakovės vidaus teisinės gynybos priemones; pareiškėjai kreiptis į EŽTT turi ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas aukščiausios instancijos nacionalinio teismo galutinis sprendimas. Taip pat individuali peticija bus nepriimtina, jeigu ji yraanoniminė arba „pagal savo esmę tokia pat, kokią Teismas jau svarstė arba kokia jau buvo perduota kitai tarptautinei tyrimo ar ginčo sprendimo institucijai ir jeigu peticijoje nėra jokios bylai reikšmingos naujos informacijos“. Galima išskirti kitą individualių peticijų nepriimtinumo grupę. Konkrečiai, pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalį, EŽTT paskelbia nepriimtina individualią peticiją, jeigu mano, kad:

„a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise arba

b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas“.

Būtina pažymėti, kad EŽTT, vadovaudamasis Konvencijos 35 straipsnio 4 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje (išskirta autorės) gali atmesti kiekvieną jam pateiktą peticiją, jei mano, kad ji nepriimtina pagal pirmiau aptartus kriterijus, nustatytus Konvencijos 35 straipsnio 1-3 dalyse.

Galima pastebėti, kad tam tikrus peticijos trūkumus (pvz., individualios peticijos anonimiškumas, akivaizdus jokių vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimas, akivaizdus šešių mėnesių nuo nacionalinio aukščiausios instancijos teismo galutinio sprendimo priėmimo praleidimas arba peticija nesuderinamumas su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, piktnaudžiavimas individualios peticijos teise (pvz., pareiškėjas vartoja įžeidžiančią kalbą, grasina EŽTT, valstybės atsakovės Vyriausybei) ir t.t.) paprastai galima matyti neatliekant tolesnio nagrinėjimo, tokias peticijas EŽTT paprastai pripažįsta nepriimtinomis ir apie tokio pobūdžio peticijas net nepranešama valstybių atsakovių Vyriausybėms. Tačiau Teismui atlikus pradinę peticijos priimtinumo patikrą ir perdavus peticiją valstybės atsakovės Vyriausybei, valstybių atsakovių Vyriausybės (įskaitant Lietuvos Vyriausybę, kai peticija byloje prieš Lietuvą) dažnai EŽTT remiasi įvairiais nepriimtinumo kriterijais, pvz., vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimas, peticijos nesuderinamumas su Konvencijos ir/ar jos protokolų nuostatomis, aiškus peticijos nepagrįstumas ir kt. Kartais Teismas sutinka su šiais Vyriausybės argumentais ir pripažįsta peticiją nepriimtina (pvz., žr. EŽTT 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą byloje Kazėnas prieš Lietuvą (Nr. 55681/15), kai EŽTT pripažino peticiją aiškiai nepagrįsta Vyriausybei pateikus papildomą informaciją dėl skundo esmės, EŽTT 2017 m. liepos 11 d. nutarimą byloje Kužmarskienė prieš Lietuvą (Nr. 54467/12), kai EŽTT pripažino peticiją nepriimtina Lietuvos Vyriausybei pateikus argumentus dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo). Kartais Teismas atmeta šiuos Vyriausybės argumentus dėl peticijos nepriimtinumo ir nagrinėja skundą iš esmės (pvz., žr. EŽTT 2018 m. spalio 2 d. sprendimą byloje Kožemiakina prieš Lietuvą (Nr. 231/15), §§ 40-44 arba EŽTT 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą (Nr. 23532/14), §§ 21-29.

Piktnaudžiavimas individualios peticijos teise: naujos EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą tendencijos

Peržiūrėjus ankstesnę EŽTT praktiką bylose prieš Lietuvą matyti, kad Lietuvos Vyriausybė, siekdama peticijos nepriimtinumo, savo pozicijose EŽTT rėmėsi ir pirmiau minėtu peticijos nepriimtinumo kriterijumi – piktnaudžiavimu peticijos teise. Tačiau EŽTT, bylos medžiagoje nenustatęs piktnaudžiavimo individualios peticijos teise, atmesdavo šiuos Lietuvos Vyriausybės argumentus ir pripažindavo peticiją priimtina šiuo požiūriu (pvz., žr. EŽTT 2012 m. vasario 14 d. sprendimą byloje D.D. prieš Lietuvą (Nr. 13469/06), §§ 92, 98, 127, 167, EŽTT 2012 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Liuiza prieš Lietuvą (Nr. 13472/06), §§ 47, 52-53, EŽTT 2016 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Biržietis prieš Lietuvą (Nr. 49304/09), §§ 27-29, EŽTT 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Bagdonavičius prieš Lietuvą (Nr. 41252/12), §§ 52, 58). Tačiau pastaruoju metu galima pastebėti, kad jau dvi peticijos bylose prieš Lietuvą EŽTT pripažintos nepriimtinomis remiantis pirmiau minėtame Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkteįtvirtinta nepriimtinumo sąlyga – „piktnaudžiavimas individualios peticijos teise“. Abiem atvejais EŽTT pripažino pareiškėjų piktnaudžiavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį (veiksmus, bendradarbiavimą su EŽTT) po peticijos perdavimo Lietuvos Vyriausybei stadijoje (tiksliau, Vyriausybės pastabų ir pareiškėjo atsikirtimų stadijoje). Toliau nagrinėtini šie peticijos nepriimtinumo dėl piktnaudžiavimo individualios peticijos teise pavyzdžiai.

Žinomai neteisingų faktų pateikimas kaip piktnaudžiavimas individualios peticijos teise

EŽTT 2018 m. gruodžio 6 d. paskelbtu nutarimu byloje Gaska prieš Lietuvą (Nr. 38686/16)pripažino pareiškėjo peticiją dėl kalinimo sąlygų nepriimtina dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo individualios peticijos teise.

Savo peticijoje pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas) skundėsi, be kita ko, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjas Gaska grindė įvairiais faktais, pvz., pareiškėjas skundėsi dėl to, kad pataisos namuose nebuvo atskiros patalpos rūkymui ir jis buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Šioje byloje Lietuvos Vyriausybė atkreipė EŽTT dėmesį į vieną iš pareiškėjo pateiktų dokumentų – Teisingumo ministerijos 2011 m. birželio 30 d. raštą. Pareiškėjas teigė, kad gavo šį raštą iš Teisingumo ministerijos. Šiuo raštu Teisingumo ministerija pripažino, kad rūkančių nuteistųjų atskyrimas nuo nerūkančių ne visada buvo užtikrinamas pataisos namuose. Lietuvos Vyriausybė pažymėjo, kad iš tikrųjų kitas asmuo, o ne pareiškėjas, kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl tariamo nerūkančių nuteistųjų teisių pažeidimo, taigi iš tikrųjų šitas ginčo raštas buvo adresuotas ne pareiškėjui, o kitam asmeniui (Vyriausybė pastebėjo, kad pareiškėjo atstovės Teismui pateiktoje Teisingumo ministerijos rašto kopijoje tikrojo adresato vardas ir pavardė užtušuota ir ranka įrašytas pareiškėjo vardas ir pavardė). Be to, Lietuvos Vyriausybė pažymėjo, kad šis Teisingumo ministerijos raštas nereikšmingas bylai dar ir todėl, kad tikrasis rašto adresatas buvo laikomas kituose pataisos namuose negu pareiškėjas Gaska. Vyriausybė pateikė Teismui tikrą rašto kopiją.

EŽTT pakartojo savo ankstesnėje praktikoje suformuluotą principą, kad peticija gali būti atmesta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą pareiškėjui piktnaudžiaujant individualios peticijos teise, jeigu peticija buvo pagrįsta žinomai neteisingais faktais. Svarstydamas, ar yra piktnaudžiavimas individualios peticijos teise, Teismas analizavo, ar pareiškėjo savavališkai pakeistas dokumentas yra reikšmingas Teismo vertinimui dėl konkrečios pareiškėjo peticijos esmės. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo peticijoje Teismui skundėsi dėl kalinimo sąlygų, be kita ko, dėl to, kad buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, Teismas pripažino, kad pareiškėjo atstovės pateiktas ginčo Teisingumo ministerijos raštas būtų reikšmingas vertinant pareiškėjo Gaskos kalinimo sąlygas.

Toliau galima pastebėti, kad Teismas įsitikino, ar šis Teisingumo ministerijos raštas buvo pakeistas, savavališkai įrašant pareiškėjo pavardę vietoj tikrojo adresato. Teismas pastebėjo, kad pats pareiškėjas neginčijo, kad pakeitė raštą. Taigi Gaskos peticija, remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, buvo pripažinta nepriimtina dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo individualios peticijos teise.

Šiuo požiūriu svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Teismo paprašytas paaiškinti susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas pareiškė, kad ji pateikė ginčo raštą savo atstovei, įgaliotai atstovauti jam EŽTT, tiesiog kaip „informaciją, kaip pareigūnai turėtų atlikti savo pareigas atskirdami rūkančius nuteistuosius nuo nerūkančių“, bet jis neprašė savo atstovės perduoti šio Teisingumo ministerijos rašto EŽTT. Pareiškėjo atstovė atsiprašė Teismo už neapsižiūrėjimą. Esant tokioms aplinkybėms Teismas konstatavo, kad bylai neturi reikšmės, ar pareiškėjas ketino persiųsti šį raštą Teismui, ar ne. Taip pat nėra svarbu, ar pareiškėjo atstovė išsiuntė šį raštą pareiškėjo pavedimu ar, kaip ji teigė, dėl neapsižiūrėjimo.

Taigi matyti, kad vėlesni pareiškėjo paaiškinimai, motyvai dėl savavališkai pakeisto dokumento pateikimo EŽTT nėra reikšmingi, jeigu EŽTT nustato, kad pareiškėjas ar jo atstovas pateikė žinomai pakeistą dokumentą, siekdami palankaus sau EŽTT sprendimo. 

Nevisapusiškos ir klaidinančios informacijos pateikimas kaip piktnaudžiavimas individualios peticijos teise

EŽTT 2017 m. rugsėjo 28 d. paskelbė nutarimą byloje Selina prieš Lietuvą (Nr. 17969/10), kuriuo pareiškėjos Selinos peticija dėl žemės negrąžinimo buvo pripažinta nepriimtina. Nepriimtinumo pagrindas – pareiškėjos piktnaudžiavimas individualios peticijos teise jai nepateikus visos bylai reikšmingos informacijos.

Savo peticijoje pareiškėja, remdamasi Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga) skundėsi dėl to, kad pagal nacionalinę teisę jai negalėjo būti grąžintas natūra 0,6857 ha žemės sklypas.

Šioje byloje Teismas pakartojo, kad nevisapusiškos ir todėl klaidinančios informacijos pateikimas taip pat gali sudaryti piktnaudžiavimą individualios peticijos teise, ypatingai jeigu informacija yra susijusi su bylos esme ir pareiškėjas nepateikė pakankamo paaiškinimo, kodėl neatskleidė šios informacijos. EŽTT pastebėjo, kad pareiškėja Selina nepranešė Teismui apie svarbius pasikeitimus, įvykusius jos nuosavybės teisių atkūrimo procese, konkrečiai, apie tai, kad į didžiąją dalį žemės nuosavybės teisės jau buvo atkurtos pareiškėjai (apie visus pakeitimus Teismą informuodavo tik Lietuvos Vyriausybė). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ji neinformavo Teismo apie šiuos pasikeitimus. Teismo manymu, pareiškėjos nepateikta informacija susijusi su bylos esme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas nusprendė, kad remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis peticija turi būti pripažinta nepriimtina dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo individualios peticijos teise.

Taigi šis EŽTT nutarimas parodo, kad pareiškėjų pareiga informuoti EŽTT apie bylai reikšmingus faktus nepasibaigia pateikus peticiją.

Dr. Nika Bruskina yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros lektorė,  Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vyr. specialistė