M. Borusevičiūtė. Grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimų vertinimas Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarime – well done

Konstitucinis Teismas 2023 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą, juo teisinis reguliavimas, kuriuo 2020 m. pavasarį paskelbto karantino metu buvo nustatyti grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimai, buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai ir įstatymui.

Pareiškėjo manymu, Vyriausybė, poįstatyminiu teisės aktu nustačiusi draudimą teikti grožio ir odontologijos paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą), viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes, pasak pareiškėjo, pagal Konstituciją nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus galima tik įstatymu. Taigi Vyriausybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, nesilaikė konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančios teisės aktų hierarchijos. Be to, pareiškėjo teigimu, nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą nesilaikyta konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas vertino ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Viena svarbiausių visuomenės vertybių – žmogaus ir visuomenės sveikata. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, ne kartą yra konstatavęs, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas priminė sąlygas, kurioms esant, pagal Konstituciją, galima riboti ūkinės veiklos laisvę. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), remdamasis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti tokius ūkinės veiklos ribojimus ar draudimus, skirtus užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje ar šių ligų plitimui suvaldyti, kuriais siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę.  

Konstitucinis Teismas, be kita ko, taip pat pažymėjo, kad siekis užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą, gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatant, be kita ko, konkrečių pasirinktų priemonių taikymo mastą ir trukmę. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo dėl užkrečiamosios ligos plitimo visuomenėje nustatomos ūkinę veiklą ribojančios priemonės ar ūkinės veiklos draudimai, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 3 dalį,  53 straipsnio 1 dalį, gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, yra neišvengiama ir kad, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, bus padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės, be kita ko, ūkinės veiklos srityje, gali būti taikomos tik laikinai.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo dar daugelį kitų svarbių dalykų, kuriuos galima rasti 2023 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Bet šiam komentarui yra svarbus ne Konstitucinio Teismo padaryto Konstitucijos aiškinimo pats turinys, o Konstitucinio Teismo pasirinkta Konstitucijos aiškinimo technika, dėl kurios tam tikrais aspektais galima būtų diskutuoti.

Pažvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą, matoma tai, kad motyvuojamosios dalies tekstas yra išskaidytas į savarankiškus blokus, kas paprastai vadinama skyriais. Pirmasis skyrius yra skirtas aptarti ginčijamą teisinį reguliavimą, antrasis – Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, trečiasis – užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudenciją, ketvirtasis – oficialiąją konstitucinę doktriną konstitucinės justicijos bylai svarbiais aspektais ir galiausiai penktasis skyrius yra numatytas pačiam vertinimui.

Nepaisant to, kad mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių nuomonių dėl to, ar Konstitucinis Teismas turėtų remtis Europos Sąjungos teise ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškindamas Konstituciją, o to aptarimas, analizė ir vertinimas nėra šio komentaro tikslas, čia galima matyti, kad pats Konstitucinis Teismas šiame nutarime tai daro. Bet jeigu jis tai daro, tai norėtųsi taip pat matyti, kaip yra atliekama Europos Sąjungos teisės sintezė su Konstitucijos nuostatomis. Mat Tauta valios integruotis į Europos Sąjungą išreiškimu Lietuvos teisės istorijos ir lietuviškų aplinkybių kontekste iš tiesų yra pareiškusi savo poziciją retame būtent konstitucinės politikos momente tuo požiūriu, jog ji pati tiesiogiai dalyvavo dėl konkrečios konstitucinės pataisos priėmimo, tuo pažymėdama ne tik konstitucinio dokumento struktūrinę evoliuciją, bet ir galimai pačią transformaciją konstitucinių vertybių prasme, nepakeitus Lietuvos Konstitucijos teksto dėl šių vertybių, kas turi atsispindėti ir Konstitucinio Teismo aktuose. Bet tai darant neturėtų būti ignoruojamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, kad priderinti jas prie bendrų Europos Sąjungos vertybių, o turėtų būti atliekama tam tikra vertybių sintezė, saugant šias vertybes. To šiame Konstitucinio Teismo nutarime nėra mėginama daryti.

Atskirame Konstitucinio Teismo nutarimo skyriuje yra kalbama apie užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudenciją ir čia galima matyti išvardytus užsienio valstybių konstitucinių teismų priimtus sprendimus, keliančius labai daug neaiškumų: pirma, nėra aišku, kokiu būdu šiuos sprendimus Konstitucinis Teismas atrinko; antra, nėra aiškus, koks konkretus konstitucinis reguliavimas yra įtvirtintas nurodytų valstybių konstitucijose, kurių atitikčiai buvo vertinamas nurodytose valstybėse nustatytas teisinis reguliavimas, nes to Konstitucinis Teismas neatskleidė; trečia, nėra aišku dėl tokio dalyko, kaip įstatymų leidybos vykdomajai valdžiai delegavimas, kas tam tikrose valstybėse gali būti, o Konstitucinis Teismas apie tai taip pat nieko neužsimena. Taigi visa tai įspūdžių ir nuomonių epochoje prisideda prie susiformavimo ir tokio įspūdžio, kad Konstitucinis Teismas mėgina kreipti savo sprendimą norima kryptimi, bet nerodo jo siekio išaiškinti Konstituciją, kurios tam tikros reikšmės bendrystė galėtų būti su tam tikromis užsienio valstybių konstitucijomis, kad ir subjektyviai atrinktomis. Pažymėtina, kad čia nėra mėginama teigti, jog Konstitucinis Teismas Konstitucijos tekste „atrado“ užsienio valstybių konstitucijų reikšmes užuot mėginęs nustatyti, ką Konstitucija nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos aplinkybėmis reiškia. Bet Konstitucinio Teismo pasirinkta Konstitucijos aiškinimo technika prisideda prie tokio įspūdžio susiformavimo. Šiame kontekste visai kitokį įspūdį formuoja kita Konstitucinio Teismo pasirinkta Konstitucijos aiškinimo technika.

Ginčijamu Vyriausybės nustatytu teisiniu reguliavimu nurodytu laiku buvo atitinkamai draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas. Laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ir odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė. Tokį sprendimą valstybė priėmė siekdama konstituciškai svarbaus tikslo – žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga. Konstitucinis Teismas, vertindamas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymui, atsižvelgė ne tik į visuminį Vyriausybės nutarime nustatytą teisinį reguliavimą, bet ir į jo priėmimo visą kontekstą. Taigi ne konstituciškai svarbus tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę pats savaime lėmė atitinkamą Konstitucijos reikšmę, bet konstitucinis tikslas, įvertintas ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo kontekste, t. y. įvertinus tai, kad teisinis reguliavimas buvo priimtas valstybėje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje ir susidarius nepalankiai epideminei COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) situacijai. Well done. Ši Konstitucinio Teismo pasirinkta argumentacija savo ruožtu primena būtent prudencinio argumentavimo stilių. Jis paprastai aktualizuojasi ypatingomis socialinėmis aplinkybėmis, kurių metu priimamas teismo sprendimas, kai teisėjui įvairūs socialiniai duomenys yra reikšmingi, nustatant Konstitucijos reikšmę. Konstitucinio Teismo argumentacija aptariamame konstitucinės justicijos bylos sprendime tai rodo. Galbūt Konstitucinio Teismo teisės aiškinimo metodų, taikomų šio teismo aiškinant Konstituciją, sistema galėtų būti papildyta kitu reikšmingu konstitucijos aiškinimo metodu, suteikiant tuo pačiu teisės mokslininkams dar vieną progą ginčytis iki begalybės. Bet tokio konstitucijos aiškinimo metodo aptikimas šiame Konstitucinio Teismo nutarime nekeičia Konstitucinio Teismo atliktos argumentacijos įvertinimo kaip well done.

Miranda Borusevičiūtė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doktorantė