V. Nikitinas. Kokia atsakomybė kyla vežėjui oru dėl krovinio ar bagažo praradimo ar sugadinimo?

Oro transportas yra itin svarbi prekybos ir kelionių dalis, bet kaip ir bet kuri kita transporto rūšis, yra neapsaugota nuo rizikų. Viena iš galimų rizikų yra bagažo ar krovinio praradimas ar sugadinimas. Tokiu atveju vežėjo atsakomybė yra reglamentuojama tarptautiniais teisės aktais, kurie įtvirtina taisykles ir vežėjo atsakomybę už nuostolius, kilusius dėl bagažo ar krovinio praradimo ar sugadinimo. Dėl to aktualu panagrinėti, kokia yra vežėjo atsakomybė šiuo klausimu ir kokios yra šios atsakomybės ribos.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis vežėjo atsakomybę už krovinio ar bagažo praradimą ar sugadinimą yra Monrealio konvencija.

Monrealio konvencija nustato taisykles, susijusias su vežėjo atsakomybe už kroviniui padarytą žalą. Vadovaujantis minėtomis konvencijos nuostatomis, vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus krovinį, tik tuo atveju, jeigu atsitikimas, kuris buvo sugadinimo priežastis, įvyko vežimo oru metu. Aktualu pažymėti, kad vežėjas atsako ne visais atvejais, t. y., vežėjas neatsako, jeigu, ir tiek, kiek jis įrodo, kad krovinio sunaikinimas, praradimas arba sugadinimas įvyko dėl vienos ar keleto šių priežasčių: to krovinio anksčiau turėtų defektų ar kokybės trūkumų; pakavimo su trūkumais, kurį atliko kitas, nei vežėjas, jo darbuotojai ar atstovai asmuo; karo ar ginkluoto konflikto veiksmų; valdžios institucijų veiksmų, susijusių su krovinio atvykimu, išvykimu arba tranzitu.

Monrealio konvencija taip pat nustato atvejus, kuriems esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu vežėjas įrodo, kad žalos priežastis buvo arba ją lėmė asmens, reikalaujančio kompensacijos, arba asmens, iš kurio jis ar ji įgijo jo ar jos teises, neatsargumas, kiti neteisėtas veikimas arba neveikimas, vežėjas visiškai ar dalinai atleidžiamas nuo atsakomybės ieškovui tiek, kiek toks neatsargumas ar neteisėtas veikimas arba neveikimas buvo žalos priežastis ar prisidėjo prie jos atsiradimo.

Vadovaujantis Monrealio konvencijos nuostatomis, jei vežėjas pripažįsta, kad krovinys prarastas arba jei krovinys neatvežamas per septynias dienas nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, gavėjas turi teisę pasinaudoti vežimo sutartyje numatytomis teisėmis vežėjo atžvilgiu.

Vežant krovinį, vežėjo atsakomybė dėl sunaikinimo, praradimo arba vėlavimo neviršija 22 specialiųjų skolinimosi teisių vienam kilogramui, nebent siuntėjas, perduodamas siuntą vežėjui, pateikė specialią suinteresuotumo savo krovinio pristatymu į paskirties vietą deklaraciją ir sumokėjo papildomą pinigų sumą, jeigu tuo atveju reikalaujama. Specialioji skolinimosi teisė yra piniginis vienetas, kurio vertė yra nustatyta Tarptautinio valiutos fondo, o jo dydis šiuo metu yra 1,24 Eur. Vadinasi, vežėjui praradus krovinį, kurio svoris siekė, pavyzdžiui, 1 kilogramą, vežėjui kiltų prievolė atlyginti iki 27,28 Eur.

Aktualu, kad nuo šių metų gruodžio 28 d. kompensacija bus padidinta nuo 22 iki 26 specialiųjų skolinimosi teisių už kilogramą, todėl, pavyzdžiui, už krovinį, sveriantį 1 kilogramą, vežėjas turėtų atlyginti iki 32,24 Eur.

Pagal Monrealio konvenciją, vežėjas taip pat atsako už prarastą ar sugadintą bagažą. Šiuo atveju, vežėjo atsakomybė skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar bagažas buvo registruotas ar ne. Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą, jeigu atsitikimas, kuris buvo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo priežastis, įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą. Tačiau vežėjas neatsako, jeigu ir tik dėl tokio bagažo, kuriam padaryta žala dėl anksčiau turėtų defektų, trūkumų ar kokybės. Neregistruoto bagažo atveju, įskaitant asmens daiktus, vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl jo ar jo darbuotojų arba atstovų kaltės.

Jei vežėjas pripažįsta, kad įregistruotas bagažas prarastas arba jei įregistruotas bagažas neatvežamas per dvidešimt vieną dieną nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, keleivis turi teisę pasinaudoti vežimo sutartyje numatytomis teisėmis vežėjo atžvilgiu.

Vežant bagažą, vežėjo atsakomybė dėl sunaikinimo, praradimo arba vėlavimo neviršija 1288 specialiųjų skolinimosi teisių kiekvienam keleiviui, nebent keleivis, registruodamas bagažą, pateikė specialią suinteresuotumo savo bagažo pristatymu į paskirties vietą deklaraciją ir sumokėjo papildomą pinigų sumą, jeigu tuo atveju to reikalaujama. Šiuo atveju vežėjas privalo sumokėti sumą, neviršijančią deklaruotos sumos, nebent jis įrodytų, jog ši suma yra didesnė negu keleivio dabartinis suinteresuotumas bagažo pristatymu į paskirties vietą.

Aktualu, kad nuo šių metų gruodžio 28 d. Monrealio konvencijoje nustatytas 1288 specialiųjų skolinimosi teisių dydis bus padidintas iki 1519 specialiųjų skolinimosi teisių. Po šių pakeitimų maksimali kompensacijos suma keleiviui sieks iki 1883,56 Eur.

Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog Monrealio konvencijoje nustatyta kompensacijos suma negali keleiviui priklausyti automatiškai, tačiau ji yra didžiausia galima kompensacijos suma. Be to, šis apribojimas turi būti taikomas visai padarytai žalai (tiek turtinei, tiek neturtinei). Mokėtinos kompensacijos dydis nustatomas pagal konkretaus atvejo aplinkybes. Dėl to keleivis, pavyzdžiui, siekiantis gauti kompensaciją už prarastą krovinį, privalo pakankamai teisiškai įrodyti prarasto bagažo turinį. Jei keleivis nepateiktų jokių įrodymų dėl žalos, turėtų būti atsižvelgiama į prarasto bagažo svorį ir tai, ar bagažas prarastas skrendant pirmyn, ar atgal, t. y., būtų vertinama aplinkybių visuma.

Verta pažymėti, jog krovinio ar bagažo savininkai gali apsidrausti nuo nuostolių, įsigydami papildomą draudimą, kuris apsaugotų nuo rizikų, susijusių su krovinio ar bagažo praradimu ar sugadinimu. Toks draudimas gali būti reikšmingas, kai transportuojami vertingi ar brangūs kroviniai.

Siekiant gauti žalos atlyginimą dėl bagažo ar krovinio praradimo ar sugadinimo, svarbu tinkamai įgyvendinti savo teises į nuostolių atlyginimą. Asmuo, turintis teisę, kad jam būtų pristatytas krovinys, pastebėjęs žalą, tuoj pat arba vėliausiai per 7 dienas nuo įregistruoto bagažo gavimo dienos bei per 14 dienų nuo krovinio gavimo dienos privalo pateikti skundą vežėjui. Visi skundai privalo būti pateikti raštu ir perduoti arba išsiųsti per nurodytą laikotarpį. Praleidus nurodytus terminus, ieškiniai prieš vežėją nepriimami.

Jei vežėjas savo atsakomybės nepripažįsta, krovinio savininkas ar keleivis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju ieškinys turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus.

Taigi vežėjo atsakomybė už bagažo ar krovinio praradimą ar sugadinimą yra griežtai reglamentuota tarptautiniuose teisės aktuose. Teisės aktai numato vežėjo oru atsakomybės kilimo, atleidimo nuo atsakomybės atvejus bei šios atsakomybės ribas. Svarbu, kad norint pasinaudoti savo teisėmis į nuostolių atlyginimą, reikalinga laikytis nustatytų reikalavimų, t. y., laikytis ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nepraleisti nustatytų terminų.

Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ vadovaujantis partneris