LAT: vien sodo namo ir ūkinio pastato esminis pagerinimas savaime nereiškia, jog iš esmės buvo pagerintas ir žemės sklypas
Lapkričio 22 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl klausimų, susijusių su turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus.
Kasacinis teismas pasisakė, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymėtina, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje.
Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinėje byloje abu sutuoktiniai buvo kredito sutarties šalys ir kreditas buvo suteiktas jiems abiem, kreditas šalių buvo gautas vos 4 mėnesiai iki jų santuokos sudarymo, t. y. šalims jau turint ketinimų kurti šeimą, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenimo sąlygoms gerinti (sodo ir ūkiniam pastatams pritaikyti nuolat gyventi), o kreditas buvo grąžinamas bendromis šalių lėšomis (atsakovas neteigia ir nagrinėjant bylą neįrodinėjo priešingai, t. y. kad jis ir ieškovė, gyvendami santuokoje, paskolą (jos dalį) mokėjo kiekvienas atskirai savo asmeninėmis lėšomis), sprendžia, kad šalių pagal kredito sutartį gauta paskola yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad sodo namas ir ūkinis pastatas santuokos metu buvo pagerinti bendromis sutuoktinių lėšomis.
Kartu teisėjų kolegija sutiko su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo savo išvados dėl žemės sklypo, ant kurio yra minėtas turtas (sodo namas ir ūkinis pastatas), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien sodo namo ir ūkinio pastato esminis pagerinimas savaime nereiškia, jog taip pat iš esmės buvo pagerintas ir žemės sklypas. Nors nurodyti darbai, atlikti gerinant namų valdą, didina žemės sklypo vertę, tačiau byloje apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Byloje nenustatyta, kiek pakito sklypo vertė, ar dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių negalima tinkamai išspręsti klausimo dėl šio asmeninio atsakovo turto – žemės sklypo – pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
