Komentarai

V. Nikitinas. Mobilumo paketas – ES Teisingumo Teismo akiratyje

Nuo šių metų rugpjūčio 20 dienos įsigaliojo dalis Mobilumo paketo (taip vadinama išsami ES kelių transporto sektoriaus reforma) nuostatų, įtvirtinančių naujus reikalavimus vežėjams. Šios reformos pagrindu vežėjai yra įpareigoti sudaryti tinkamas sąlygas vairuotojų poilsiui ir pasirūpinti reguliariu jų grįžimu. Tai reiškia, kad jau dabar vairuotojai nebegali ilsėtis vilkikų kabinose, be to, vežėjai privalo užtikrinti, kad vairuotojai kas keturias savaites grįžtų į savo gyvenamąją vietą arba į vežėjo operacinį centrą.

Taip pat reikia pažymėti, kad greitai įsigalios dar vienas daug diskusijų susilaikęs Mobilumo paketo reikalavimas – grąžinti vilkikus kas 8 savaites į vežėjų veiklos centrus. Šiuo reikalavimu tikimasi sustiprinti sąsają tarp vežėjo įsisteigimo vietos ir jo veiklos, užtikrinti tinkamą vilkikų priežiūrą.

Aktualu, kad šiomis Mobilumo paketo nuostatomis yra siekiama pozityvaus tikslo – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad minėtų reikalavimų įgyvendinimas skirtingoms Europos Sąjungoms valstybėms tampa nepagrįstai diferencijuotu. Pavyzdžiui, tokioms Europos vakarų valstybėms kaip Vokietija ar Prancūzija nekyla problemų užtikrinti vairuotojų grįžimą kas keturias savaites į vežėjo veiklos centrą ar vairuotojo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu, rytų ir vidurio Europos valstybėms, tokioms kaip Lietuva, Lenkija ar Rumunija, vairuotojų grąžinimas kas keturias savaites pareikalaus itin didelių laiko sąnaudų ir piniginių kaštų.

Vilkikų grąžinimas kas aštuonias savaites taip pat lems sunkiai pakeliamą naštą periferinėms ES valstybėms. Pvz., skaičiuojama, kad vilkikas, dirbantis vakarų Europos valstybėse, atstumą į Lietuvą ir atgal gali įveikti per 5-7 dienas. Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui vilkikai tarsi „iškris iš rinkos“, kadangi negalės vykdyti krovinių vežimo veiklos. Didelė dalis Lietuvos transporto įmonių yra mažos, turinčios iki 10 vilkikų. Vadinasi, tokios įmonės neturės pajėgumų vykdyti veiklos, kadangi dėl vilkikų rotacijos, paprasčiausiai nebus transporto priemonių, galinčių vežti krovinius. Klientui toks paslaugos teikėjas neatrodys patrauklus, kadangi nesugebės užtikrinti nepertraukiamos veiklos.

Aktualu, kad nesutikdamos su naujais Mobilumo paketo reikalavimais, Europos Sąjungos valstybės narės pasinaudojo teise apskųsti galimai neteisėtas Mobilumo paketo nuostatas ES Teisingumo Teismui.

Viena pirmųjų savo poziciją išreiškė Lietuva, rugsėjo pradžioje pateikusi du skundus ES Teisingumo Teismui dėl dalinio Mobilumo paketo sudarančių dokumentų panaikinimo. Lietuvos pateiktuose ieškiniuose skundžiamos Mobilumo paketo nuostatos dėl vilkikų grąžinimo kas 8 savaites, tarptautinių operacijų skaidymo, kabotažo ribojimų ir poilsio taisyklių, nesant suformuotos infrastruktūros. Susisiekimo ministras J. Narkevičius nurodė, kad nauja Mobilumo paketo tvarka gresia dideliais praradimais Lietuvos logistikos sektoriui bei pačiai valstybei. Lietuva skaičiuoja, kad minėtų reikalavimų įgyvendinimas gali palikti be darbo apie 35 tūkst. žmonių, jų išmokoms gali prireikti apie 111 mln. Eur, o šalies BVP smuktų apie 1,6 proc. Aktualu, kad Lietuvos sunkvežimių parkas pagal gyventojų skaičių yra vienas didžiausių, šioje sferoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Rugsėjo viduryje Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pranešė, kad remia Lietuvos pateiktą skundą ES Teisingumo Teismui. Anot jo, Mobilumo paketo nuostatos yra protekcionistinės ir neteisingos, ko pasekoje yra diskriminuojami Lietuvos bei Lenkijos vežėjai. Lenkijos ministras pirmininkas deklaravo, kad rems Lietuvos pastangas kovoti dėl vežėjų teisių ES Teisingumo Teisme. Pati Lenkija taip pat pateikė tris skundus ES Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketo dokumentų dalinio panaikinimo.

Spalio mėnesį Malta taip pat pateikė skundą ES Teisingumo Teismui, nurodydama, jog Mobilumo paketo nuostatos dėl vilkikų grąžinimo kas 8 savaites bei draudimas vairuotojams poilsio laiką praleisti vilkikuose darys neigiamą poveikį Maltai. Maltos Vyriausybės vertinimu, priimtos priemonės pažeidžia ES Sutarties nuostatas ir iškraipo ES bendrąją rinką, kadangi priemonės gali sutrikdyti krovinių gabenimą keliais, padidinti vartotojų išlaidas, neproporcingai ir neigiamai paveikti periferines valstybes, tarp jų ir Maltos salą. Dėl šios priežasties Maltos Vyriausybė prašo ES Teisingumo Teismo panaikinti šias diskriminacines Mobilumo paketo nuostatas. Verta paminėti, kad tai pirmas kartas, kai Malta ginčija priemonę ES Teisingumo Teisme.

Spalio pabaigoje Bulgarijos Vyriausybė taip pat patvirtinto Bulgarijos poziciją pateikti 3 ieškinius ES Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketo nuostatų, susijusių su vairuotojų ir transporto priemonių grąžinimu, kassavaitinio poilsio transporto priemonėje draudimu bei poilsio laiko tarp dviejų kabotažo ciklų, panaikinimo. Bulgarijos Vyriausybės teigimu, Mobilumo paketas lemia itin nepalankias pasekmes Bulgarijos įmonėms, užsiimančioms traptautiniu kelių transportu.

Šiai dienai individualius skundus ES Teisingumo Teismui taip pat yra pateikusi Vengrija, Kipras bei Rumunija. Prie vienos iš valstybių pateikto skundo ketina prisijungti ir Latvija su Estija.

Vertintina, kad Mobilumo pakete įvestos naujovės gali padidinti išmetamo CO2 kiekį ES apie 3 mln. tonų per metus. Vilkikų grąžinimas gali akivaizdžiai sumažinti transporto sistemos veiksmingumą ir padidinti nereikalingą išmetamųjų teršalų kiekį, taršą bei spūstis keliuose. Tai yra visiška priešprieša ES Žaliajam kursui, kurio tikslas yra skatinti veiksmingą išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos bei atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą.

Reikia pažymėti, kad ginčytinos Mobilumo paketo nuostatos atsidūrė jau paskutiniame teisėkūros etape –  Europos Komisijos parengtame Mobilumo pakete jų nebuvo, tačiau naujus reikalavimus įtraukė Europos Parlamentas ir ES Taryba. Svarbu tai, kad pati Europos Komisija pripažįsta, jog kai kurios Mobilumo pakete įvestos priemonės nebuvo tinkamai įvertintos, dėl to Europos Komisija išreiškė abejones dėl Mobilumo paketo suderinamumo su ES vykdoma klimato kaitos politika. Tuo pagrindu Europos Komisija yra įpareigota atlikti poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo nuostatų, kurioms įpareigojama grąžinti vilkikus į vežėjų veiklos centrus.

Aktualu, kad Mobilumo paketo nuostatos privalo būti vertinamos atsižvelgiant ir į šių dienų realijas – pasaulyje siaučiančios pandemijos kontekste. Vežėjai pripažįsta, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl vairuotojų kassavaitinio poilsio ir jų grąžinimo kas 4 savaites yra sunkiai suderinamos su pandemijos reikalavimais. Pavyzdžiui, vežėjai yra įpareigoti parūpinti viešbučius ar motelius vairuotojams, tačiau dažniausiai kambaryje gyvenama po kelis asmenis. Tai didina vairuotojų riziką užsikrėsti Covid-19, kai, tuo tarpu, miegant vilkiko kabinoje yra užtikrnama vairuotojo izoliacija. Taip pat ir vairuotojų grįžimas kas keturias savaites šiuo metu kelia iššūkių dėl skirtingų pandemijos ribojimų ir saviizoliacijos taisyklių ES valstybėse narėse.

Reikia pažymėti, jog kelia nerimą tai, kad jau šiandien galima išgirsti apie dalinius Lietuvos vežėjų verslų perkėlimus į Lenkiją ar Vokietiją, ko pasekoje Lietuva gali prarasti nemažą dalį surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą. Tokiu būdu vežėjai siekia įsteigti savo veiklos centrus arčiau vykdomos veiklos teritorijos ir išvengti finansinės naštos dėl Mobilumo paketo reikalavimų. Visgi reikia įvertintinti, kad ydinga tokia praktika, kai dėl ES reformos atsiranda poreikis ieškoti verslo vystymo sprendimų, kurie žalingi vežėjų įsisteigimo valstybėms.

Taigi ES valstybės narės, pateikusios ieškinius ES Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketo dokumentų dalinio panaikinimo tikisi palankių Teisingumo Teismo sprendimų, tačiau reikia pažymėti, kad procesas nebus greitas. Visgi palankaus ES Teisingumo Teismo sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, be to, kaip nurodoma LR Susisiekimo ministerijos pozicijoje dėl kreipimosi į ES Teisingumo Teismą, ieškinius pateikusios valstybės įgytų derybinę poziciją dėl šių teisės aktų peržiūros. Belieka laukti operatyvių Europos Komisijos veiksmų ir teigiamų ES Teisingumo Teismo sprendimų, antraip Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pečius gali prislėgti sunki finansinė našta ir poreikis ieškoti naujų verslo vystymo sprendimų.

Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ įkūrėjas, VU Teisės fakulteto lektorius

 

Raktažodžiai
Close
Close