N. Gaubienė, D. Satkauskienė. Skaitmenizacija Lietuvos vykdymo procese

Jeigu kalbama apie teisines paslaugas, visuomenė tikisi kokybės, lankstumo ir greičio. Šiandien to neįsivaizduotume be skaitmenizacijos. Ji labai pakeitė institucijų darbą ir žmonių kasdienybę. Skaitmenizacija suteikia galimybes greitai gauti ir tvarkyti aktualią informaciją, ką jau kalbėti apie tai, kad atsiradus elektroniniams dokumentams žmonėms nebereikia varstyti institucijų durų tvarkant rašytinius dokumentus ir daugelį paslaugų galima gauti nuotoliu. Naudų būtų galima vardyti daug. Vis dėlto šiandien atkreipkime dėmesį į antstolių paslaugas.

Skaitmeninimo svarba

Antstolių rūmų duomenimis, 2022 metais antstoliai išieškojo ir grąžino kreditoriams daugiau nei 225 mln. eurų skolų. Įdomus faktas, kad tai didžiausia suma per dvidešimtmetį, kai mūsų šalyje veikia privatūs antstoliai. Primename, kad 2003 metais atlikus valstybinės teismų antstolių sistemos institucinę reformą, valstybinių antstolių funkcijos buvo perduotos privatiems antstoliams.  Lietuvoje šiuo metu veikia 109 antstoliai (95 antstolių kontoros ir 7 antstolių kontorų skyriai), kurie susivienijo į Lietuvos antstolių rūmus.

Siekdami suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas bei gerinti kontoros darbo organizavimą, užtikrinti kliento aptarnavimo efektyvumą, Lietuvos antstolių rūmai inicijuoja ir skatina antstolių veiklos skaitmeninimo perspektyvas. Žinoma, anstolių darbas yra griežtai reglamentuojamas, net jei kalbame apie skaitmenizaciją. Skaitmeninių technologijų naudojimo vykdymo procese pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse  ir Lietuvos Respublikos Antstolių įstatyme. Su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Antstoliui vedant elektroninę bylą, tiek gaunama, tiek siunčiama rašytinė informacija skaitmeninama. Įstatymas numato, kad tiek vykdymo proceso šalys, tiek suinteresuoti asmenys gali susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu. Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu antstolio sudarytų ar iš proceso dalyvių, institucijų gautų rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos. Atitinkamai vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę dokumentus ir su vykdymo procesu susijusią informaciją antstoliui teikti elektronine forma naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.

Žinoma, ne visi proceso dalyviai dokumentus teikia elektroniniu būdu. Taigi, kai antstolis gauna rašytinį dokumentą, jis per tris darbo dienas nuo gavimo dienos antstolio kontoroje skaitmeninamas bei jo skaitmeninė kopija perkeliama į elektroninę vykdomąją bylą.

Skaitmenizacija palengvino proceso dalyvių susižinojimą ir užtikrino sklandesnį antstolių darbo proceso organizavimą. Procesus perkelti į elektroninę erdvę prireikė ne vienerių metų.  Be jokios abejonės, bet kuris antstolis pripažįsta, kad pažangiausias skaitmeninimo žingsnis buvo Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) sukūrimas. Ši platforma suteikia antstoliams galimybę efektyviai keistis duomenimis, optimizuojamas išieškojimo procesas ir kitos antstolių atliekamos funkcijos bei įgalina efektyviai vykdyti antstolių darbo, finansinės veiklos kontrolę.

Sėkmingą AIS veikimą lemia tai, kad ši sistema sujungta su daugiau nei 20 registrų bei kitų duomenų teikėjų. Pavyzdžiui, VĮ Registrų centras, kuris teikia Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų ir Lietuvos Respublikos adresų registro duomenis;  Gyventojų registro tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), kuri teikia Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis; Informatikos ir ryšių departamentu prie LR VRM, kuris teikia įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis, ir kiti. AIS valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o tvarkytojai yra Registrų centras ir Lietuvos antstolių rūmai.

Vieno antstolio principas

Siekiant optimizuoti išieškojimo procese patiriamas išlaidas, to paties asmens visų skolų išieškojimas pavestas vienam antstoliui. 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti nauja vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka – nauji vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo iš to paties asmens pateikiami vykdyti vienam antstoliui. Taip išvengiama savotiško „informacijos chaoso“, darbų dubliavimosi, labiau įsigilinama į konkrečią situaciją, be to, sutaupoma laiko, vadinasi, antstolių paslaugos teikiamos greičiau ir efektyviau. Valstybės institucijų ir privačių kreditorių pateikiami popieriniai ir elektroniniai vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi naudojantis jau minėta AIS. Ši sistema vykdomąjį dokumentą siunčia vienam iš antstolių, veikiančių teritorijoje, kuri yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta.

Prisijungus prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo galima pasitikrinti, ar konkretaus asmens atžvilgiu vykdomas išieškojimo procesas, pateikti antstoliui prašymą priimti elektroninį vykdomąjį dokumentą ar tiesiog laisvos formos dokumentą. Taip pat realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su vykdomios bylos dokumentais.

Lietuvos vykdymo procesas išties pažangus, nes iš dalies atsisakoma popierinio informacijos bei dokumentų vykdymo procese įteikimo, o pasitelkiamos skaitmeninės priemonės. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami būtent elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus Civiliniame proceso kodekse numatytas išimtis). Taip pat  numatyta, kad įstatyme nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus naudodamas elektroninių ryšių priemones.

Efektyvus vykdymo procesas

Dar vienas vertas aptarimo skaitmeninis įrankis – 2015 metais pradėjusi veikti Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS). Tokia sistema, pagrįsta sudėtingų algoritmų veikimu, yra vienintelis toks pažangus įrankis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tai informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms vienodu būdu kredito įstaigoms teikti piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus. Taip sistemos pagalba užtikrinamas nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumas, atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę, ir proporcingas paskirstymas skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms.

PLAIS yra suprogramuoti automatizuoti pinigų apribojimo ir nurašymo procesai bei centralizuotai tvarkoma informacija apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Šios sistemos dėka vykdymo procesas tapo gerokai efektyvesnis. Antstoliui yra numatyta teisė elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose). Antstolis per PLAIS gali apriboti tokiose skolininko sąskaitose esančių lėšų disponavimą, areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos.

PLAIS tvarkytojas gauna informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. Priverstinio išieškojimo teisę turinčios institucijos operatyviai gauna informaciją apie savo pateikto nurodymo vykdymą. Svarbu tai, kad ši sistema leido užtikrinti lėšų apribojimą ar jų nurašymą laiku. Savo ruožtu išieškojimo procesas tapo gerokai greitesnis (anksčiau trukdavo tris dienas ir ilgiau),  juk nurašius išieškomas lėšas, užtikrinama, kad sąskaitos bus laiku atblokuotos ir klientai iš karto galės disponuoti savo lėšomis. Taip pat užtikrinama, kad tos pačios eilės išieškotojams išieškomos lėšos yra skirstomos proporcingai.

Elektroninės varžytynės ir aukcionai – dar viena svarbi skaitmeninė priemonė, dėl kurios iš esmės padidėjo vykdymo proceso efektyvumas. Civiliniame proceso kodekse nustatyta taisyklė, kad visos varžytynės vyksta tik elektroninėmis priemonėmis. Lietuvoje terminas „varžytynės“ vartojamas, kai parduodamas nemokaus subjekto ar bankrutavusio subjekto turtas. Tada sakoma, kad yra parduodama iš varžytynių (priverstinis turto pardavimas), o aukcione turtas parduodamas laisva valia. Varžytynes organizuoja antstoliai ir nemokumo administratoriai.

Kitaip tariant, vienintelė priemonė varžytynėms vykdyti yra elektroninės varžytynės, vykstančios konkrečioje interneto svetainėje. Centralizuotoje svetainėje varžytynių skelbimo procesą orgnizuoja ne tik antstoliai, bet ir kiti subjektai, kaip pavyzdžiui, bankroto administratoriai. Varžytynių dalyviui procesas sukurtas gana paprastai ir draugiškai: prisijungimas prie elektroninių varžytynių sistemos vyksta per iPasas.lt arba per Elektroninius valdžios vartus, pasirenkant vieną iš siūlomų asmens identifikavimo būdų: elektroninį parašą, mobilųjį elektroninį parašą arba elektroninę bankininkystę. Labai svarbu tai, kad elektroninių varžytynių sistema leidžia antstoliams užtikrinti, jog nebūtų nesąžiningų aukciono dalyvių susitarimų dėl kainų ribojimo. Be to, varžytynių dalyviams suteikia visišką anonimiškumą, duomenų apsaugą, didesnį varžytynių prieinamumą (vienu metu galima dalyvauti keliose varžytynėse) bei ekonomiškumą  naudojant naujausias skaitmenines technologijas. Elektroninėse varžytynėse įdiega galimybė išvaržomo turto kainą kelti automatinių būdu, pagal teisinį reguliavimą iš anksto nustatant atitinkamą kainos kėlimo intervalą.

Kokia skaitmeninė Lietuvos vykdymo proceso ateitis?

Reikšminga skaitmeninė pažanga neabejotinai skatina Lietuvos vykdymo proceso efektyvumą, tačiau šioje pirmojoje stadijoje apsiribojama tik procesų automatizacija. Dirbtinio intelekto ar blokų grandinių technologijos vykdymo procese kol kas nenaudojamos. Tikėtina, jog ateityje įdiegus šias technologijas Lietuvos vykdymo procese būtų užtikrintos įvairesnių skaitmeninių įrankių naudojimo galimybės. Dirbtinio intelekto technologijos pagalba būtų galima aptikti skolininko slepiamą turtą, o pasitelkus blokų grandinės technologiją būtų sudaroma galimybė automatiškai atlikti vykdymo veiksmus ir išieškoti skolą iš skaitmeninio turto (pavyzdžiui, kriptovaliutų).Neabejotina, jog dėl naujų skaitmeninių technologijų plėtros būtų neišvengiamas ir aiškesnis teisinis išieškojimo proceso reglamentavimo poreikis.

Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė dr. Neringa Gaubienė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Vykdymo proceso transformacija skaitmeniniame amžiuje“, finansuojamą iš Europos socialinio fondo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0096.