Komentarai

D. Murauskas. Žmogaus teisių apsaugos standartų skirtumai JAV ir Europoje

Žmogaus teisių turinį lemia socialiniai pokyčiai. Mokslininkai diskutuoja apie skirtingų kartų teises. Teismų praktika dėl žmogaus teisių turinio kinta, atsižvelgiant į besikeičiančius iššūkius pamatinėms vertybėms – žmogaus orumui ir asmens vientisumui. 2020 m. minime Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) septyniasdešimtmetį. Neatsitiktinai tokią progą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasitiko seminaru tema, skirta aptarti, kaip keičiasi EŽTT standartai, atsižvelgiant į šiandienos kontekstą.

Įvairiose šalyse galime aptikti skirtingų tų pačių žmogaus teisių aiškinimų. Atrodytų, Vakarų pasaulio valstybes vienijantis veiksnys yra būtent pagarba žmogaus teisėms, teisės viešpatavimui ir demokratijai. Tačiau atidžiau pasižiūrėjus sutarimo daugeliu klausimų trūksta.

Transatlantinis bendradarbiavimas tarp JAV ir Europos stipriai prisidėjo klojant pamatus institucinei žmogaus teisių apsaugos sistemai Europoje. Po Antrojo pasaulinio karo nualinta Europa buvo stipriai remiama JAV, kūrė naują institucinę sąrangą, kuri, be kitų tikslų, neleistų pasikartoti praeities klaidoms. Vaisiai subrendo taip, kaip niekas neįsivaizdavo. Šiandien mes turime, ne vieno tarptautinės teisės autoriteto nuomone, sėkmingiausią ir veiksmingiausią regioninę žmogaus teisių apsaugos sistemą.

Vienas iš Europos viešosios tvarkos pagrindinių šaltinių – Konvencija – ilgainiui ne tik tapo kasdien taikomu žmogaus teisių apsaugos standartu, bet ir, daugeliu atvejų, nuėjo kiek giliau nei galėjo matyti šio dokumento kūrėjai. Tai didelė sėkmė Europai. Tačiau yra ir nelauktų padarinių– gilėjanti takoskyra tarp JAV ir Europos žmogaus teisių apsaugos standartų.

Auganti tarptautinė prekyba, žmonių mobilumas, už atskirų jurisdikcijų ribų išeinantis technologinis progresas lemia vis didesnį skirtingų jurisdikcijų poreikį bendradarbiauti.

Skirtingi žmogaus teisių standartai JAV ir Europoje gali daryti įtaką transatlantiniam bendradarbiavimui. Todėl verta pažvelgti į atvejus, kai JAV žmogaus teisių supratimas skiriasi nuo EŽTT vystomų Konvencijos teisių turinio ir kaip tai veikia ne tiek politinį, kiek praktinį Europos ir JAV bendradarbiavimą.

Bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Pradėti galima nuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir šiuo aspektu klasikos – JAV Centrinės žvalgybos valdybos (toliau – CŽV) „slaptųjų kalėjimų“. Imkime lietuvišką šio trilerio bylą Abu Zubaydah prieš Lietuvą. Šioje byloje EŽTT nustatė keturių Konvencijos straipsnių pažeidimą, susijusį su Lietuvos bendradarbiavimu CŽV vykdytoje slaptoje „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje.

Įdomi šio sprendimo dalis yra susijusi su 2015 m. Lietuvoje atnaujintu ikiteisminiu tyrimu. Matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dar iki sprendimo priėmimo dukart kreipėsi pagalbos į JAV teisėsaugos institucijas. Abu kartus JAV institucijos nurodė negalinčios pateikti atsakymo.

Atrodytų, savaime suprantama, kad JAV teisėsaugos institucijos neteiks informacijos tokio pobūdžio byloje. Tačiau analizuojant įvykių seką taip, kaip ji pateikta EŽTT sprendime, kyla klausimas – kas daugiau dar gali pateikti informaciją situacijoje, kurioje galėjo dalyvauti JAV ir Lietuvos pareigūnai? Net jeigu tokia informacija būtų pagrįsta viešais šaltiniais, vien pastangų faktas parodytų JAV institucijų siekį bendradarbiauti baudžiamojoje byloje.

Ta pati situacija tęsiasi ir šios EŽTT bylos vykdymo procese. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija, tęsiamo ikiteisminio tyrimo metu buvo dar kartą nesėkmingai kreiptasi į JAV institucijas. Klausimas šiuo atveju kyla dėl abipusiškumu ir pasitikėjimu pagrįsto tarpvalstybinio bendradarbiavimo prasmės ir ar tokie atvejai nedaro įtakos bendradarbiavimo procesui apkritai.

Ekstradicija

Ekstradicija yra atskirai paminėtinas tarpvalstybinės pagalbos atvejis. Ekstradicija – tai asmens išdavimas užsienio valstybės jurisdikcijai, įtariant asmenį padarius nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo ar kitais tikslais. Ekstradicijos įgyvendinimo ribos įprastai apibrėžiamos tarptautinėse dvišalėse sutartyse.

Įdomu tai, kad būtent ekstradicija ilgainiui tapo tam tikru JAV ir Europos žmogaus teisių apsaugos standartų takoskyros matu. Soering prieš Jungtinę Karalystę byloje EŽTT dar 1989 m. įtvirtino valstybės institucijų atsakomybę už veiksmus, kurie gali sukelti neigiamus padarinius už valstybės sienų. Byloje vertinta rizika, kad ekstradijavus pareiškėją į JAV, Virdžinijos valstiją, jam gali būti skirta mirties bausmė už padarytą nusikalstamą veiką – pareiškėjo merginos tėvų nužudymą. EŽTT, net nesant bendro gerokai vėliau įtvirtino iš Konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) kylančio draudimo taikyti mirties bausmę, konstatavo Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo u-draudimas) pažeidimą, jei pareiškėjas būtų ekstradijuotas į JAV. Toks aiškinimas pagrįstas vertinimu, kad laukimas mirties bausmei atlikti yra nepakeliama kančia Konvencijos 3 straipsnio požiūriu.

Mirties bausmė neliko vienintele takoskyra tarp JAV ir Europos valstybių ekstradicijos vykdymo kontekste. EŽTT itin daug dėmesio skiria įkalinimo sąlygoms. Šios sąlygos ilgainiui pradėtos taikyti ir įkalinimo sąlygoms valstybėse, į kurias ekstradijuojami asmenys. Ir nors pagarbos žmogaus teisėms prezumpcija JAV atžvilgiu galioja, o daugeliu atveju atsakingos JAV institucijos pateikia reikiamus įsipareigojimus dėl įkalinimo standartų, naujų atvejų EŽTT praktikoje randasi. Išskirtinis pavyzdys – 2014 m. Trabelsi prieš Belgiją byla. Šioje byloje konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, išsiuntus asmenį į JAV, kur jam kyla reali įkalinimo iki gyvos galvos skyrimo grėsmė, nesant veiksmingos galimybės siekti bausmės sušvelninimo.

Bendradarbiavimas ginkluotų konfliktų metu

Atskirai reikėtų paminėti vieną svarbiausių transatlantinio bendradarbiavimo formų – ginkluotos jėgos panaudojimą ir taikos palaikymą. Šioje vietoje susiduriame su daug ginčų keliančia EŽTT praktika, apimančia valstybių narių pareigas ginkluotų konfliktų metu. Al-Jedda prieš Jungtinę Karalystę byloje Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas konstatuotas dėl nepagrįsto pareiškėjo laisvės ribojimo Irake 2004–2007 m. Atsakomybė Jungtinei Karalystei pritaikyta nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė buvo daugianacionalinių pajėgų koalicijoje narė ir veiklą Irake vykdė laikinosios Irako vyriausybės prašymu. Be to, veiksmai atlikti remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija.

Paminėtas Al-Jedda ir kai kurie kiti EŽTT sprendimai siunčia tam tikras žinias JAV apie sąjungininkus Europoje. Viena iš  jų – bendradarbiavimas su Europos valstybėmis „karštuose taškuose“ gali tapti kiek labiau problemiškas dėl Europos valstybių Konvencija pagrįsto rizikos vengimo ribinėse situacijose. Tokios situacijos gali apimti tiek bendradarbiavimą transportuojant įtariamus asmenis, tiek juos sulaikant, tiek siekiant gauti reikiamą informaciją.

Nurodyti skirtingai JAV ir Europos valstybių suprantami žmogaus teisių apsaugos standartai ir iš to kylantys bendradarbiavimo trikdžiai nėra vieninteliai. Atskiros analizės vertas žmogaus teisių apsaugos standartų taikymas sudėtinguose ir jurisdikcijų ribas peržengiančiuose skaitmenizacijos procesuose. JAV požiūris į tarptautinę žmogaus teisių teisę ir šiandien yra pagrįstas ypač formaliu jurisdikcijos supratimu, o JAV Konstitucijoje įtvirtinti standartai griežtai taikytini teritoriniu pagrindu. Šioje vietoje verta pabaigti atviru klausimu – ar yra galimybė išlaikyti glaudų bendradarbiavimą tarp JAV ir Europos valstybių, esant tokiam skirtingam požiūriui į žmogaus teisių apsaugos standartų taikymą?

Tekstas parengtas 2020 m. vasario 24 d. JAV Wake Forest universitete skaitytos Dr. Donato Murausko atviros paskaitos “The U.S. Effect: Influences on the Case Law of the European Court of Human Rights” pagrindu.

Dr. Donatas Murauskas yra VU Teisės fakulteto tyrėjas, šiuo metu atliekantis tyrimą Fulbright programoje Wake Forest universitete JAV

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close