Komentarai

G. Švedas, R. Žiedė. Ar Lietuvai reikalinga Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies nauja redakcija?

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pristato mokslo projekto „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“ galutinius rezultatus

2022 m. gegužės mėnesį Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros mokslininkų grupė užbaigs tris metus vykdytą mokslo projektą „Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“ (CRIMCODE-SPEC). Mokslo projektas buvo skirtas 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) Specialiosios dalies sistemiškumo (vientisumo, suderinamumo, nuoseklumo ir kt.) analizei ir įvertinimui, teisinio reglamentavimo ir (arba) taikymo spragų, trūkumų ir neišspręstų klausimų nustatymui. Šiuo mokslo projektu siekta nustatyti, ar BK Specialioji dalis ir (ar) visi jos skyriai per galiojimo laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsaugojo savo sistemiškumą (vientisumą, suderinamumą ir nuoseklumą) lingvistinės raiškos, baudžiamosios teisėkūros ir teisės taikymo aspektais, taip pat ar šis įstatymas geba ir toliau užtikrinti jam keliamų pagrindinių uždavinių įgyvendinimą. Mokslininkai, ištyrę pastarojo dvidešimtmečio baudžiamosios teisėkūros tendencijas, tarptautinių teisminių institucijų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos mokslinę produkciją baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimais, pateikė kiekvieno Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies skyriaus detalų vertinimą ir pasiūlymus teisinio reglamentavimo tobulinimui. Galutiniai mokslo tyrimo rezultatai publikuojami Vilniaus universiteto Teisės fakulteto narių – prof. Gintaro Švedo, prof. Jono Prapiesčio, doc. Andželikos Vosyliūtės ir Dariaus Prapiesčio parengtoje monografijoje „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai.“

Šio mokslo projekto metu analizuota BK Specialioji dalis – visų jos skyrių ir straipsnių nuostatos, jų pakeitimų ir papildymų įstatymų ypatumai. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vienas iš svarbiausių valstybės teisės aktų, kuris kaip ultima ratio priemonė saugo pamatines žmogaus, visuomenės ir Lietuvos valstybės vertybes nuo pavojingų kėsinimųsi. BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. kartu su Baudžiamojo proceso kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu. Šie trys tarpusavyje suderinti nacionaliniai kodifikuoti įstatymai įtvirtino mūsų valstybės baudžiamosios politikos teisinius pagrindus, kurie atitinka šiuolaikinės baudžiamosios politikos tikslus ir prioritetus, taip pat veiksmingai įgyvendina teisėtumo ir teisingumo principus, saugant Konstitucijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Seimas per daugiau nei 18 BK galiojimo metų priėmė 88 įstatymus, iš kurių net 55 įstatymai buvo susiję su bent vieno BK Specialiosios dalies straipsnio pakeitimu, papildymu arba pripažinimu netekusiu galios. Taigi buvo atliktos gana didelės BK Specialiosios dalies korekcijos, nes net vienas trečdalis šios dalies straipsnių buvo bent vieną kartą pakeistas arba papildytas, taip pat ši dalis papildyta net 46 naujais straipsniais, o 4 straipsniai buvo pripažinti netekusiais galios. Daugelį šių pakeitimų ir papildymų nulėmė objektyvios priežastys – tiek nacionalinio Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jurisprudencija baudžiamosios teisės klausimais, tiek nauji tarptautinės baudžiamosios teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų baudžiamosios teisės klausimais reikalavimai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimai. Tačiau reikia pažymėti, kad aštuoniolika metų – tai laikotarpis, per kurį pasikeitė penkios įstatymų leidžiamosios valdžios, kurios netrukus po rinkimų neretai griebdavosi „draudimų politikos“ remdamosi baudžiamąja teise. Neretai baudžiamojo įstatymo korekcijomis buvo spontaniškai reaguojama į tam tikras krizių situacijas arba vadinamuosius rezonansinius, didelį atgarsį visuomenėje sukėlusius įvykius (pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos augimą, pedofilijos skandalą, „karą keliuose“, žiaurų elgesį su gyvūnais ir t. t.). Tokie politinių motyvų nulemti pavieniai pakeitimai paprastai neatitiko ir neatitinka Baudžiamojo kodekso sistemos reikalavimų. Problemą gilina ir BK sistemai didelę įtaką turinčio naujo Administracinių nusižengimų kodekso priėmimas 2017 m., kuriuo ne tik pakeistas administracinio teisės pažeidimo pavadinimas į administracinį nusižengimą ir panaikinta arešto nuobauda, bet ir buvo pakoreguotas administracinių nusižengimų santykis su nusikalstamomis veikomis (ypač baudžiamaisiais nusižengimais), numatytomis Baudžiamajame kodekse. Kita vertus, administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų nusižengimų santykis nebuvo ir dar nėra visiškai išspręstas nei teisinio reguliavimo, nei teoriniu lygiu.

Kitas svarbus mokslo projekto tyrimo aspektas – tai tarptautinių teismų ir teisminių institucijų, taip pat nacionalinių teismų jurisprudencija. Tyrime remtasi visais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimais (jų iš viso buvo priimta 12), kurie tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimais, taip pat visa Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurią sudaro 16 nutarimų (10 nutarimų, tiesiogiai skirtų baudžiamosios teisės klausimams, ir 6 nutarimai – netiesiogiai skirti baudžiamosios teisės klausimams). Tiesa, baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimams buvo skirti tik keturi Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose nagrinėti įvairūs genocido, nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėto praturtėjimo, alkoholio produktų laikymo be leidimo sudėčių atitikties Konstitucijai aspektai. Neabejotina, kad tarptautinių teismų jurisprudencija ir teisminių institucijų sprendimai, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencija reikšminga ne tik retrospektyviu požiūriu, kai jų pagrindu reikia pakeisti, papildyti arba panaikinti esamą teisinį reglamentavimą, bet ir  perspektyviu, kai įstatymų leidėjas privalo įvertinti jų reikalavimus rengdamas naujus baudžiamojo įstatymo pakeitimus ar papildymus arba norėdamas panaikinti tam tikrą baudžiamąjį įstatymą. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, įvertinęs gana prieštaringą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl neteisėto praturtėjimo ir kritišką baudžiamosios doktrinos požiūrį į esamą teisinį reglamentavimą, galėtų svarstyti kitokį baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą modelį.

Tyrime taip pat remtasi visais LAT Senato nutarimais ir LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgomis, skirtomis BK Specialiosios dalies nuostatoms. 1995–2020 metais priimtuose 24 LAT Senato nutarimuose ir LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgose baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimais (kurių priėmimą ir kryptingumą iš dalies nulėmė ir LAT siekis pateikti išankstines rekomendacijas žemesniesiems teismams dėl itin probleminių ar rezonansinių problemų sprendimo) daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalstamoms veikoms valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikalstamoms veikoms finansų sistemai ir nusikalstamoms veikoms, susijusioms su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tyrimui itin reikšminga LAT jurisprudencija, ypač šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos ir išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuo 2003 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priimtos nutartys, kuriose pateikiami nauji teisės normų išaiškinimai ar koreguojama esama praktika. Tyrimo autoriai suskaičiavo ir išanalizavo 138 LAT  nutartis, kuriose nagrinėjamos BK Specialiosios dalies nuostatos (iš jų 116 nutarčių priėmė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos ir 22 – Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija). LAT išplėstinių kolegijų nutartyse išaiškinti tik 63 2000 m. BK Specialiosios dalies straipsniai (iš visų 275 straipsnių). LAT išplėstinių kolegijų nutartyse dažniausiai buvo formuojama ir keičiama turtinio (48 nutartyse aiškintos 8  straipsnių nuostatos), korupcinio (27 nutartyse aiškintos 5 straipsnių nuostatos) ir finansinio (19 nutarčių aiškintos 8 straipsnių nuostatos) pobūdžio nusikalstamų veikų žemesniųjų teismų praktika. Iš konkrečių BK Specialiosios dalies straipsnių kiekybiškai dažniausiai LAT išplėstinių kolegijų nutartyse aiškintos BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ (24  nutartys), BK 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ ir BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ (po 15 nutarčių) nuostatos.

Be teisės aktų ir teismų jurisprudencijos, mokslo projekto tyrime buvo remiamasi Lietuvos teisės mokslininkų publikacijomis. Tyrimo autoriai suskaičiavo ir išanalizavo beveik tris šimtus vienetų lietuvių autorių mokslo publikacijų, kurios buvo publikuotos nuo 2003 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir skirtos BK Specialiosios dalies klausimų analizei. Daugiausia dėmesio mokslinėse publikacijose skirta šiems penkiems BK Specialiosios dalies skyriams: XVII skyriui „Nusikaltimai žmogaus gyvybei“ (32 publikacijos), XXVIII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ (39 publikacijos), XXXI  skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ ir XXXII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ (po 20  publikacijų), taip pat XXXIII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ (26 publikacijos). Pastebėtina, kad šešių BK Specialiosios dalies skyrių (BK XVI, XXVI, XXVII, XXXIV, XLV ir XLVI skyriai) problematikai nėra skirta nė vienos mokslo publikacijos.

Praktiniu požiūriu mokslo projekto tyrimui itin svarbus buvo specialus klausimynas ir interviu. Klausimyną užpildė 50 LAT, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų baudžiamųjų bylų skyrių teisėjų ir 20 baudžiamosios teisės mokslininkų. Į interviu metu pateiktus klausimus atsakė baudžiamosios teisės mokslininkai, tiesiogiai dalyvavę rengiant ir Lietuvos Respublikos Seime ir jo komitetuose svarstant BK projektą, – LAT teisėjai, profesoriai dr. Olegas Fedosiuk ir dr. Aurelijus Gutauskas, buvę LAT teisėjai, profesoriai habil. dr. Vytautas Piesliakas ir dr. Jonas Prapiestis, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Gintaras Švedas.

Mokslo projekto tyrimo rezultatai pristatomi pateikiant išvadas dėl kiekvieno BK Specialiosios dalies skyriaus vidinio sistemiškumo (vientisumo, suderinamumo ir nuoseklumo), nustatytų reglamentavimo spragų ir trūkumų, tuo pačiu kiekvienu atveju pateikiant konkrečių būtinų ir (ar) rekomenduojamų pakeitimų sąrašą, kuris padėtų išspręsti nustatytas teisinio reguliavimo problemas. Principinių (esminių) baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimų, LAT jurisprudencijos nurodytų, taip pat mokslo, teisėjų ir mokslininkų anketavimo ir interviu metu nustatytų reglamentavimo trūkumų ir spragų, taip pat būtinųjų ir svarstytinų BK Specialiosios dalies straipsnių pataisų skaičiaus ir jų reikšmingumo vertinimas leido tyrimo autoriams konstatuoti, kad BK Specialiosios dalies 7 skyriai prarado vidinį sistemiškumą (vientisumą, suderinamumą ir nuoseklumą), 5 skyrių vidinis sistemiškumas (vientisumas, suderinamumas ir nuoseklumas) kelia rimtų abejonių. Nors 20 skyrių išsaugojo vidinį sistemiškumą (vientisumą, suderinamumą ir nuoseklumą), tačiau net 10 iš šių skyrių buvo nustatyta esminių reglamentavimo spragų ir trūkumų ir (arba) pakankamai ženklus būtinų ir svarstytinų pataisų skaičius. Be to, 138 BK Specialiosios dalies straipsniams yra būtinos 128 ir svarstytinos 64 pataisos, taip pat BK Specialioji dalis turi būti papildyta 16 naujų straipsnių.

Mokslo projekto tyrimo autoriai, apibendrinę visus kokybinio ir kiekybinio vertinimo rezultatus, taip pat teisėkūros technikos nuostatas, padarė galutinę išvadą, kad BK Specialioji dalis prarado vidinį sistemiškumą (vientisumą, suderinamumą ir nuoseklumą), todėl yra būtina sudaryti ekspertų (baudžiamosios teisės mokslininkų ir praktikų) darbo grupę ir rengti naują Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies redakciją. Be to, tyrimo autoriai parengė BK Specialiosios dalies pakeitimų ir papildymų įstatymo projektą, kurį sudaro beveik šimtas siūlomų straipsnių pakeitimų ir papildymų, taip pat kodekso papildymo naujais straipsniais ir kuris padėtų išspręsti nustatytas teisinio reguliavimo problemas ir spragas. Šis BK Specialiosios dalies pakeitimų ir papildymų įstatymo projektas bus pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo vadovybei ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Teisingumo ministerijai ir Generalinei prokuratūrai.

Mokslo projekto tyrimo rezultatai taip pat bus pristatomi 2022 m. gegužės 6 dieną Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“, kurioje pranešimus skaitys prof. habil. dr. Gintaras Švedas, prof. dr. Jonas Prapiestis, Aurelijus Gutauskas ir Olegas Fedosiuk, taip pat doc. dr. Andželika Vosyliūtė. Konferencijoje dalyvaus kviestiniai svečiai, o visi norintys galės stebėti ją nuotoliniu būdu facebook platformoje.

Mokslo projektą „Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“ (CRIMCODE-SPEC) finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-19-18/(1.78)SU-1074) pagal Tarybos remiamos veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“. Šis mokslo projektas logiškai užbaigia 2015-2017 m. įvykdyto mokslo projekto „Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai“ pradėtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sistemiškumo, vientisumo, suderinamumo ir nuoseklumo analizę. Tuo tarpu monografija „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“ kartu su 2017 m. išleista monografija „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių suderinimo iššūkiai“ sudarys vientisą ir išsamią visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios ir Specialiosios dalies nuostatų mokslinę analizė ir vertinimą.

Habil. dr. Gintaras Švedas yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius, mokslo projekto „Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“ vadovas;

Ramunė Žiedė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros lektorė

Back to top button