K. Mickutė. Karas, kuriame nebus laimėtojų
2018 m. kovo mėn. JAV paskelbė naują muito mokesčio tarifą, pagal kurį į JAV importuojamiems plieno gaminiams numatomas 25 proc. tarifas, o aliuminio gaminiams – 10 proc. (toliau – Metalo tarifas). Siekiant JAV persvaros derybose dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties pakeitimų, Metalo tarifas kurį laiką nebuvo taikomas Kanadai ir Meksikai. Metalo tarifo taikymo išimtis taip pat buvo numatyta ir Europos Sąjungai tikintis sudaryti atskirą susitarimą dėl plieno ir aliuminio gaminių kvotų ar kitų importo apribojimų. Nenuoseklus Metalo tarifo išimčių taikymas sukėlė chaosą tarp JAV prekybos partnerių, todėl pasibaigus laikinajam išimties taikymo laikotarpiui nuo birželio 1 d. tarifas taikomas visoms valstybėms, o su kai kuriomis valstybėmis JAV jau sudarė susitarimus, numatančius importuojamo metalo apribojimus.
Nors grindžiamas JAV nacionaliniu teisės aktu, Metalo tarifas yra tiesiogiai susijęs su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teise. JAV, kaip PPO valstybė-narė, yra įsipareigojusi nenustatyti vidaus mokesčių, kuriais būtų siekiama apsaugoti vietinę gamybą. Kita vertus, pagal PPO teisėje įtvirtintą „saugumo išimtį“, valstybė gali imtis veiksmų, kurie reikalingi apginti jos saugumo interesus.
Formaliai teigiama, kad JAV nacionalinė metalo perdirbimo pramonė yra gyvybiškai svarbi Valstijų saugumui, todėl šios pramonės apsauga yra būtina siekiant apginti nacionalinius saugumo interesus. Kita vertus, viešai JAV Prezidentas Donald Trump teigia, kad Metalo tarifu siekiama išsaugoti vietinę metalo perdirbėjų pramonę, skatinti JAV gamintojus rinktis vietinę metalo produkciją ir sustabdyti „ataką prieš JAV“, kuria jis laiko pigios produkcijos iš Kinijos dempingą.
Vienas iš būdų JAV prekybos partnerėms apginti savo intersus yra ginčyti Metalo tarifą PPO teisminėse institucijose. Bylose dėl Metalo tarifo būtų susiduriama su PPO teisėje numatytos „saugumo išimties“ taikymo neapibrėžtumu. JAV galėtų teigti, kad „saugumo išimtis“ yra savarankiškai aiškinama norma (angl. self‑judging), taigi tik JAV gali spręsti, ar jos saugumui yra iškilusi grėsmė, nes kitos valstybės ir PPO institucijos nežino „tikrosios JAV situacijos“. Prieštaraujančios valstybės galėtų pagrįstai teigti, kad JAV tik prisidengia nacionalinio saugumo interesais, o tikrasis Metalo tarifo tikslas – protekcionizmas. Šiose bylose būtų vertinamas Metalo tarifo kaip priemonės tinkamumas pagal jos sukeliamus padarinius (t.y. kokią įtaką Metalo tarifas daro JAV nacionaliniam saugumui). Be to, abejonių JAV pozicijos logika kelia Valstijų narystė NATO. Pagal Šiaurės Atlanto susitarimą, valstybės-narės veikia neprieštaraudamos viena kitos saugumo interesams, todėl atrodo nepagrįsta manyti, kad Liuksemburgas, kuris yra vienas iš NATO steigėjų, plieniniu strypu galėtų kėsintis į JAV nacionalinį saugumą.
Esminis klausimas, kurį turėtų spręsti PPO teisminės institucijos, yra kaip įtvirtinti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės suverenumo ir diskrecijos spręsti dėl savo nacionalinio saugumo interesų ir kitų valstybių ekonominių interesų, ir kaip sulaikyti valstybes nuo piktnaudžiavimo nacionalinio saugumo išimtimi siekiant komercinių ar politinių tikslų. Bet kokiu atveju, PPO institucijoms išnagrinėjus ginčą galima tikėtis tik lose-lose baigties. Viena vertus, formaliai pritaikius PPO teisę ir pripažinus JAV dangstymąsi nacionaliniu saugumu kaip tinkamą pretekstą padidinti importo mokesčius, būtų sudaryta galimybė kitoms valstybėms piktnaudžiauti išimtimi siekiant protekcionistinių tikslų, o tai pakenktų visai tarptautinės prekybos teisinei sistemai. Kita vertus, JAV pralaimėjimas galėtų būti laikomas pažeidžiančiu JAV suverenumą ir teisę spręsti dėl savo nacionalinių interesų apsaugos, nes JAV būtų įpareigota nebetaikyti pagal nacionalinę teisę nustatyto mokestinio režimo. Siekiant nevykdyti tokio sprendimu, JAV galėtų svarstyti pasitraukti iš PPO, o tai reikštų lūžį visoje prekybos sistemoje.
Be ginčo perdavimo nagrinėti PPO teisminėse institucijose, nuo Metalo tarifo nukentėjusios valstybės gali imtis atsakomųjų veiksmų. Jau dabar ES, Kanada ir Meksika yra parengusios sąrašus iš JAV importuojamų prekių, kurioms būtų taikomi arba kiekybiniai apribojimai, arba padidinti importo tarifai (tai, pavyzdžiui, Harley-Davidson motociklai, burbonas ir Levi’s džinsai). Pagal PPO teisę atsakomosios priemonės yra kompensacija valstybei ir gali būti taikomos neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu yra taikomas Metalo tarifas, t.y. nėra būtina nustatyti Metalo tarifo neteisėtumą, kad nuo jo nukentėjusios valstybės galėtų kompensuoti dėl tarifo taikymo patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad tokios atsakomosios priemonės nėra baudžiamojo poveikio, o pagal tarptautinės prekybos abipusiškumo principą atsakomųjų priemonių apimtis turi atitikti valstybės dėl Metalo tarifo taikymo patirtus nuostolius.
